Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas fair value · 20 million securities worldwide · 50 year history · 10 year estimates · leading business news
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Latvija Dalinė darbo diena
Akcijos kaina
Dabartinė Dalinė darbo diena vertė Latvija yra 56 700 . Dalinė darbo diena Latvija sumažėjo iki 56 700 2023-12-01, po to, kai buvo 56 900 2023-09-01. Nuo 1998-06-01 iki 2024-03-01 vidutinis BVP Latvija buvo 71 904,12 . Visiškai aukščiausia vertė buvo pasiekta 1998-12-01 su 116 000,00 , o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2006-12-01 su 48 800,00 .
Šaltinis: EUROSTATDalinė darbo diena ·
Max
| Dalinio darbo laiko | |
|---|---|
| 1998-06-01 | 111 600,00 |
| 1998-12-01 | 116 000,00 |
| 1999-06-01 | 106 100,00 |
| 1999-12-01 | 104 700,00 |
| 2000-06-01 | 96 700,00 |
| 2000-12-01 | 96 600,00 |
| 2001-06-01 | 85 700,00 |
| 2001-12-01 | 88 400,00 |
| 2002-03-01 | 89 700,00 |
| 2002-06-01 | 84 000,00 |
| 2002-09-01 | 89 800,00 |
| 2002-12-01 | 79 000,00 |
| 2003-03-01 | 100 000,00 |
| 2003-06-01 | 88 100,00 |
| 2003-09-01 | 78 900,00 |
| 2003-12-01 | 92 800,00 |
| 2004-03-01 | 93 300,00 |
| 2004-06-01 | 94 700,00 |
| 2004-09-01 | 85 100,00 |
| 2004-12-01 | 98 400,00 |
| 2005-03-01 | 68 000,00 |
| 2005-06-01 | 84 900,00 |
| 2005-09-01 | 61 800,00 |
| 2005-12-01 | 72 400,00 |
| 2006-03-01 | 65 100,00 |
| 2006-06-01 | 63 800,00 |
| 2006-09-01 | 57 900,00 |
| 2006-12-01 | 48 800,00 |
| 2007-03-01 | 52 700,00 |
| 2007-06-01 | 63 200,00 |
| 2007-09-01 | 52 800,00 |
| 2007-12-01 | 57 400,00 |
| 2008-03-01 | 60 600,00 |
| 2008-06-01 | 60 300,00 |
| 2008-09-01 | 56 100,00 |
| 2008-12-01 | 61 000,00 |
| 2009-03-01 | 76 600,00 |
| 2009-06-01 | 67 700,00 |
| 2009-09-01 | 71 800,00 |
| 2009-12-01 | 71 300,00 |
| 2010-03-01 | 85 600,00 |
| 2010-06-01 | 73 700,00 |
| 2010-09-01 | 70 300,00 |
| 2010-12-01 | 80 100,00 |
| 2011-03-01 | 73 100,00 |
| 2011-06-01 | 67 900,00 |
| 2011-09-01 | 73 100,00 |
| 2011-12-01 | 80 300,00 |
| 2012-03-01 | 81 500,00 |
| 2012-06-01 | 78 100,00 |
| 2012-09-01 | 77 300,00 |
| 2012-12-01 | 67 500,00 |
| 2013-03-01 | 60 100,00 |
| 2013-06-01 | 67 600,00 |
| 2013-09-01 | 65 300,00 |
| 2013-12-01 | 67 800,00 |
| 2014-03-01 | 66 700,00 |
| 2014-06-01 | 54 100,00 |
| 2014-09-01 | 53 700,00 |
| 2014-12-01 | 58 500,00 |
| 2015-03-01 | 52 200,00 |
| 2015-06-01 | 56 800,00 |
| 2015-09-01 | 66 300,00 |
| 2015-12-01 | 76 200,00 |
| 2016-03-01 | 70 300,00 |
| 2016-06-01 | 67 100,00 |
| 2016-09-01 | 73 000,00 |
| 2016-12-01 | 82 200,00 |
| 2017-03-01 | 66 300,00 |
| 2017-06-01 | 64 500,00 |
| 2017-09-01 | 69 000,00 |
| 2017-12-01 | 66 100,00 |
| 2018-03-01 | 62 000,00 |
| 2018-06-01 | 59 600,00 |
| 2018-09-01 | 64 300,00 |
| 2018-12-01 | 67 000,00 |
| 2019-03-01 | 70 000,00 |
| 2019-06-01 | 68 800,00 |
| 2019-09-01 | 76 600,00 |
| 2019-12-01 | 75 100,00 |
| 2020-03-01 | 94 800,00 |
| 2020-06-01 | 68 300,00 |
| 2020-09-01 | 62 700,00 |
| 2020-12-01 | 77 800,00 |
| 2021-03-01 | 71 600,00 |
| 2021-06-01 | 59 700,00 |
| 2021-09-01 | 67 200,00 |
| 2021-12-01 | 57 100,00 |
| 2022-03-01 | 61 700,00 |
| 2022-06-01 | 50 500,00 |
| 2022-09-01 | 54 100,00 |
| 2022-12-01 | 55 000,00 |
| 2023-03-01 | 59 500,00 |
| 2023-06-01 | 53 400,00 |
| 2023-09-01 | 56 900,00 |
| 2023-12-01 | 56 700,00 |
