Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇲🇳

Mongolija Tarpbankinė norma

Akcijos kaina

12 %
Pokytis +/-
-0,6 %
Pokytis %
-4,88 %

Dabartinė Tarpbankinė norma Mongolija yra 12 %. Tarpbankinė norma Mongolija sumažėjo iki 12 % 2024-04-01, po to, kai ji buvo 12,6 % 2024-03-01. Nuo 2010-01-01 iki 2024-05-01 vidutinis BVP Mongolija buvo 10,99 %. Rekordinė aukštuma buvo pasiekta 2016-09-01, kai buvo 15,97 %, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 2020-12-01 ir siekė 5,65 %.

Šaltinis: Bank of Mongolia

Tarpbankinė norma

  • Max

Tarpbankinis tarifas

Tarpbankinė norma Istorija

DataVertė
2024-04-0112 %
2024-03-0112,6 %
2024-02-0113,04 %
2024-01-0113,03 %
2023-12-0112,77 %
2023-11-0113,14 %
2023-10-0113,1 %
2023-09-0113,03 %
2023-08-0113,02 %
2023-07-0112,97 %
1
2
3
4
5
...
18

Panašūs makroekonominiai rodikliai Tarpbankinė norma

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇲🇳
Bankų balansas
57,609 Bio. MNT55,047 Bio. MNTMėnesinis
🇲🇳
Centrinio banko balansas
20,547 Bio. MNT19,721 Bio. MNTMėnesinis
🇲🇳
Indėlių palūkanų norma
11,71 %11,76 %Mėnesinis
🇲🇳
Palūkanų norma
12 %12 %frequency_daily
🇲🇳
Pinigų masė M1
9,639 Bio. MNT9,789 Bio. MNTMėnesinis
🇲🇳
Pinigų masė M2
38,127 Bio. MNT37,4 Bio. MNTMėnesinis
🇲🇳
Valiutų rezervai
5,183 mlrd. USD4,986 mlrd. USDMėnesinis

Tarpbankinis tarifas yra palūkanų norma, taikoma trumpalaikėms paskoloms, suteikiamoms tarp bankų vietine valiuta.

Kas yra Tarpbankinė norma

Įperkamumas ir skolinimo sąlygos įvairiose ekonomikos sektoriuose daugeliu atvejų priklauso nuo pagrindinių makroekonominių rodiklių. Vienas iš tokių rodiklių yra tarpbankinė palūkanų norma, kuri taip pat vadinama interbankine norma. Eulerpool svetainėje visuomet stengiamės pateikti kuo tikslesnę ir išsamesnę informaciją apie tarptautinius makroekonominius rodiklius, todėl norime išsamiai pristatyti tarpbankinės normos esmę, reikšmę ir funkcijas. Tarpbankinė palūkanų norma yra finansinis rodiklis, kuris nusako, už kokią palūkanų normą vienas bankas gali pasiskolinti lėšų iš kito banko. Tai yra esminis veiksnys, lemiančias kreditavimo išlaidas ir likvidumo valdymą bankų sektoriuje. Ši norma dažniausiai nustatoma pagal pasiūlos ir paklausos dėsnius tarp bankų, kai vienas bankas turi perteklių nuosavų pinigų lėšų, o kitas jų trūksta. Tarpbankinių palūkanų normos nustatymo mechanizmas gali skirtis priklausomai nuo konkretų rinkos ypatumų. Dažnu atveju, pagrindinės tarpbankinės normos nustatomos centrinių bankų kaip dalis monetarinės politikos priemonių. Pavyzdžiui, Europos Centrinis Bankas (ECB) nustato pagrindinę refinansavimo normą, kuri tiesiogiai veikia tarpbankines palūkanų normas euro zonoje. Centriniai bankai paprastai siekia suvaldyti ekonomikos augimą, infliaciją ir stabilumą, naudodami tarpbankinių normų koregavimus. Tarpbankinės normos didelei daliai įtakoja visą finansų sektorių ir paskutinius vartotojus. Kai tarpbankinės normos padidėja, bankai turi daugiau mokėti už pasiskolintas lėšas, todėl paskolų palūkanų normos taip pat linkusios didėti. Tai gali lemti mažesnį paskolų paklausą ir sumažėjusį vartojimo ar investicijų lygį ekonomikoje. Priešingai, kai tarpbankinės normos sumažėja, bankai gali skolinti pigiau, kas gali paskatinti didesnį paskolų ėmimą, vartojimą ir investicijas. Svarbu paminėti, kad tarpbankinės normos yra labai jautrios įvairiems ekonominiams ir politiniams įvykiams. Pavyzdžiui, ekonominė krizė, bankų nemokumo baimės, geopolitiniai įtemptumai ar reguliavimo pokyčiai gali stipriai įtakoti šių normų kintamumą. Bankai atsižvelgia į šiuos veiksnius, vertindami riziką ir savo likvidumo poreikius, todėl tarpbankinių normų lygis gali kisti netikėtai ir greitai. Tarpbankinės palūkanų normos yra naudojamos kaip bazinis rodiklis nustatant kitas palūkanų normas finansų rinkoje. Pavyzdžiui, daugelis komercinių paskolų, hipotekinių kreditų ir kitų finansinių produktų yra susieti su tarpbankinėmis normomis. Tai reiškia, kad kai tarpbankinė norma kyla, ir paskolų palūkanų normos kyla, o kai ji mažėja, paskolų palūkanų normos paprastai mažėja. Dėl šios priežasties tarpbankinių normų pokyčiais atidžiai seka tiek bankai, tiek įmonės ir vartotojai, kad galėtų tinkamai valdyti savo finansinę veiklą. Lietuvos bankai taip pat stipriai priklauso nuo tarptautinių tarpbankinių normų, ypatingai ECB nustatytų normų. Lietuvos bankų sistema integruota į euro zonos finansų rinką, todėl vietinės palūkanų normos dažniausiai sutampa su euro zonos tarpbankinėmis normomis. Tai užtikrina tam tikrą stabilumą ir prognozuojamumą šalies bankų kreditingumo ir skolinimo sąlygose, tačiau tuo pačiu reiškia, kad Lietuvos ekonomika yra jautri viso regiono ekonominiams svyravimams. Eulerpool svetainėje siekiame, kad vartotojai galėtų lengvai ir patogiai analizuoti tarpbankines normas ir kitus svarbius makroekonominius rodiklius. Mūsų pateikiami duomenys yra nuolat atnaujinami ir tikslūs, kad kiekvienas galėtų priimti geriausius sprendimus remdamasis aktualesne informacija. Tarpbankinių normų analizei mes pateikiame ne tik istorinius duomenis, bet ir atliktų analitikų prognozes, siekdami suteikti ištisą vaizdą bei įžvalgų dėl galimų ateities pokyčių. Tarpbankinė palūkanų norma yra vienas iš svarbiausių rodiklių, lemiančių finansų rinkos veikimą ir ekonomikos stabilumą. Jos supratimas ir tinkama analizė yra esminė ne tik finansų profesionalams, bet ir verslo vadovams bei investuotojams, norintiems priimti optimaliausius sprendimus. Eulerpool svetainėje mes rūpinamės, kad mūsų lankytojams būtų suteikta patikima ir išsami informacija, leidžianti jiems sėkmingai naršyti sudėtingame makroekonominių rodiklių pasaulyje.