Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Kinija Ginklų pardavimas
Akcijos kaina
Dabartinė Ginklų pardavimas vertė Kinija yra 2,083 mlrd. SIPRI TIV. Ginklų pardavimas Kinija padidėjo iki 2,083 mlrd. SIPRI TIV 2022-01-01, po to kai buvo 1,31 mlrd. SIPRI TIV 2021-01-01. Nuo 1954-01-01 iki 2023-01-01, vidutinis BVP Kinija buvo 925,12 mln. SIPRI TIV. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 1987-01-01 su 2,60 mlrd. SIPRI TIV, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1954-01-01 su 3,00 mln. SIPRI TIV.
Ginklų pardavimas ·
Max
Ginklų pardavimai | |
---|---|
1954-01-01 | 3,00 mln. SIPRI TIV |
1956-01-01 | 39,00 mln. SIPRI TIV |
1957-01-01 | 30,00 mln. SIPRI TIV |
1958-01-01 | 483,00 mln. SIPRI TIV |
1959-01-01 | 403,00 mln. SIPRI TIV |
1960-01-01 | 285,00 mln. SIPRI TIV |
1961-01-01 | 35,00 mln. SIPRI TIV |
1962-01-01 | 47,00 mln. SIPRI TIV |
1963-01-01 | 12,00 mln. SIPRI TIV |
1964-01-01 | 68,00 mln. SIPRI TIV |
1965-01-01 | 387,00 mln. SIPRI TIV |
1966-01-01 | 619,00 mln. SIPRI TIV |
1967-01-01 | 412,00 mln. SIPRI TIV |
1968-01-01 | 730,00 mln. SIPRI TIV |
1969-01-01 | 669,00 mln. SIPRI TIV |
1970-01-01 | 905,00 mln. SIPRI TIV |
1971-01-01 | 1,31 mlrd. SIPRI TIV |
1972-01-01 | 1,25 mlrd. SIPRI TIV |
1973-01-01 | 658,00 mln. SIPRI TIV |
1974-01-01 | 508,00 mln. SIPRI TIV |
1975-01-01 | 661,00 mln. SIPRI TIV |
1976-01-01 | 580,00 mln. SIPRI TIV |
1977-01-01 | 224,00 mln. SIPRI TIV |
1978-01-01 | 611,00 mln. SIPRI TIV |
1979-01-01 | 553,00 mln. SIPRI TIV |
1980-01-01 | 943,00 mln. SIPRI TIV |
1981-01-01 | 707,00 mln. SIPRI TIV |
1982-01-01 | 1,56 mlrd. SIPRI TIV |
1983-01-01 | 1,76 mlrd. SIPRI TIV |
1984-01-01 | 1,93 mlrd. SIPRI TIV |
1985-01-01 | 1,29 mlrd. SIPRI TIV |
1986-01-01 | 1,86 mlrd. SIPRI TIV |
1987-01-01 | 2,60 mlrd. SIPRI TIV |
1988-01-01 | 1,43 mlrd. SIPRI TIV |
1989-01-01 | 1,06 mlrd. SIPRI TIV |
1990-01-01 | 954,00 mln. SIPRI TIV |
1991-01-01 | 1,32 mlrd. SIPRI TIV |
1992-01-01 | 670,00 mln. SIPRI TIV |
1993-01-01 | 1,44 mlrd. SIPRI TIV |
1994-01-01 | 1,08 mlrd. SIPRI TIV |
1995-01-01 | 1,00 mlrd. SIPRI TIV |
1996-01-01 | 762,00 mln. SIPRI TIV |
1997-01-01 | 425,00 mln. SIPRI TIV |
1998-01-01 | 347,00 mln. SIPRI TIV |
1999-01-01 | 331,00 mln. SIPRI TIV |
2000-01-01 | 314,00 mln. SIPRI TIV |
2001-01-01 | 517,00 mln. SIPRI TIV |
2002-01-01 | 532,00 mln. SIPRI TIV |
2003-01-01 | 708,00 mln. SIPRI TIV |
2004-01-01 | 415,00 mln. SIPRI TIV |
2005-01-01 | 369,00 mln. SIPRI TIV |
2006-01-01 | 738,00 mln. SIPRI TIV |
2007-01-01 | 506,00 mln. SIPRI TIV |
2008-01-01 | 614,00 mln. SIPRI TIV |
2009-01-01 | 1,14 mlrd. SIPRI TIV |
2010-01-01 | 1,51 mlrd. SIPRI TIV |
2011-01-01 | 1,26 mlrd. SIPRI TIV |
2012-01-01 | 1,52 mlrd. SIPRI TIV |
2013-01-01 | 2,06 mlrd. SIPRI TIV |
2014-01-01 | 1,33 mlrd. SIPRI TIV |
2015-01-01 | 1,81 mlrd. SIPRI TIV |
2016-01-01 | 2,45 mlrd. SIPRI TIV |
2017-01-01 | 1,63 mlrd. SIPRI TIV |
2018-01-01 | 1,36 mlrd. SIPRI TIV |
2019-01-01 | 1,59 mlrd. SIPRI TIV |
2020-01-01 | 700,00 mln. SIPRI TIV |
