Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Japonija Tarpbankinė norma
Akcijos kaina
Dabartinė Tarpbankinė norma Japonija yra 0,309 %. Tarpbankinė norma Japonija padidėjo iki 0,309 % 2024-07-01, po to kai buvo 0,291 % 2024-06-01. Nuo 2014-04-01 iki 2024-07-02, vidutinis BVP Japonija buvo 0,10 %. Visų laikų aukščiausias taškas buvo pasiektas 2024-07-01 su 0,31 %, tuo tarpu žemiausia vertė buvo užfiksuota 2022-09-29 su 0,05 %.
Tarpbankinė norma ·
Max
| Tarpbankinis tarifas | |
|---|---|
| 2014-04-01 | 0,21 % |
| 2014-05-01 | 0,21 % |
| 2014-06-01 | 0,21 % |
| 2014-07-01 | 0,21 % |
| 2014-08-01 | 0,21 % |
| 2014-09-01 | 0,21 % |
| 2014-10-01 | 0,20 % |
| 2014-11-01 | 0,18 % |
| 2014-12-01 | 0,18 % |
| 2015-01-01 | 0,18 % |
| 2015-02-01 | 0,17 % |
| 2015-03-01 | 0,17 % |
| 2015-04-01 | 0,17 % |
| 2015-05-01 | 0,17 % |
| 2015-06-01 | 0,17 % |
| 2015-07-01 | 0,17 % |
| 2015-08-01 | 0,17 % |
| 2015-09-01 | 0,17 % |
| 2015-10-01 | 0,17 % |
| 2015-11-01 | 0,17 % |
| 2015-12-01 | 0,17 % |
| 2016-01-01 | 0,17 % |
| 2016-02-01 | 0,12 % |
| 2016-03-01 | 0,10 % |
| 2016-04-01 | 0,09 % |
| 2016-05-01 | 0,06 % |
| 2016-06-01 | 0,06 % |
| 2016-07-01 | 0,06 % |
| 2016-08-01 | 0,06 % |
| 2016-09-01 | 0,06 % |
| 2016-10-01 | 0,06 % |
| 2016-11-01 | 0,06 % |
| 2016-12-01 | 0,06 % |
| 2017-01-01 | 0,06 % |
| 2017-02-01 | 0,06 % |
| 2017-03-01 | 0,06 % |
| 2017-04-01 | 0,06 % |
| 2017-05-01 | 0,06 % |
| 2017-06-01 | 0,06 % |
| 2017-07-01 | 0,06 % |
| 2017-08-01 | 0,06 % |
| 2017-09-01 | 0,06 % |
| 2017-10-01 | 0,07 % |
| 2017-11-01 | 0,07 % |
| 2017-12-01 | 0,07 % |
| 2018-01-01 | 0,07 % |
| 2018-02-01 | 0,07 % |
| 2018-03-01 | 0,07 % |
| 2018-04-01 | 0,07 % |
| 2018-05-01 | 0,07 % |
| 2018-06-01 | 0,07 % |
| 2018-07-01 | 0,07 % |
| 2018-08-01 | 0,07 % |
| 2018-09-01 | 0,07 % |
| 2018-10-01 | 0,07 % |
| 2018-11-01 | 0,07 % |
| 2018-12-01 | 0,07 % |
| 2019-01-01 | 0,07 % |
| 2019-02-01 | 0,07 % |
| 2019-03-01 | 0,07 % |
| 2019-04-01 | 0,07 % |
| 2019-05-01 | 0,07 % |
| 2019-06-01 | 0,07 % |
| 2019-07-01 | 0,07 % |
| 2019-08-01 | 0,07 % |
| 2019-09-01 | 0,07 % |
| 2019-10-01 | 0,07 % |
| 2019-11-01 | 0,07 % |
| 2019-12-01 | 0,07 % |
| 2020-01-01 | 0,07 % |
| 2020-02-01 | 0,07 % |
| 2020-03-01 | 0,07 % |
| 2020-04-01 | 0,07 % |
| 2020-05-01 | 0,07 % |
| 2020-06-01 | 0,07 % |
| 2020-07-01 | 0,07 % |
| 2020-08-01 | 0,07 % |
| 2020-09-01 | 0,07 % |
| 2020-10-01 | 0,08 % |
| 2020-11-01 | 0,08 % |
| 2020-12-01 | 0,08 % |
| 2021-01-01 | 0,08 % |
| 2021-02-01 | 0,08 % |
