Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

23,8 % Ø-Performance der Fair-Value-Strategie seit 2003
Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇨🇻

Žaliasis Kyšulys Vyriausybės išlaidos

Akcijos kaina

13,442 mlrd. CVE
Pokytis +/-
+2,604 mlrd. CVE
Pokytis %
+21,45 %

Dabartinė Vyriausybės išlaidos vertė Žaliasis Kyšulys yra 13,442 mlrd. CVE. Vyriausybės išlaidos Žaliasis Kyšulys padidėjo iki 13,442 mlrd. CVE 2024-12-01, po to, kai buvo 10,838 mlrd. CVE 2024-09-01. Nuo 2007-03-01 iki 2024-12-01 vidutinis BVP Žaliasis Kyšulys buvo 9,18 mlrd. CVE. Visų laikų aukštumas buvo pasiektas 2024-12-01 su 13,44 mlrd. CVE, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2007-03-01 su 5,75 mlrd. CVE.

Šaltinis: INE, Cape Verde

Vyriausybės išlaidos

  • Max

Valstybės išlaidos

Vyriausybės išlaidos Istorija

DataVertė
2024-12-0113,442 mlrd. CVE
2024-09-0110,838 mlrd. CVE
2024-06-0112,213 mlrd. CVE
2024-03-0111,031 mlrd. CVE
2023-12-0112,81 mlrd. CVE
2023-09-0111,433 mlrd. CVE
2023-06-0111,209 mlrd. CVE
2023-03-0110,863 mlrd. CVE
2022-12-0112,638 mlrd. CVE
2022-09-0111,211 mlrd. CVE
1
2
3
4
5
...
8

Panašūs makroekonominiai rodikliai Vyriausybės išlaidos

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇨🇻
Karinės išlaidos
16,8 mln. USD14,4 mln. USDKasmetinis
🇨🇻
Korupcijos indeksas
62 Points64 PointsKasmetinis
🇨🇻
Korupcijos reitingas
35 30 Kasmetinis
🇨🇻
Valstybės biudžetas
−4,4 % of GDP−4,6 % of GDPKasmetinis
🇨🇻
Valstybės pajamos
69,525 mlrd. CVE49,329 mlrd. CVEKetvirtis
🇨🇻
Valstybės skola prieš BVP
114,7 % of GDP127,2 % of GDPKasmetinis

