Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Malta Išorinė skola
Akcijos kaina
Dabartinė Išorinė skola Malta yra 200,771 mlrd. EUR. Išorinė skola Malta padidėjo iki 200,771 mlrd. EUR 2023-12-01, po to kai buvo 193,601 mlrd. EUR 2023-09-01. Nuo 1994-12-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Malta buvo 82,82 mlrd. EUR. Visų laikų aukščiausias rodiklis pasiektas 2024-03-01 su 202,60 mlrd. EUR, o žemiausias rodiklis užfiksuotas 1994-12-01 su 1,59 mlrd. EUR.
Išorinė skola ·
Max
| Užsienio skola | |
|---|---|
| 1994-12-01 | 1,59 mlrd. EUR |
| 1995-12-01 | 2,29 mlrd. EUR |
| 1996-12-01 | 3,03 mlrd. EUR |
| 1997-12-01 | 3,88 mlrd. EUR |
| 1998-12-01 | 5,81 mlrd. EUR |
| 1999-12-01 | 7,63 mlrd. EUR |
| 2000-12-01 | 8,59 mlrd. EUR |
| 2001-12-01 | 8,02 mlrd. EUR |
| 2002-12-01 | 8,90 mlrd. EUR |
| 2003-12-01 | 10,16 mlrd. EUR |
| 2004-03-01 | 18,27 mlrd. EUR |
| 2004-06-01 | 20,00 mlrd. EUR |
| 2004-09-01 | 22,54 mlrd. EUR |
| 2004-12-01 | 24,03 mlrd. EUR |
| 2005-03-01 | 25,19 mlrd. EUR |
| 2005-06-01 | 26,87 mlrd. EUR |
| 2005-09-01 | 30,84 mlrd. EUR |
| 2005-12-01 | 32,23 mlrd. EUR |
| 2006-03-01 | 34,33 mlrd. EUR |
| 2006-06-01 | 37,64 mlrd. EUR |
| 2006-09-01 | 38,57 mlrd. EUR |
| 2006-12-01 | 39,30 mlrd. EUR |
| 2007-03-01 | 42,76 mlrd. EUR |
| 2007-06-01 | 47,05 mlrd. EUR |
| 2007-09-01 | 49,17 mlrd. EUR |
| 2007-12-01 | 51,47 mlrd. EUR |
| 2008-03-01 | 53,47 mlrd. EUR |
| 2008-06-01 | 58,70 mlrd. EUR |
| 2008-09-01 | 63,89 mlrd. EUR |
| 2008-12-01 | 61,77 mlrd. EUR |
| 2009-03-01 | 62,00 mlrd. EUR |
| 2009-06-01 | 62,82 mlrd. EUR |
| 2009-09-01 | 64,12 mlrd. EUR |
| 2009-12-01 | 65,90 mlrd. EUR |
| 2010-03-01 | 69,97 mlrd. EUR |
| 2010-06-01 | 72,04 mlrd. EUR |
| 2010-09-01 | 71,54 mlrd. EUR |
| 2010-12-01 | 72,87 mlrd. EUR |
| 2011-03-01 | 72,12 mlrd. EUR |
| 2011-06-01 | 78,15 mlrd. EUR |
| 2011-09-01 | 78,49 mlrd. EUR |
| 2011-12-01 | 78,49 mlrd. EUR |
| 2012-03-01 | 79,49 mlrd. EUR |
| 2012-06-01 | 82,38 mlrd. EUR |
| 2012-09-01 | 83,46 mlrd. EUR |
| 2012-12-01 | 82,48 mlrd. EUR |
| 2013-03-01 | 82,75 mlrd. EUR |
| 2013-06-01 | 84,89 mlrd. EUR |
| 2013-09-01 | 86,86 mlrd. EUR |
| 2013-12-01 | 84,94 mlrd. EUR |
| 2014-03-01 | 86,48 mlrd. EUR |
| 2014-06-01 | 88,18 mlrd. EUR |
| 2014-09-01 | 90,75 mlrd. EUR |
| 2014-12-01 | 93,48 mlrd. EUR |
| 2015-03-01 | 97,34 mlrd. EUR |
| 2015-06-01 | 93,67 mlrd. EUR |
| 2015-09-01 | 90,35 mlrd. EUR |
| 2015-12-01 | 91,17 mlrd. EUR |
| 2016-03-01 | 86,75 mlrd. EUR |
| 2016-06-01 | 88,26 mlrd. EUR |
| 2016-09-01 | 86,92 mlrd. EUR |
| 2016-12-01 | 88,35 mlrd. EUR |
| 2017-03-01 | 87,94 mlrd. EUR |
| 2017-06-01 | 87,29 mlrd. EUR |
| 2017-09-01 | 89,18 mlrd. EUR |
| 2017-12-01 | 89,71 mlrd. EUR |
| 2018-03-01 | 88,62 mlrd. EUR |
| 2018-06-01 | 89,30 mlrd. EUR |
| 2018-09-01 | 89,15 mlrd. EUR |
| 2018-12-01 | 87,90 mlrd. EUR |
| 2019-03-01 | 87,66 mlrd. EUR |
| 2019-06-01 | 87,76 mlrd. EUR |
| 2019-09-01 | 151,52 mlrd. EUR |
| 2019-12-01 | 154,08 mlrd. EUR |
| 2020-03-01 | 155,91 mlrd. EUR |
| 2020-06-01 | 157,23 mlrd. EUR |
| 2020-09-01 | 158,60 mlrd. EUR |