2021-01-01 | 1,31 mlrd. SIPRI TIV |
2022-01-01 | 2,08 mlrd. SIPRI TIV |
Ginklų pardavimas Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2022-01-01 | 2,083 mlrd. SIPRI TIV |
2021-01-01 | 1,31 mlrd. SIPRI TIV |
2020-01-01 | 700 mln. SIPRI TIV |
2019-01-01 | 1,593 mlrd. SIPRI TIV |
2018-01-01 | 1,358 mlrd. SIPRI TIV |
2017-01-01 | 1,625 mlrd. SIPRI TIV |
2016-01-01 | 2,445 mlrd. SIPRI TIV |
2015-01-01 | 1,814 mlrd. SIPRI TIV |
2014-01-01 | 1,327 mlrd. SIPRI TIV |
2013-01-01 | 2,061 mlrd. SIPRI TIV |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Ginklų pardavimas
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇨🇳 Apyvartos balansas prie BVP | 1,5 % of GDP | 2,2 % of GDP | Kasmetinis |
🇨🇳 Aukso atsargos | 2 264,32 Tonnes | 2 262,45 Tonnes | Ketvirtis |
🇨🇳 Autos eksportas | 512 235 | 74 890 | Mėnesinis |
🇨🇳 Civilinės aviacijos krovinių vežimas | 800 000 Ton | 760 000 Ton | Mėnesinis |
🇨🇳 Eksportai | 302,35 mlrd. USD | 292,45 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇨🇳 Eksportas YoY | 12,7 % | 2,4 % | Mėnesinis |
🇨🇳 Elektromobilių eksportas | 153 660 | 144 639 | Mėnesinis |
🇨🇳 Geležinkelių krovinių vežimas | 427,01 mln. Ton | 432,85 mln. Ton | Mėnesinis |
🇨🇳 Importas | 219,73 mlrd. USD | 220,15 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇨🇳 Importas YoY | −2,3 % | 0,3 % | Mėnesinis |
🇨🇳 Kapitalo srautai | −48,373 mlrd. USD | −74,429 mlrd. USD | Ketvirtis |
🇨🇳 Naftos gamyba | 4 250 BBL/D/1K | 4 274 BBL/D/1K | Mėnesinis |
🇨🇳 Pasiūlymo sąskaita | 39,2 mlrd. USD | 56,192 mlrd. USD | Ketvirtis |
🇨🇳 Paslaugų Sąskaita | −61,744 mlrd. USD | −61,226 mlrd. USD | Ketvirtis |
🇨🇳 Prekių gabenimas | 4,958 mlrd. Ton | 4,881 mlrd. Ton | Mėnesinis |
🇨🇳 Prekių gabenimas autostradomis | 3,699 mlrd. Ton | 3,608 mlrd. Ton | Mėnesinis |
🇨🇳 Prekių gabenimas vandens keliais | 831,45 mln. Ton | 838,59 mln. Ton | Mėnesinis |
🇨🇳 Prekių sąskaita | 167,108 mlrd. USD | 121,309 mlrd. USD | Ketvirtis |
🇨🇳 Prekybos balansas | 82,62 mlrd. USD | 72,35 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇨🇳 Prekybos sąlygos | 96,4 points | 92,4 points | Mėnesinis |
🇨🇳 Terorizmo indeksas | 0,582 Points | 0 Points | Kasmetinis |
🇨🇳 Tiesioginės investicijos įsipareigojimai | 17,668 mlrd. USD | −11,753 mlrd. USD | Ketvirtis |
🇨🇳 Turistų atvykimai | 13,78 mln. | 0 | Kasmetinis |
🇨🇳 Užsienio skola | 2,448 Bio. USD | 2,453 Bio. USD | Kasmetinis |
🇨🇳 Užsienio tiesioginės investicijos | 49,73 mlrd. USD | 49,7 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇨🇳 Užsienio tiesioginės investicijos YoY | −28,2 % | −27,9 % | Mėnesinis |
Ginklų pardavimai pateikiami kaip tendencijų rodikliai, remiantis pagrindinio arsenalų rinkinio, apimančio orlaivius, oro gynybos sistemas, kovos su povandeniniais laivais ginklus, šarvuotus transporto priemones, artileriją, variklius, raketas, jutiklius, palydovus, laivus ir kitus, žinomų vienetų gamybos sąnaudomis. Šis rodiklis siekia atspindėti karinių išteklių perdavimo vertę, o ne perdavimo finansinę vertę.