Dalinė darbo diena Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-12-01 | 56 700 |
| 2023-09-01 | 56 900 |
| 2023-06-01 | 53 400 |
| 2023-03-01 | 59 500 |
| 2022-12-01 | 55 000 |
| 2022-09-01 | 54 100 |
| 2022-06-01 | 50 500 |
| 2022-03-01 | 61 700 |
| 2021-12-01 | 57 100 |
| 2021-09-01 | 67 200 |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Dalinė darbo diena
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇱🇻 Atlyginimai | 1 213 EUR/Month | 1 160 EUR/Month | Mėnesinis |
🇱🇻 Darbo pasiūlymai | 24 224 | 22 230 | Ketvirtis |
🇱🇻 Darbo pasiūlymų santykis | 2,8 % | 2,5 % | Ketvirtis |
🇱🇻 Darbo sąnaudos | 173,26 points | 170,19 points | Ketvirtis |
🇱🇻 Įdarbintieji | 880 000 | 878 000 | Ketvirtis |
🇱🇻 Ilgalaikio nedarbo lygis | 2,1 % | 1,8 % | Ketvirtis |
🇱🇻 Įsigijimo norma | 68,9 % | 68,6 % | Ketvirtis |
🇱🇻 Jaunimo nedarbo lygis | 9,1 % | 9,8 % | Mėnesinis |
🇱🇻 Minimalūs atlyginimai | 700 EUR/Month | 700 EUR/Month | Ketvirtis |
🇱🇻 Moterų pensijos amžius | 64,75 Years | 64,5 Years | Kasmetinis |
🇱🇻 Nedarbingi asmenys | 45 432 | 47 858 | Mėnesinis |
🇱🇻 Nedarbo lygis | 7,2 % | 6,8 % | Ketvirtis |
🇱🇻 populiacija | 1,87 mln. | 1,88 mln. | Kasmetinis |
🇱🇻 Produktyvumas | 120,417 points | 120,774 points | Ketvirtis |
🇱🇻 Užimtumo pokytis | 0,3 % | −1 % | Ketvirtis |
🇱🇻 Užimtumo rodiklis | 64 % | 64 % | Ketvirtis |
🇱🇻 Viso etato darbas | 768 000 | 768 500 | Ketvirtis |
🇱🇻 Vyriškosios pensijos amžius | 64,75 Years | 64,5 Years | Kasmetinis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Dalinė darbo diena
Partinio Laiko Užimtumas Lietuvoje: Makroekonominė Analizė Partinio laiko užimtumas Lietuvoje yra svarbi makroekonominė kategorija, lemianti šalies darbo rinkos struktūrą ir ekonomikos vystymąsi. Eulerpool svetainėje mes siekiame pateikti išsamią ir profesionalią informaciją apie makroekonominius rodiklius, tad šiame straipsnyje giliai nagrinėsime partinio laiko užimtumo situaciją Lietuvoje, jos tendencijas, privalumus bei iššūkius. Partinio laiko užimtumas reiškia, kad darbuotojas dirba mažiau valandų nei įprastas darbo laikas, kuris Lietuvoje paprastai yra 40 valandų per savaitę. Daugeliu atvejų, partinis darbas sudaro apie 20-30 valandų per savaitę. Tokia užimtumo forma turi tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų, kurie skirtingai įtakoja darbo rinką ir ekonominius rodiklius. Vienas iš pagrindinių partinio laiko užimtumo privalumų yra jo lankstumas, kurio dėka darbuotojai gali lengviau derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, studijomis ar kitais įsipareigojimais. Tai ypač svarbu studentams, jaunoms šeimoms bei vyresnio amžiaus žmonėms. Lietuvoje didelė dalis studentų renkasi partinį darbą, siekdami padengti studijų išlaidas ir kaupti darbo patirties. Taigi, partinis darbas padeda skatinti jaunimo užimtumą ir jų integraciją į darbo rinką. Dar viena svarbi partinio užimtumo nauda yra padidėjusi darbuotojų motyvacija ir produktyvumas. Tyrimai rodo, kad darbuotojai, turintys galimybę dirbti lanksčiai, dažnai yra labiau patenkinti savo darbu ir pasiekia geresnių rezultatų. Tai reiškia, kad įmonės, suteikiančios galimybę dirbti partinio laiko sąlygomis, gali tikėtis efektyvesnio darbo ir mažesnės darbuotojų kintamumo. Nepaisant šių privalumų, partinio laiko užimtumas taip pat kelia tam tikrus iššūkius. Vienas iš pagrindinių trūkumų yra mažesnės socialinės garantijos. Dėl mažesnio darbo užmokesčio dalies darbuotojams gali būti sunkiau sukaupti pakankamą socialinį kapitalą, įskaitant pensijas ir sveikatos draudimą. