Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Latvija Kapitalo srautai
Akcijos kaina
Dabartinė Kapitalo srautai vertė Latvija yra 174 mln. EUR. Kapitalo srautai Latvija sumažėjo iki 174 mln. EUR 2024-12-01, po to kai 2024-09-01 buvo 676 mln. EUR. Nuo 1993-03-01 iki 2024-12-01 vidutinis BVP Latvija buvo 32,90 mln. EUR. Absoliučiai didžiausia vertė buvo pasiekta 2009-06-01, kai ji buvo 1,03 mlrd. EUR, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 2007-09-01, kai ji siekė −1,38 mlrd. EUR.
Kapitalo srautai ·
Max
Kapitalo srautai | |
---|---|
1993-03-01 | 1,86 mln. EUR |
1994-03-01 | 68,26 mln. EUR |
1994-06-01 | 165,23 mln. EUR |
1995-03-01 | 77,33 mln. EUR |
1995-06-01 | 79,46 mln. EUR |
1995-09-01 | 76,93 mln. EUR |
1995-12-01 | 118,96 mln. EUR |
1996-03-01 | 28,00 mln. EUR |
1996-06-01 | 6,44 mln. EUR |
1996-09-01 | 22,15 mln. EUR |
1996-12-01 | 123,49 mln. EUR |
1997-03-01 | 54,59 mln. EUR |
1997-06-01 | 8,02 mln. EUR |
1997-09-01 | 21,85 mln. EUR |
1997-12-01 | 65,66 mln. EUR |
1998-03-01 | 44,82 mln. EUR |
1998-06-01 | 7,07 mln. EUR |
1998-09-01 | 114,40 mln. EUR |
1998-12-01 | 156,69 mln. EUR |
1999-03-01 | 66,73 mln. EUR |
1999-06-01 | 34,36 mln. EUR |
1999-09-01 | 100,94 mln. EUR |
1999-12-01 | 156,97 mln. EUR |
2009-03-01 | 352,00 mln. EUR |
2009-06-01 | 1,03 mlrd. EUR |
2009-09-01 | 631,00 mln. EUR |
2009-12-01 | 662,00 mln. EUR |
2010-03-01 | 709,00 mln. EUR |
2010-06-01 | 282,00 mln. EUR |
2010-09-01 | 299,00 mln. EUR |
2010-12-01 | 35,00 mln. EUR |
2011-03-01 | 75,00 mln. EUR |
2011-09-01 | 240,00 mln. EUR |
2011-12-01 | 53,00 mln. EUR |
2012-06-01 | 28,00 mln. EUR |
2012-09-01 | 654,00 mln. EUR |
2012-12-01 | 432,00 mln. EUR |
2013-03-01 | 140,00 mln. EUR |
2013-06-01 | 276,00 mln. EUR |
2013-09-01 | 130,00 mln. EUR |
2013-12-01 | 257,00 mln. EUR |
2014-03-01 | 308,00 mln. EUR |
2014-06-01 | 241,00 mln. EUR |
2014-09-01 | 338,00 mln. EUR |
2014-12-01 | 802,00 mln. EUR |
2015-03-01 | 176,00 mln. EUR |
2015-06-01 | 183,00 mln. EUR |
2015-09-01 | 287,00 mln. EUR |
2015-12-01 | 712,00 mln. EUR |
2016-03-01 | 522,00 mln. EUR |
2016-06-01 | 64,00 mln. EUR |
2016-09-01 | 170,00 mln. EUR |
2016-12-01 | 420,00 mln. EUR |
2017-03-01 | 244,00 mln. EUR |
2017-06-01 | 113,00 mln. EUR |
2017-12-01 | 549,00 mln. EUR |
2018-03-01 | 178,00 mln. EUR |
2018-06-01 | 603,00 mln. EUR |
2018-09-01 | 85,00 mln. EUR |
2018-12-01 | 314,00 mln. EUR |
2019-03-01 | 376,00 mln. EUR |
2019-06-01 | 246,00 mln. EUR |
2019-12-01 | 193,00 mln. EUR |
2020-03-01 | 438,00 mln. EUR |
2020-06-01 | 533,00 mln. EUR |
2020-09-01 | 604,00 mln. EUR |
2020-12-01 | 776,00 mln. EUR |
2021-03-01 | 48,00 mln. EUR |
2021-12-01 | 715,00 mln. EUR |
2022-12-01 | 472,00 mln. EUR |
2023-06-01 | 118,00 mln. EUR |
2023-09-01 | 24,00 mln. EUR |
2023-12-01 | 799,00 mln. EUR |
2024-06-01 | 274,00 mln. EUR |
2024-09-01 | 676,00 mln. EUR |
2024-12-01 | 174,00 mln. EUR |
Kapitalo srautai Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-12-01 | 174 mln. EUR |
2024-09-01 | 676 mln. EUR |
2024-06-01 | 274 mln. EUR |
2023-12-01 | 799 mln. EUR |
2023-09-01 | 24 mln. EUR |
2023-06-01 | 118 mln. EUR |
2022-12-01 | 472 mln. EUR |
2021-12-01 | 715 mln. EUR |
2021-03-01 | 48 mln. EUR |