Kas yra Vyriausybės išlaidos

Vyriausybės išlaidos yra esminis makroekonomikos veiksnys, kuris apima visas valstybinių institucijų per tam tikrą laikotarpį atliktas pinigines išlaidas. Portalas eulerpool teikia profesionalius ir detalizuotus makroekonominių duomenų rodiklius, todėl tiksli ir visapusiška informacija apie vyriausybės išlaidas tampa ypač svarbi mūsų lankytojų ir vartotojų suvokimui bei sprendimų priėmimui. Vienas iš pagrindinių vyriausybės išlaidų tikslų yra ekonomikos stabilizavimas ir plėtra. Taip užtikrinamas viešųjų paslaugų tiekimas, infrastruktūros vystymas, socialinės apsaugos sistemos veikimas ir kitų svarbių funkcijų vykdymas. Vyriausybės išlaidos daugeliu atvejų būna padalintos į kelias kategorijas: vartojimo išlaidos, investicijų išlaidos, socialinės apsaugos išmokos ir transferiniai mokėjimai, kurie apima subsidijas, dotacijas, paskolas bei kitas finansines paramas. Vartojimo išlaidos apima prekių ir paslaugų pirkimą, kurios yra būtinos kasdieniam valstybinių institucijų funkcionavimui. Tai gali būti įvairių įstaigų veiklos kaštai, įskaitant mokyklas, ligonines, policiją, ir kitas viešąsias įstaigas. Svarbu pažymėti, kad šios išlaidos užtikrina ne tik paslaugų teikimą, bet ir prisideda prie bendrojo vidaus produkto (BVP) kūrimo, nes pinigai cirkuliuoja ekonomikoje ir skatina jų paklausą. Investicinės išlaidos dažniausiai susijusios su ilgalaikiais projektais, tokiais kaip transporto infrastruktūros statyba, energijos sektoriaus plėtrą ar kitus kapitalo projektus. Šios išlaidos taip pat daro reikšmingą įtaką ekonominiam augimui, nes investicijos į infrastruktūrą ir kitus ilgalaikius objektus skatina darbo vietų kūrimą, didina verslo produktyvumą ir ilgainiui sukuria tvirtesnę ekonominę bazę. Socialinės apsaugos išmokos apima pensijas, nedarbo draudimą, šeimos bei vaikų išmokas ir kitas socialines paramos formas. Šie mokėjimai yra skirti sumažinti socialinę nelygybę ir užtikrinti gyventojų gerovę. Subalansuota socialinės apsaugos politika gali sumažinti socialinį nesaugumą ir suteikti gyventojams daugiau stabilumo jausmo, kas savo ruožtu gali paskatinti vartojimą ir bendrą ekonomikos augimą. Transferiniai mokėjimai apima ne tik socialinės apsaugos išmokas, bet ir įvairias subsidijas, dotacijas bei paramas verslui. Tai yra dažnai naudojamos priemonės siekiant skatinti tam tikrus ekonominius sektorius arba remti pažeidžiamas visuomenės grupes. Pavyzdžiui, žemės ūkio subsidijos gali padėti užtikrinti žemės ūkio produktų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje, o subsidijos inovacijoms gali skatinti technologijų plėtrą ir ilgalaikį ekonomikos augimą. Kaip portalas eulerpool, mes teikiame detalius vyriausybės išlaidų duomenis, kurie gali būti naudojami įvairiais tikslais, įskaitant ekonomines prognozes, politikos vertinimus ir mokslinius tyrimus. Vyriausybės išlaidų duomenys leidžia analizuoti viešųjų finansų būklę, nustatyti, kaip efektyviai paskirstomas biudžetas ir kaip šios išlaidos veikia bendrą ekonominę situaciją. Vyriausybės išlaidos taip pat gali būti vertinamos pagal jų santykį su BVP. Aukštas vyriausybės išlaidų procentas BVP atžvilgiu gali reikšti didesnę valstybės intervenciją į ekonomiką, tuo tarpu mažesnis procentas gali rodyti mažiau aktyvų valstybės dalyvavimą. Šis santykis yra ypač naudingas vertinant viešojo sektoriaus efektyvumą ir jo įtaką ekonomikos vystymuisi. Eulerpool tinklalapyje vartotojai gali sekti vyriausybės išlaidų dinamiką pagal laikotarpius, lyginti duomenis su kitomis šalimis ir gauti nuoširdžius, bešališkus ekonominius vertinimus. Tai leidžia suprasti ne tik dabartinę situaciją, bet ir numatyti galimus ateities ekonomikos pokyčius, priklausomai nuo biudžeto politikos ir viešųjų finansų strategijos. Be to, svarbu pažymėti, kad mūsų platforma teikia ne tik paprastus duomenis, bet ir gilesnę analizę, kuri padeda suprasti įvairių ekonominių politikos priemonių pasekmes. Mūsų duomenų bazėje galite rasti išsamias ataskaitas ir analizes, kurios gali padėti suprasti vyriausybės išlaidų tendencijas ilgalaikėje perspektyvoje ir jų poveikį ekonomikai. Apskritai, vyriausybės išlaidos yra esminis elementas ekonominės politikos priemonių rinkinyje, kurio teikiama informacija yra ypatingai svarbi tiek viešojo sektoriaus analitikams, tiek privačiam sektoriui. Eulerpool tinklalapyje teikiami duomenys leidžia atlikti išsamias studijas, vertinti valstybės biudžeto politikos efektyvumą ir suprasti, kaip valstybės išlaidų strategija veikia ekonomikos augimą ir visuomenės gerovę. Tai yra vertingas įrankis bet kuriam ekonomikos analitikui, investuotojui ar politikos formuotojui, siekiantis geriau suvokti makroekonominius veiksnius ir priimti pagrįstus sprendimus.