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali susidurti su finansiškai nesaugia senatve. Be to, partinio laiko užimtumas dažnai yra susijęs su mažesnėmis pajamomis, todėl darbuotojai gali susidurti su finansiniais sunkumais. Ypač tai aktualu tiems, kurie yra pagrindiniai šeimos maitintojai. Mažesnės pajamos taip pat gali riboti galimybes gauti paskolas ar kitas finansines paslaugas, kas paveikia ne tik darbuotojus, bet ir platesnį ekonomikos kontekstą. Lietuvoje partinio laiko užimtumas yra mažiau populiarus nei daugelyje kitų Europos šalių. Pagal Eurostato duomenis, Lietuvoje partiniu būdu dirba apie 8% darbuotojų, tuo tarpu ES vidurkis siekia apie 19%. Ši tendencija gali būti paaiškinta keletu priežasčių. Visų pirma, Lietuvoje vyrauja pilno laiko darbo kultūra, kurioje dauguma žmonių siekia stabilumo ir reguliaraus darbo užmokesčio. Be to, darbdaviai dažnai teikia pirmenybę pilno laiko darbuotojams, manydami, kad jie yra labiau įsipareigoję ir pastovesni. Vis dėlto, pastaruoju metu partinio laiko užimtumo tendencijos Lietuvoje keičiasi. Vis daugiau įmonių pradeda vertinti lankstaus darbo privalumus ir siūlo tokias galimybes savo darbuotojams. Ypač tai pastebima paslaugų sektoriuje, informacinių technologijų bei startuolių industrijose. Šių sektorių įmonės dažnai turi globalius ryšius ir seka naujausiomis darbo rinkos tendencijomis, todėl greičiau prisitaiko prie pasaulinių pokyčių. Pandemijos metu partinio laiko užimtumas taip pat tapo daugiau paplitęs. Dėl ekonominių sunkumų daugelis įmonių buvo priverstos mažinti darbo valandas ar net atleisti dalį darbuotojų. Tuomet partinis darbas tapo kompromisiniu sprendimu, leidžiančiu išlaikyti bent dalį pajamų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Tokiu būdu ekonomika sugebėjo išvengti dar didesnių sukrėtimų. Partinio laiko užimtumas taip pat gali teigiamai veikti ekonomikos atsigavimą po krizės. Lankstūs darbo grafikai leidžia įmonėms greičiau reaguoti į rinkos pokyčius ir prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės situacijos. Tai padeda išlaikyti užimtumą ir kurti pridėtinę vertę tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Apibendrinant, partinio laiko užimtumas Lietuvoje yra svarbi makroekonominė kategorija, turinti tiek privalumų, tiek trūkumų. Jo lankstumas suteikia galimybes lengviau derinti darbą su asmeniniu gyvenimu ir skatina jaunimo užimtumą. Tačiau mažesnės socialinės garantijos ir pajamos gali kelti finansinių sunkumų. Nepaisant to, pastaruoju metu stebima tendencija, kad vis daugiau įmonių Lietuvoje pradeda vertinti partinio laiko užimtumo privalumus, ypač paslaugų sektoriuje ir informacinių technologijų industrijoje. Pandemija taip pat paskatino šios užimtumo formos paplitimą, padedant ekonomikai prisitaikyti prie naujų sąlygų. Eulerpool platformoje mes siekiame pateikti išsamią ir patikimą informaciją apie makroekonomikos rodiklius, įskaitant partinio laiko užimtumą. Mūsų tikslas yra padėti suprasti šios kategorijos svarbą ir įtaką Lietuvos ekonomikai, taip pat skatinti diskusijas apie galimas darbo rinkos permainas ir inovacijas.