2020-12-01 | 776 mln. EUR |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Kapitalo srautai
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇱🇻 Apyvartos balansas prie BVP | −3,9 % of GDP | −5,5 % of GDP | Kasmetinis |
🇱🇻 Aukso atsargos | 6,66 Tonnes | 6,66 Tonnes | Ketvirtis |
🇱🇻 Eksportai | 1,642 mlrd. EUR | 1,451 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇱🇻 Gamtninio dujų importas | 24,034 Terajoule | 2 351,688 Terajoule | Mėnesinis |
🇱🇻 Importas | 1,882 mlrd. EUR | 1,833 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇱🇻 Pasiūlymo sąskaita | 14 mln. EUR | 130 mln. EUR | Mėnesinis |
🇱🇻 Prekybos balansas | −240 mln. EUR | −381,3 mln. EUR | Mėnesinis |
🇱🇻 Terorizmo indeksas | 0,423 Points | 0 Points | Kasmetinis |
🇱🇻 Turistų atvykimai | 85 258 | 111 973 | Mėnesinis |
🇱🇻 Užsienio skola | 39,758 mlrd. EUR | 42,175 mlrd. EUR | Ketvirtis |
🇱🇻 Užsienio skolos prieš BVP | 108 % of GDP | 104 % of GDP | Ketvirtis |
🇱🇻 Užsienio tiesioginės investicijos | 67 mln. EUR | 160 mln. EUR | Mėnesinis |
Latvijoje tarptautiniai kapitalo srautai matuojami naudojant Kapitalo ir finansų sąskaitos balansą Mokėjimų balansu.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Kapitalo srautai
Kapitalo srautai yra vienas iš pagrindinių ekonomikos veiksnių, kuris tiesiogiai veikia šalių ekonominius rodiklius ir investicinį klimatą. Kapitalo srautai apima tarptautinius finansinius sandorius, kuriais siekiama perkelti kapitalą tarp valstybių. Šios pervekos gali būti atliekamos įvairiomis formomis, įskaitant tiesiogines užsienio investicijas (TUI), portfelio investicijas, tarptautinius paskolas ir kitus finansinius instrumentus. Eulerpool yra siekiama pateikti išsamią ir patikimą informaciją apie kapitalo srautus, suteikiant galimybę gilinti savo žinias ekonomiką besidomintiems asmenims bei profesionalams. Lietuvos ekonominė sistema, kaip ir kitose šalyse, yra paveikiama įvairių vidaus ir išorės veiksnių, o kapitalo srautų dinamika yra vienas iš svarbiausių rodiklių, atspindinčių ekonomikos stabilumą ir augimą. Itin svarbu suprasti, kaip ir kodėl kapitalas juda tarp valstybių, tam, kad galėtume prognozuoti ekonominių rodiklių pokyčius ir tinkamai reaguoti į globalius ekonomikos pakitimus. Tiesioginės užsienio investicijos yra vienas iš pagrindinių kapitalo srautų komponentų. Tai yra ilgalaikės investicijos į gamybinį pajėgumą ir infrastruktūrą už valstybės ribų. Tiesioginės užsienio investicijos apima įmonių kūrimą arba įsigijimą kitose šalyse, taip padidinant gamybos apimtis ir sukuriant naujas darbo vietas. Tokios investicijos gali turėti teigiamą poveikį ekonomikai, nes jos dažnai atneša naujausias technologijas, valdymo žinias ir padidina produktyvumą. Lietuva, kaip maža atvira ekonomika, yra labai suinteresuota pritraukti tiesiogines užsienio investicijas, kadangi tai skatina ekonomikos augimą, didina darbo vietų skaičių ir stiprina šalies konkurencingumą globalioje rinkoje. Portfelio investicijos yra kita svarbi kapitalo srautų kategorija. Tai yra investicijos į akcijas, obligacijas ir kitus finansinius instrumentus, kurios nėra skirtos ilgalaikiam valdymui ar kontrolės perėmimui. Portfelio investicijos yra labiau likvidžios ir gali greitai keistis