| 2020-12-01 | 159,17 mlrd. EUR |
| 2021-03-01 | 162,96 mlrd. EUR |
| 2021-06-01 | 163,53 mlrd. EUR |
| 2021-09-01 | 162,77 mlrd. EUR |
| 2021-12-01 | 160,45 mlrd. EUR |
| 2022-03-01 | 163,55 mlrd. EUR |
| 2022-06-01 | 164,91 mlrd. EUR |
| 2022-09-01 | 167,88 mlrd. EUR |
| 2022-12-01 | 171,65 mlrd. EUR |
| 2023-03-01 | 178,76 mlrd. EUR |
| 2023-06-01 | 186,71 mlrd. EUR |
| 2023-09-01 | 193,60 mlrd. EUR |
| 2023-12-01 | 200,77 mlrd. EUR |
Išorinė skola Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-12-01 | 200,771 mlrd. EUR |
| 2023-09-01 | 193,601 mlrd. EUR |
| 2023-06-01 | 186,707 mlrd. EUR |
| 2023-03-01 | 178,757 mlrd. EUR |
| 2022-12-01 | 171,654 mlrd. EUR |
| 2022-09-01 | 167,879 mlrd. EUR |
| 2022-06-01 | 164,906 mlrd. EUR |
| 2022-03-01 | 163,547 mlrd. EUR |
| 2021-12-01 | 160,452 mlrd. EUR |
| 2021-09-01 | 162,768 mlrd. EUR |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Išorinė skola
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇲🇹 Apyvartos balansas prie BVP | 0,9 % of GDP | −3,9 % of GDP | Kasmetinis |
🇲🇹 Aukso atsargos | 0,28 Tonnes | 0,28 Tonnes | Ketvirtis |
🇲🇹 Eksportai | 329,154 mln. EUR | 350,2 mln. EUR | Mėnesinis |
🇲🇹 Gamtninio dujų importas | 0 Terajoule | 2 541 Terajoule | Mėnesinis |
🇲🇹 Importas | 661,552 mln. EUR | 695 mln. EUR | Mėnesinis |
🇲🇹 Kapitalo srautai | 531,519 mln. EUR | 1,337 mlrd. EUR | Ketvirtis |
🇲🇹 Pasiūlymo sąskaita | 12,628 mln. EUR | 366,463 mln. EUR | Ketvirtis |
🇲🇹 Prekybos balansas | −332,397 mln. EUR | −344,8 mln. EUR | Mėnesinis |
🇲🇹 Turistų atvykimai | 350 910 | 351 839 | Mėnesinis |
🇲🇹 Užsienio skolos prieš BVP | 1 025 % of GDP | 1 036 % of GDP | Ketvirtis |
🇲🇹 Užsienio tiesioginės investicijos | 20,84 mlrd. EUR | 20,215 mlrd. EUR | Ketvirtis |
Maltoje išorės skola yra bendros skolos dalis, kurią šalis yra skolinga kreditoriams užsienyje.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Išorinė skola
Išorinė skola yra viena iš svarbiausių makroekonomikos kategorijų, kuri turi didelę įtaką šalies ekonomikai ir jos stabilumui. Šiame straipsnyje aptarsime išorinės skolos sąvoką, priežastis, dėl kurių skolinamasi iš užsienio, jos privalumus ir trūkumus, bei Lietuvos situaciją šioje srityje. Išorinė skola paprastai apibrėžiama kaip bendra valstybės, privačių įmonių ir finansinių institucijų įsipareigojimų suma užsienio kreditoriams. Tai gali būti įvairūs skolų instrumentai, tokie kaip obligacijos, paskolos bankams, tarptautinėse finansų organizacijose finansuojami projektai ir t.t. Išorinė skola dažnai matuojama kaip santykis su BVP (bendruoju vidaus produktu), nes tai leidžia tiksliau įvertinti šalies sugebėjimą aptarnauti savo skolą. Yra keli pagrindiniai veiksniai, kurie skatina valstybes skolintis iš užsienio. Pirmiausia, tai gali būti susiję su investicijomis į infrastruktūrą, kurių finansavimas iš vidinių išteklių gali būti nepakankamas. Pavyzdžiui, statybos projektai, transporto sistemos plėtra ar energijos sektoriaus modernizavimas gali reikalauti didelio pradinio kapitalo, kurio nėra įmanoma greitai surinkti vidinių šaltinių sąskaita. Tokiu atveju, skolintis iš tarptautinių