Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Latvija Užimtumo pokytis
Akcijos kaina
Dabartinė Užimtumo pokytis vertė Latvija yra 0,4 %. Užimtumo pokytis Latvija sumažėjo iki 0,4 % 2023-03-01, po to kai buvo 0,4 % 2022-09-01. Nuo 1995-06-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Latvija buvo −0,03 %. Visų laikų aukščiausias lygis buvo pasiektas 2021-06-01 su 3,60 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2009-09-01 su −6,70 %.
Užimtumo pokytis ·
Max
Užimtumo pokytis | |
---|---|
1995-06-01 | 0,20 % |
1995-12-01 | 1,10 % |
1996-06-01 | 0,20 % |
1996-12-01 | 1,10 % |
1997-03-01 | 3,40 % |
1997-06-01 | 0,20 % |
1997-12-01 | 1,10 % |
1998-06-01 | 0,20 % |
1998-12-01 | 1,10 % |
1999-06-01 | 0,20 % |
1999-12-01 | 1,10 % |
2000-12-01 | 0,30 % |
2001-03-01 | 2,80 % |
2001-12-01 | 0,60 % |
2002-06-01 | 1,90 % |
2002-09-01 | 1,50 % |
2002-12-01 | 0,80 % |
2003-09-01 | 2,50 % |
2004-03-01 | 1,20 % |
2004-09-01 | 0,80 % |
2004-12-01 | 0,20 % |
2005-06-01 | 2,20 % |
2005-12-01 | 0,60 % |
2006-03-01 | 2,20 % |
2006-06-01 | 1,90 % |
2006-09-01 | 3,00 % |
2007-03-01 | 3,30 % |
2007-06-01 | 1,10 % |
2008-03-01 | 1,90 % |
2008-06-01 | 0,20 % |
2010-03-01 | 0,10 % |
2010-09-01 | 2,10 % |
2010-12-01 | 0,60 % |
2011-06-01 | 1,70 % |
2011-09-01 | 0,20 % |
2011-12-01 | 0,80 % |
2012-06-01 | 1,10 % |
2012-09-01 | 2,40 % |
2012-12-01 | 0,40 % |
2013-06-01 | 1,00 % |
2013-09-01 | 0,40 % |
2014-03-01 | 0,40 % |
2014-12-01 | 0,10 % |
2015-03-01 | 1,50 % |
2015-06-01 | 0,30 % |
2015-09-01 | 0,50 % |
2015-12-01 | 0,30 % |
2016-12-01 | 0,50 % |
2017-09-01 | 0,40 % |
2017-12-01 | 1,00 % |
2018-03-01 | 0,70 % |
2018-09-01 | 0,60 % |
2019-03-01 | 0,30 % |
2019-09-01 | 0,90 % |
2019-12-01 | 0,40 % |
2020-09-01 | 1,60 % |
2021-06-01 | 3,60 % |
2022-03-01 | 2,00 % |
2022-06-01 | 0,70 % |
2022-09-01 | 0,40 % |
2023-03-01 | 0,40 % |
Užimtumo pokytis Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-03-01 | 0,4 % |
2022-09-01 | 0,4 % |
2022-06-01 | 0,7 % |
2022-03-01 | 2 % |
2021-06-01 | 3,6 % |
2020-09-01 | 1,6 % |
2019-12-01 | 0,4 % |
2019-09-01 | 0,9 % |
2019-03-01 | 0,3 % |
2018-09-01 | 0,6 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Užimtumo pokytis
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇱🇻 Atlyginimai | 1 213 EUR/Month | 1 160 EUR/Month | Mėnesinis |
🇱🇻 Dalinio darbo laiko | 58 200 | 56 700 | Ketvirtis |
🇱🇻 Darbo pasiūlymai | 24 224 | 22 230 | Ketvirtis |
🇱🇻 Darbo pasiūlymų santykis | 2,8 % | 2,5 % | Ketvirtis |
🇱🇻 Darbo sąnaudos | 173,26 points | 170,19 points | Ketvirtis |
🇱🇻 Įdarbintieji | 880 000 | 878 000 | Ketvirtis |
🇱🇻 Ilgalaikio nedarbo lygis | 2,1 % | 1,8 % | Ketvirtis |
🇱🇻 Įsigijimo norma | 68,9 % | 68,6 % | Ketvirtis |
🇱🇻 Jaunimo nedarbo lygis | 9,1 % | 9,8 % | Mėnesinis |
🇱🇻 Minimalūs atlyginimai | 700 EUR/Month | 700 EUR/Month | Ketvirtis |
🇱🇻 Moterų pensijos amžius | 64,75 Years | 64,5 Years | Kasmetinis |