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Ginklų pardavimas
Ginklų pardavimai yra svarbi makroekonominė kategorija, turinti didelę įtaką tiek pasaulinei, tiek vietinei ekonomikai. Įvertindami ginklų prekybos statistiką ir tendencijas, galime geriau suprasti geopolitinę padėtį ir nacionalinį saugumą. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur saugumas ir stabilumas yra itin svarbūs. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime ginklų pardavimų kategoriją, jos įtaką ir įvairius makroekonominius aspektus. Pirmiausia, svarbu suprasti, kad ginklų rinka yra viena iš daugiausiai reguliuojamų rinkų pasaulyje. Tai yra dėl tos priežasties, kad ginklų prekyba gali turėti didelę įtaką tarptautiniams santykiams ir konfliktams. Pasaulinė ginklų prekybos rinka pastaraisiais metais rodo augimo tendenciją, nes daugelis šalių siekia modernizuoti savo karines pajėgas. Tuo pačiu metu didėja ir nedidelių, tačiau technologijų pažangių ginklų poreikis. Tokia plėtra skatina ekonominį augimą, nes ginklų pramonė sukuria naujas darbo vietas ir generuoja reikšmingas pajamas. Lietuva, būdama NATO narė ir turėdama specifinių geopolitinių įsipareigojimų, nemažai investuoja į karinių pajėgų modernizavimą. Tai tiesiogiai susiję su ginklų pardavimų makroekonomine kategorija, nes investicijos į ginkluotę sudaro nemažą dalį šalies biudžeto išlaidų gynybai. NATO standartai, taip pat Europos Sąjungos reguliavimas, stipriai veikia Lietuvos ginklų prekybos politiką ir rinkos dinamines. Kai kalbame apie ginklų pardavimų įtaką ekonomikai, būtina paminėti, kad ši rinka neapsiriboja vien tradiciniu kariniu ginkluotės pirkimu ir pardavimu. Ji taip pat apima technologijų ir inovacijų plėtrą, kuri yra būtina moderniai ginkluotei kurti. Tai skatina mokslo ir technologijų pažangą, o tuo pačiu skatina ir ekonominį augimą. Svarbu paminėti, kad ginklų pardavimai yra glaudžiai susiję su užsienio politika. Kai kurios šalys siekia didinti savo įtaką tarptautinėje arenoje per ginklų pardavimus, sudarydamos sąjungas ir aljansus su kitomis valstybėmis. Lietuva šiuo atveju gali būti išimtinė ne tik kaip pirkėja, bet ir kaip gamintoja bei penetraujantys rinkas partneriais. Tai gali būti svarbus ekonominis faktorius, kai galima užsidirbti užsienio valiutų ir diversifikuoti ekonominius resursus. Ginklų pardavimai taip pat turi didelę įtaką šalies užimtumui ir ekonominiam pajėgumui. Karinių technologijų kūrimas ir gamyba yra sudėtingas procesas, reikalaujantis aukštos kvalifikacijos darbo jėgos. Tai skatina švietimo ir mokymo programas, kurios gali parengti aukštos kvalifikacijos specialistus. Be to, ginklų pramonė dažnai kuria papildomus produktus ir sprendimus, kurie gali būti komercializuoti kitose pramonės šakose, taip padidinant ekonominį produktyvumą ir inovatyvumą. Be abejo, ginklų pardavimai turi ir tam tikrus iššūkius bei grėsmes. Tai apima ne tik etinius ir moralinius klausimus, bet ir rizikas, susijusias su nelegalios prekybos ir terorizmo finansavimo galimybėmis. Todėl šalies vyriausybė turi skirti ypatingą dėmesį reguliavimui ir kontrolei šioje rinkoje. Europos Sąjungos ir NATO standartai, taip pat tarptautinės sutartys, pvz., JT ginklų prekybos sutartis, gali padėti užtikrinti, kad ginkluotė nepatektų į netinkamas rankas. Tikslus ginklų pardavimų monitoravimas gali būti naudingas ir investuotojams, siekiantiems įvairių investicinių galimybių. Eulerpool platforma gali suteikti išsamią ir tikslią informaciją apie ginklų pardavimo rinkos tendencijas, regioninius skirtumus ir politines įtakos veiksnius. Tokia informacija yra neįkainojama tiek profesionaliems investuotojams, tiek akademiniams tyrėjams, norintiems nuodugniai analizuoti makroekonomikos duomenis. Baigiant, ginklų pardavimai yra kompleksiška ir daugialypė makroekonominė kategorija, turinti didelę reikšmę tiek ekonominei, tiek geopolitinei situacijai. Šios rinkos dinamika ir tendencijos gali reikšmingai paveikti šalies saugumą ir stabilumą, ekonomikos augimą ir tarptautinį statusą. Lietuva, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, aktviai dalyvauja šioje rinkoje tiek kaip ginklų pirkėja, tiek kaip potenciali gamintoja. Todėl svarbu nuolat stebėti ir analizuoti ginklų pardavimų makroekonominius duomenis, kad būtų galima priimti informuotus ir strateginius sprendimus. Eulerpool yra puiki platforma šiai analizei atlikti, suteikianti išsamią ir patikimą informaciją apie šią svarbią rinką.