Terminal Access

Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Bloomberg Fair Value
20M Securities
50Y History
10Y Estimates
8.000+ News Daily
Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇭🇷

Kroatija Išorinė skola

Akcijos kaina

63,005 mlrd. EUR
Pokytis +/-
+501,87 mln. EUR
Pokytis %
+0,80 %

Dabartinė Išorinė skola Kroatija yra 63,005 mlrd. EUR. Išorinė skola Kroatija padidėjo iki 63,005 mlrd. EUR 2024-09-01, po to kai buvo 62,503 mlrd. EUR 2024-08-01. Nuo 1999-12-01 iki 2024-09-01, vidutinis BVP Kroatija buvo 39,58 mlrd. EUR. Visų laikų aukščiausias rodiklis pasiektas 2024-06-01 su 63,75 mlrd. EUR, o žemiausias rodiklis užfiksuotas 2000-01-01 su 10,08 mlrd. EUR.

Šaltinis: Croatian National Bank

Išorinė skola

  • Max

Užsienio skola

Išorinė skola Istorija

DataVertė
2024-09-0163,005 mlrd. EUR
2024-08-0162,503 mlrd. EUR
2024-07-0163,327 mlrd. EUR
2024-06-0163,753 mlrd. EUR
2024-05-0163,718 mlrd. EUR
2024-04-0163,025 mlrd. EUR
2024-03-0162,438 mlrd. EUR
2024-02-0160,951 mlrd. EUR
2024-01-0160,249 mlrd. EUR
2023-12-0160,892 mlrd. EUR
1
2
3
4
5
...
30

Panašūs makroekonominiai rodikliai Išorinė skola

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇭🇷
Apyvartos balansas prie BVP
1,1 % of GDP−2,8 % of GDPKasmetinis
🇭🇷
Eksportai
−1,369 mlrd. EUR2,061 mlrd. EURMėnesinis
🇭🇷
Gamtninio dujų importas
10 532,1 Terajoule7 419,665 TerajouleMėnesinis
🇭🇷
Importas
3,265 mlrd. EUR3,208 mlrd. EURMėnesinis
🇭🇷
Kapitalo srautai
5,663 mlrd. EUR65,5 mln. EURKetvirtis
🇭🇷
Naftos gamyba
9,4 BBL/D/1K9,5 BBL/D/1KMėnesinis
🇭🇷
Pasiūlymo sąskaita
4,779 mlrd. EUR−1,237 mlrd. EURKetvirtis
🇭🇷
Pervedimai
1,08 mlrd. EUR1,076 mlrd. EURKetvirtis
🇭🇷
Prekybos balansas
−1,369 mlrd. EUR−1,147 mlrd. EURMėnesinis
🇭🇷
Terorizmo indeksas
0 Points0 PointsKasmetinis
🇭🇷
Turistų atvykimai
132 418 238 348 Mėnesinis
🇭🇷
Užsienio tiesioginės investicijos
1,477 mlrd. EUR816,7 mln. EURKetvirtis

Kroatijoje išorės skola yra bendros skolos dalis, kurią šalis skolinga kreditoriams užsienyje, pagal Eulerpool.