🇱🇻 Nedarbingi asmenys | 45 432 | 47 858 | Mėnesinis |
🇱🇻 Nedarbo lygis | 7,2 % | 6,8 % | Ketvirtis |
🇱🇻 populiacija | 1,87 mln. | 1,88 mln. | Kasmetinis |
🇱🇻 Produktyvumas | 120,417 points | 120,774 points | Ketvirtis |
🇱🇻 Užimtumo rodiklis | 64 % | 64 % | Ketvirtis |
🇱🇻 Viso etato darbas | 768 000 | 768 500 | Ketvirtis |
🇱🇻 Vyriškosios pensijos amžius | 64,75 Years | 64,5 Years | Kasmetinis |
Latvijoje užimtumo pokyčiai reiškia ketvirtinį darbo užmokesčio ar pelno dirbančių asmenų arba nemokamą šeimos darbą atliekančių asmenų skaičiaus pokytį. Į vertinimus įtraukiami tiek visą darbo dieną, tiek ne visą darbo dieną dirbantys asmenys.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Užimtumo pokytis
Employment Change yra vienas svarbiausių makroekonominių rodiklių, kuris atspindi darbo rinkos būklę ir ekonomikos sveikatą. Eulerpool svetainėje mes pateikiame išsamią ir aktualią informaciją apie šio rodiklio dinamiką Lietuvoje. Šis aprašas padės jums geriau suprasti, kas yra Employment Change, kodėl jis yra svarbus ir kaip šis rodiklis veikia Lietuvos ekonominę aplinką. Employment Change žymi darbo vietų skaičiaus pokyčius per tam tikrą laikotarpį. Tai gali būti tiek darbo vietų augimas, tiek mažėjimas. Šis rodiklis yra svarbus, nes jis leidžia įvertinti, kiek veiksminga yra vyriausybės ekonominė politika, kaip keičiasi verslo aplinka ir kaip šie pokyčiai paveikia gyventojų užimtumą. Be to, Employment Change duomenys padeda prognozuoti ateities ekonominę raidą ir planuoti strateginius sprendimus tiek valstybinėms įstaigoms, tiek privatiems investuotojams. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, Employment Change rodiklis yra glaudžiai susijęs su bendruoju vidaus produktu (BVP) ir kitu makroekonominiu rodikliu - nedarbo lygiu. Kai BVP auga, dažniausiai didėja ir darbo vietų skaičius, nes įmonės plečiasi ir kuria naujas darbo vietas. Atitinkamai, kai ekonomika susitraukia, dažnai pasitaiko atvirkštinis efektas - mažėja darbo vietų skaičius, didėja nedarbo lygis. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiantis Employment Change Lietuvoje, yra eksporto sektoriaus būklė. Lietuva yra maža šalis, todėl internacionalizacija ir globalizacija turi didelę įtaką vietinei darbo rinkai. Kai eksportas didėja, įmonės plečiasi, kuria naujas darbo vietas, o tai teigiamai veikia Employment Change rodiklį. Tačiau kai tarptautinė ekonominė padėtis blogėja, eksporto apimtys mažėja, įmonės yra priverstos mažinti darbuotojų skaičių. Informacijos technologijų ir gamybos sektoriai taip pat turi didelę įtaką veikiant Employment Change Lietuvoje. Informacinės technologijos tapo viena iš svarbiausių šiuolaikinės ekonomikos dalių. Sparčiai augančios IT įmonės sukuria daug naujų ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų. Gamybos sektorius Lietuvoje taip pat turi didelę įtaką darbo rinkai. Didžiosios gamyklos ne tik samdo daug darbuotojų, bet ir investuoja į jų mokymą bei kvalifikacijos