priklausomai nuo rinkos sąlygų. Šis kapitalo srauto tipas gali būti labai reaktyvus, nes investuotojai gali greitai perkelti savo lėšas į kitas rinkas, jeigu pasikeičia politinė ar ekonominė situacija. Vis dėlto, portfelio investicijos taip pat gali teigiamai paveikti šalies ekonomiką, suteikiant galimybę pigiau pasiskolinti ir padidinant likvidumą finansų rinkose. Lietuvos finansų rinka, kurios augimą pastaraisiais metais pastebimai skatina technologijų sektorius ir FinTech įmonės, tampa vis patrauklesnė tarptautiniams investuotojams. Tarptautinės paskolos ir įvairūs finansiniai instrumentai taip pat yra svarbūs kapitalo srautų elementai. Tarptautinės paskolos gali būti suteikiamos tiek vyriausybių, tiek privačių institucijų, ir jos naudojamos įvairiems projektams finansuoti, valstybinėms skoloms refinansavimui ar ekonomikos stabilizavimui. Tokios paskolos gali turėti įvairius terminus, palūkanų normas ir kitus sąlygas, kurios gali turėti didelį poveikį skolintojo ir skolininko šalių ekonominėms sąlygoms. Kapitalo srautų pokyčiai gali turėti įvairių padarinius šalies ekonomikai. Poslinkiai kapitalo rinkose gali turėti įtakos valiutos kursų svyravimams, infliacijai, palūkanų normoms ir kitoms makroekonominėms sąlygoms. Pavyzdžiui, stambūs kapitalo įplaukos gali sukelti vietinės valiutos stiprėjimą, kas gali pabloginti eksporto konkurencingumą, tačiau tai gali teigiamai paveikti importą ir vartotojų kainų stabilumą. Atvirkščiai, didelės kapitalo nuostoliai gali sukelti valiutos devalvaciją, aukštas infliacijos tendencijas ir tarpbankines likvidumo problemas. Lietuvos ekonomikos politika yra orientuota į ekonominės stabilumo ir augimo užtikrinimą, o kapitalo srautų valdymas yra vienas iš svarbiausių priemonių šioje strategijoje. Finansų ministerija, Lietuvos bankas ir kitos reguliavimo institucijos aktyviai stebi kapitalo srautus ir formuoja politiką, siekiant skatinti tiesiogines investicijas, užtikrinti finansų rinkų stabilumą ir išvengti pernelyg didelės užsienio skolos. Efektyvus kapitalo srautų valdymas gali padėti Lietuvai ne tik išvengti ekonominių krizių, bet ir siekti ilgalaikio ekonominio augimo ir gerovės. Eulerpool kaip profesionali makroekonominių duomenų pateikimo platforma siekia suteikti išsamias ir aktualiausias žinias apie kapitalo srautus, padedant vartotojams suprasti šių srautų poveikį ir patikimai interpretuoti rinkos pokyčius. Mūsų tikslas yra užtikrinti, kad mūsų skelbiama informacija būtų lengvai prieinama ir naudinga tiek privatiems, tiek profesionaliems investuotojams, analitikams bei vadybininkams. Kapitalo srautų analizė gali suteikti svarbius įžvalgas apie būsimas ekonomikos tendencijas, padėti planuoti investicinius projektus ir efektyviau valdyti rizikas. Apibendrinant, kapitalo srautai yra esminis makroekonomikos elementas, kuris turi daugybę įvairių padarinių šalies ekonomikai. Lietuvoje kapitalo srautų valdymas yra viena iš strateginių krypčių, kuri padeda užtikrinti tvarų ekonomikos augimą ir finansinį stabilumą. Eulerpool platforma, teikdama išsamią informaciją apie kapitalo srautus, siekia prisidėti prie ekonomikos švietimo ir padėti vartotojams suprasti šio kompleksiško ir dinamiško proceso esmę bei poveikį.