Kas yra Išorinė skola

Išorinė skola yra viena iš svarbiausių makroekonomikos kategorijų, kuri turi didelę įtaką šalies ekonomikai ir jos stabilumui. Šiame straipsnyje aptarsime išorinės skolos sąvoką, priežastis, dėl kurių skolinamasi iš užsienio, jos privalumus ir trūkumus, bei Lietuvos situaciją šioje srityje. Išorinė skola paprastai apibrėžiama kaip bendra valstybės, privačių įmonių ir finansinių institucijų įsipareigojimų suma užsienio kreditoriams. Tai gali būti įvairūs skolų instrumentai, tokie kaip obligacijos, paskolos bankams, tarptautinėse finansų organizacijose finansuojami projektai ir t.t. Išorinė skola dažnai matuojama kaip santykis su BVP (bendruoju vidaus produktu), nes tai leidžia tiksliau įvertinti šalies sugebėjimą aptarnauti savo skolą. Yra keli pagrindiniai veiksniai, kurie skatina valstybes skolintis iš užsienio. Pirmiausia, tai gali būti susiję su investicijomis į infrastruktūrą, kurių finansavimas iš vidinių išteklių gali būti nepakankamas. Pavyzdžiui, statybos projektai, transporto sistemos plėtra ar energijos sektoriaus modernizavimas gali reikalauti didelio pradinio kapitalo, kurio nėra įmanoma greitai surinkti vidinių šaltinių sąskaita. Tokiu atveju, skolintis iš tarptautinių kreditorių gali būti efektyvus būdas užtikrinti šių svarbių projektų vykdymą. Antras pagrindinis išorinio skolinimosi motyvas gali būti siekis subalansuoti prekybos deficitą. Jei šalies importas viršija eksportą, tai sukuria prekybos deficitą. Norint padengti šį deficitą, šalis gali būti priversta skolintis iš užsienio. Toks skolinimasis padeda išlaikyti stabilų valiutos keitimo kursą ir išvengti staigių finansinių sukrėtimų. Trečias veiksnys gali būti susijęs su makroekonominės politikos vykdymu. Valstybės gali skolintis, norėdamos stabilizuoti ekonomiką per krizes, užtikrinti socialinių programų finansavimą arba perskirstyti išlaidas tarp laikotarpių. Tai ypač svarbu mažesnėms, augančioms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva, kur trumpalaikės finansinės injekcijos gali būti būtinos siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonominį stabilumą ir augimą. Kaip ir kiekviena ekonominė priemonė, išorinė skola turi tiek privalumus, tiek trūkumus. Privalumai apima galimybę greičiau pasiekti ekonominius tikslus, finansuoti svarbius investicinius projektus ir stiprinti ekonomiką. Be to, esant palankioms sąlygoms finansų rinkose, šie skolinti ištekliai gali būti pigūs ir lengvai prieinami. Tačiau svarbu suprasti ir išorinės skolos trūkumus. Pirmiausia, didelis išorės skolos lygis gali tapti rizikos veiksniu, nes gali sukelti finansinį nestabilumą. Aukšta skolos aptarnavimo kaina gali priversti šalį mažinti išlaidas socialinėms programoms, švietimui ar sveikatos apsaugai. Be to, užsienio kreditoriai gali daryti politinį spaudimą, reikalauti struktūrinių reformų arba privatizacijos, kuri gali būti ne visada naudinga. Kalbant apie Lietuvos situaciją, reikia atkreipti dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį šalis pasiekė reikšmingą ekonominį augimą ir stabilumą. Tačiau Lietuvos išorinė skola vis dar yra svarbus rodiklis, nes ją sudaro tiek valstybinės, tiek privačios skolos. Lietuvos valdžia ir finansų institucijos nuolat stebi išorinės skolos dinamiką ir siekia užtikrinti, kad ji būtų tvari ir valdoma. Lietuvos išorinė skola pastaraisiais metais susiklostė dėl kelių priežasčių. Pirma, tai buvo susiję su investicijomis į infrastruktūros projektus, ypač į transporto ir energetikos sektorius. Antra, skolinimasis buvo naudojamas subalansuoti biudžeto deficitą ir stabilizuoti valiutos keitimo kursą. Trečia, Lietuvos ekonomika yra atvira ir integruota į pasaulinę rinką, todėl išorinės skolos naudojimas yra natūralus mechanizmas, leidžiantis šaliai prisitaikyti prie tarptautinių finansų rinkų sąlygų. Ateityje Lietuva turės toliau atsakingai valdyti savo išorinę skolą, siekdama išlaikyti ekonominį augimą ir finansinį stabilumą. Tai apima ne tik teisingą skolų naudojimą, bet ir ilgalaikių struktūrinių reformų įgyvendinimą, siekiant padidinti šalies konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Eulerpool, būdamas profesionalus makroekonominių duomenų teikėjas, padės stebėti ir analizuoti išorinės skolos dinamiką, leisdamas sprendimų priėmėjams priimti informuotus ir atsakingus sprendimus.