Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇭🇷

Kroatija Darbo sąnaudos

Akcijos kaina

137,921 Taškai
Pokytis +/-
+0,36 Taškai
Pokytis %
+0,26 %

Šiuo metu Kroatija darbo sąnaudos siekia 137,921 Taškai. Kroatija darbo sąnaudos padidėjo iki 137,921 Taškai 2024-03-01, po to kai jos buvo 137,561 Taškai 2023-12-01. Nuo 1995-03-01 iki 2024-06-01 vidutinis BVP Kroatija buvo 94,53 Taškai. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2024-06-01 su 145,39 Taškai, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 1995-09-01 su 54,22 Taškai.

Šaltinis: EUROSTAT

Darbo sąnaudos

  • Max

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos Istorija

DataVertė
2024-03-01137,921 Taškai
2023-12-01137,561 Taškai
2023-09-01114,846 Taškai
2023-06-01125,573 Taškai
2023-03-01123,645 Taškai
2022-12-01120,065 Taškai
2022-09-0197,24 Taškai
2022-06-01111,24 Taškai
2022-03-01110,144 Taškai
2021-12-01103,186 Taškai
1
2
3
4
5
...
12

Panašūs makroekonominiai rodikliai Darbo sąnaudos

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇭🇷
Atlyginimai
1 324 EUR/Month1 315 EUR/MonthMėnesinis
🇭🇷
Atlyginimų augimas
13,844 %15,25 %Mėnesinis
🇭🇷
Dalinio darbo laiko
46 600 50 000 Ketvirtis
🇭🇷
Darbo pasiūlymai
22 546 24 919 Ketvirtis
🇭🇷
Darbo pasiūlymų santykis
2 %1,3 %Ketvirtis
🇭🇷
Gamybos darbo užmokestis
1 187 EUR/Month1 175 EUR/MonthMėnesinis
🇭🇷
Įdarbintieji
1,697 mln. 1,676 mln. Ketvirtis
🇭🇷
Ilgalaikio nedarbo lygis
1,8 %1,9 %Ketvirtis
🇭🇷
Įsigijimo norma
72 %70,8 %Ketvirtis
🇭🇷
Jaunimo nedarbo lygis
16,3 %16,3 %Mėnesinis
🇭🇷
Minimalūs atlyginimai
840 EUR/Month840 EUR/MonthKetvirtis
🇭🇷
Moterų pensijos amžius
63,5 Years63,25 YearsKasmetinis
🇭🇷
Nedarbingi asmenys
98 820 109 092 Mėnesinis
🇭🇷
Nedarbo lygis
4,6 %4,8 %Mėnesinis
🇭🇷
populiacija
3,85 mln. 3,86 mln. Kasmetinis
🇭🇷
Produktyvumas
100 points100,1 pointsMėnesinis
🇭🇷
Užimtumo pokytis
0,3 %0,4 %Ketvirtis
🇭🇷
Užimtumo rodiklis
68,7 %68 %Ketvirtis
🇭🇷
Viso etato darbas
1,616 mln. 1,594 mln. Ketvirtis
🇭🇷
Vyriškosios pensijos amžius
65 Years65 YearsKasmetinis

Kas yra Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos – viena esminių makroekonominių kategorijų, kuri apima įvairius veiksnius, susijusius su darbuotojų atlyginimais, kompensacijomis ir susijusiomis išlaidomis. „Eulerpool“ svetainė siekia profesionaliai pateikti šią informaciją, analizuojant įvairius rodiklius ir faktorius, leidžiančius geriau suprasti darbo sąnaudų dinamiką Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Darbo sąnaudos Lietuvoje gali būti vertinamos įvairiais aspektais. Pirma, svarbu atsižvelgti į vidutinį darbo užmokestį. Kartu su vidutiniu darbo užmokesčiu būtina analizuoti ir minimalų darbo užmokestį, nes jis turi tiesioginę įtaką bendriems darbo sąnaudoms. Mažesnis minimalus darbo užmokestis gali skatinti verslą samdyti daugiau darbuotojų, tačiau tuo pačiu gali mažinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą darbdaviui. Antra, papildomų išmokų bei socialinio draudimo mokesčių svarba taip pat yra didelė. Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios užtikrina darbuotojams socialinę apsaugą. Ši mokesčio našta darbdaviui turi būti įskaičiuota į bendras darbo sąnaudas ir dažnai yra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl darbuotojų skaičiaus ar atlygio keitimo. Tuo pačiu ir įvairios papildomos išmokos, tokios kaip premijos, papildomos atostogos ar kitos socialinės naudos, padidina bendrą darbo sąnaudų apimtį. Trečia, mūsų svetainė „Eulerpool“ nagrinėja ir struktūrinius darbo rinkos pokyčius. Pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai gali veikti darbo sąnaudas. Jei šalyje mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, darbdaviams tenka konkuruoti dėl galimų darbuotojų, kas gali skatinti darbo užmokesčio augimą. Pramonės šakų skirtumai taip pat turi reikšmės: specifinėse srityse, kur aukštos kompetencijos darbuotojų trūksta, atlyginimai dažnai būna didesni, palyginti su mažiau kvalifikuotais darbais. Darbo sąnaudų apimtį veikia ir išoriniai makroekonominiai veiksniai, tokie kaip infliacija. Infliacija didina prekių ir paslaugų kainas, dėl to darbuotojai gali reikalauti didesnio atlyginimo kompensacijai. Tuo pačiu, jei darbuotojų atlyginimai auga, bet įmonių pajamos neauga tokiu pat tempu, tai gali mažinti įmonių pelningumą. Tarptautinė aplinka taip pat yra svarbi analizės dalis. Esant globalizacijos procesams, darbo sąnaudos Lietuvoje lyginamos su kitomis šalimis. Tai ypač svarbu tarptautinėms kompanijoms, kurios veikia įvairiose rinkose ir siekia optimizuoti savo sąnaudas. Darbo sąnaudų skirtumai gali būti vienu iš svarbiausių veiksnių priimant sprendimus dėl investicijų vietos ar veiklos perkėlimo. Be to, darbo sąnaudos gali būti vertinamos iš ilgalaikės perspektyvos. Ekonominiai ciklai ir jų poveikis darbo sąnaudoms yra reikšmingi. Pavyzdžiui, ekonominio pakilimo metu darbo užmokesčiai linkę augti dėl didėjančios paklausos darbo rinkoje. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu darbo užmokesčio augimas gali sustoti arba net sumažėti dėl mažėjančios darbo jėgos paklausos. Darbo sąnaudų analize taip pat apima regioninius skirtumus. Kaimiškose vietovėse atlyginimai gali būti mažesni lyginant su didžiaisiais miestais, kur gyvenimo lygis ir kitos pragyvenimo sąnaudos yra didesnės. Tai lemia ne tik darbo pasiūlos ir paklausos santykis, bet ir infrastruktūros plėtra bei darbo rinkos struktūra. „Eulerpool“ siekia tapti patikimu šaltiniu, pateikiančiu išsamią ir išsamų darbo sąnaudų analizę. Pateikdami įvairių rodiklių, tokių kaip vidutinio darbo užmokesčio pokyčiai, darbo sąnaudų struktūros, tarptautinės lyginamosios analizės ir demografiniai veiksniai, duomenis, mes siekiame padėti tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams geriau suprasti ir valdyti darbo sąnaudų poveikį ekonomikai. Visapusiškas darbo sąnaudų supratimas leidžia vykdyti sėkmingą verslą ir kurti tvarią ekonominę aplinką kiekvienoje šalyje.