kėlimą, o tai ilgainiui padidina darbo jėgos konkurencingumą ir efektyvumą. Verta paminėti ir valstybės politiką darbo rinkos reguliavimo atžvilgiu. Darbo rinkos politika apima priemones, skirtas skatinti užimtumą, mažinti nedarbą ir gerinti darbo sąlygas. Tokios priemonės yra mokesčių lengvatos įmonėms, kurios kuria naujas darbo vietas, darbo rinkos programos, kurios padeda bedarbiams greičiau susirasti darbą, ir kitos socialinės apsaugos priemonės, kurios padeda išlaikyti darbo vietas. Švietimo sistemos reikšmė Employment Change rodikliui taip pat yra reikšminga. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai yra geriau pasirengę reaguoti į rinkos pokyčius ir prisitaikyti prie naujų technologijų bei darbo sąlygų. Todėl investicijos į švietimą ir profesinį mokymą yra ilgalaikė investicija į darbo rinkos stabilumą ir augimą. Demografiniai veiksniai taip pat turi įtakos Employment Change rodikliui Lietuvoje. Gyventojų senėjimas ir emigracija yra du dideli iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos darbo rinka. Senstantis gyventojų kontingentas mažina aktyvios darbo jėgos skaičių, o emigracija prisideda prie aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo. Todėl svarbu imtis priemonių, kurios skatintų jaunas šeimas likti Lietuvoje ir dirbti čia, o emigravusiuosius grįžti. Nors daugiausiai aptarėme veiksnius, kurie lemia Employment Change rodiklį, verta pažymėti, kaip šis rodiklis naudojamas makroekonominiame analizuojant. Įmonių vadovai, ekonomistai, analitikai ir politikai naudoja Employment Change duomenis sprendimų priėmimui. Naujų darbo vietų kūrimas ar sumažinimas tiesiogiai veikia vartotojų perkamąją galią, o tai savo ruožtu daro įtaką vartotojų išlaidoms ir paklausai rinkoje. Kai Employment Change rodo teigiamą augimą, galima tikėtis didesnių vartotojų išlaidų ir ekonomikos pagyvėjimo. Atitinkamai, neigiami Employment Change rodikliai gali signalizuoti apie artėjančią ekonomikos lėtėjimą. Be to, Employment Change rodikliai yra naudojami prognozėms ir strateginiam planavimui. Stebint šio rodiklio tendencijas, galima prognozuoti, kaip kintančios darbo rinkos sąlygos paveiks ekonominę situaciją tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Tai leidžia iš anksto imtis priemonių, siekiant sušvelninti neigiamus pokyčius arba pasinaudoti teigiamais pasikeitimais. Apibendrinant, Employment Change yra svarbus indikatorius, kuris suteikia vertingą informaciją apie darbo rinkos būklę ir ekonominę padėtį Lietuvoje. Eulerpool svetainėje pateikiami duomenys leidžia nuolat stebėti šio rodiklio pokyčius, analizuoti veiksnius, kurie juos lemia, ir priimti pagrįstus sprendimus, susijusius su ekonomine politika, investicijomis ir verslo plėtra. Vykdydami išsamias analizes ir pateikdami patikimą informaciją, mes siekiame padėti mūsų klientams geriau suprasti darbo rinkos dinamiką ir efektyviau veikti sparčiai kintančioje ekonominėje aplinkoje.