kreditorių gali būti efektyvus būdas užtikrinti šių svarbių projektų vykdymą. Antras pagrindinis išorinio skolinimosi motyvas gali būti siekis subalansuoti prekybos deficitą. Jei šalies importas viršija eksportą, tai sukuria prekybos deficitą. Norint padengti šį deficitą, šalis gali būti priversta skolintis iš užsienio. Toks skolinimasis padeda išlaikyti stabilų valiutos keitimo kursą ir išvengti staigių finansinių sukrėtimų. Trečias veiksnys gali būti susijęs su makroekonominės politikos vykdymu. Valstybės gali skolintis, norėdamos stabilizuoti ekonomiką per krizes, užtikrinti socialinių programų finansavimą arba perskirstyti išlaidas tarp laikotarpių. Tai ypač svarbu mažesnėms, augančioms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva, kur trumpalaikės finansinės injekcijos gali būti būtinos siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonominį stabilumą ir augimą. Kaip ir kiekviena ekonominė priemonė, išorinė skola turi tiek privalumus, tiek trūkumus. Privalumai apima galimybę greičiau pasiekti ekonominius tikslus, finansuoti svarbius investicinius projektus ir stiprinti ekonomiką. Be to, esant palankioms sąlygoms finansų rinkose, šie skolinti ištekliai gali būti pigūs ir lengvai prieinami. Tačiau svarbu suprasti ir išorinės skolos trūkumus. Pirmiausia, didelis išorės skolos lygis gali tapti rizikos veiksniu, nes gali sukelti finansinį nestabilumą. Aukšta skolos aptarnavimo kaina gali priversti šalį mažinti išlaidas socialinėms programoms, švietimui ar sveikatos apsaugai. Be to, užsienio kreditoriai gali daryti politinį spaudimą, reikalauti struktūrinių reformų arba privatizacijos, kuri gali būti ne visada naudinga. Kalbant apie Lietuvos situaciją, reikia atkreipti dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį šalis pasiekė reikšmingą ekonominį augimą ir stabilumą. Tačiau Lietuvos išorinė skola vis dar yra svarbus rodiklis, nes ją sudaro tiek valstybinės, tiek privačios skolos. Lietuvos valdžia ir finansų institucijos nuolat stebi išorinės skolos dinamiką ir siekia užtikrinti, kad ji būtų tvari ir valdoma. Lietuvos išorinė skola pastaraisiais metais susiklostė dėl kelių priežasčių. Pirma, tai buvo susiję su investicijomis į infrastruktūros projektus, ypač į transporto ir energetikos sektorius. Antra, skolinimasis buvo naudojamas subalansuoti biudžeto deficitą ir stabilizuoti valiutos keitimo kursą. Trečia, Lietuvos ekonomika yra atvira ir integruota į pasaulinę rinką, todėl išorinės skolos naudojimas yra natūralus mechanizmas, leidžiantis šaliai prisitaikyti prie tarptautinių finansų rinkų sąlygų. Ateityje Lietuva turės toliau atsakingai valdyti savo išorinę skolą, siekdama išlaikyti ekonominį augimą ir finansinį stabilumą. Tai apima ne tik teisingą skolų naudojimą, bet ir ilgalaikių struktūrinių reformų įgyvendinimą, siekiant padidinti šalies konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Eulerpool, būdamas profesionalus makroekonominių duomenų teikėjas, padės stebėti ir analizuoti išorinės skolos dinamiką, leisdamas sprendimų priėmėjams priimti informuotus ir atsakingus sprendimus.