| 2021-03-01 | 0,08 % |
| 2021-04-01 | 0,07 % |
| 2021-05-01 | 0,07 % |
| 2021-06-01 | 0,07 % |
| 2021-07-01 | 0,06 % |
| 2021-08-01 | 0,06 % |
| 2021-09-01 | 0,06 % |
| 2021-10-01 | 0,06 % |
| 2021-11-01 | 0,06 % |
| 2021-12-01 | 0,06 % |
| 2022-01-01 | 0,07 % |
| 2022-02-01 | 0,07 % |
| 2022-03-01 | 0,07 % |
| 2022-04-01 | 0,07 % |
| 2022-05-01 | 0,07 % |
| 2022-06-01 | 0,07 % |
| 2022-07-01 | 0,07 % |
| 2022-08-01 | 0,06 % |
| 2022-09-01 | 0,06 % |
| 2022-10-01 | 0,05 % |
| 2022-11-01 | 0,05 % |
| 2022-12-01 | 0,06 % |
| 2023-01-01 | 0,07 % |
| 2023-02-01 | 0,07 % |
| 2023-03-01 | 0,07 % |
| 2023-04-01 | 0,07 % |
| 2023-05-01 | 0,07 % |
| 2023-06-01 | 0,07 % |
| 2023-07-01 | 0,07 % |
| 2023-08-01 | 0,07 % |
| 2023-09-01 | 0,07 % |
| 2023-10-01 | 0,07 % |
| 2023-11-01 | 0,07 % |
| 2023-12-01 | 0,08 % |
| 2024-01-01 | 0,08 % |
| 2024-02-01 | 0,10 % |
| 2024-03-01 | 0,19 % |
| 2024-04-01 | 0,26 % |
| 2024-05-01 | 0,28 % |
| 2024-06-01 | 0,29 % |
| 2024-07-01 | 0,31 % |
Tarpbankinė norma Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-07-01 | 0,309 % |
| 2024-06-01 | 0,291 % |
| 2024-05-01 | 0,275 % |
| 2024-04-01 | 0,258 % |
| 2024-03-01 | 0,19 % |
| 2024-02-01 | 0,097 % |
| 2024-01-01 | 0,08 % |
| 2023-12-01 | 0,078 % |
| 2023-11-01 | 0,07 % |
| 2023-10-01 | 0,07 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Tarpbankinė norma
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇯🇵 Centrinio banko balansas | 755,678 Bio. JPY | 760,431 Bio. JPY | Mėnesinis |
🇯🇵 Indėlių palūkanų norma | 0,12 % | 0,112 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Kreditų augimas | 2,7 % | 3 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Palūkanų norma | 0,25 % | 0,25 % | frequency_daily |
🇯🇵 Paskolos privačiam sektoriui | 546,617 Bio. JPY | 546,408 Bio. JPY | Mėnesinis |
🇯🇵 Pinigų bazė M0 | 114,171 Bio. JPY | 114,791 Bio. JPY | Mėnesinis |
🇯🇵 Pinigų masė M1 | 1,092 BRD. JPY | 1,096 BRD. JPY | Mėnesinis |
🇯🇵 Pinigų masė M2 | 1,252 BRD. JPY | 1,255 BRD. JPY | Mėnesinis |
🇯🇵 Pinigų masė M3 | 1,604 BRD. JPY | 1,607 BRD. JPY | Mėnesinis |
🇯🇵 Privatus skolas prie BVP | 245,7 % | 242,4 % | Kasmetinis |
🇯🇵 Užsienio akcijų investicijos | −641,7 mlrd. JPY | −612,9 mlrd. JPY | frequency_weekly |
🇯🇵 Užsienio obligacijų investicijos | −1,062 Bio. JPY | 655,1 mlrd. JPY | frequency_weekly |
🇯🇵 Valiutų rezervai | 1,232 Bio. USD | 1,279 Bio. USD | Mėnesinis |
🇯🇵 Valstybinių obligacijų pirkimai | 4,529 Bio. JPY | 5,845 Bio. JPY | Mėnesinis |
Trijų mėnesių Japonijos jenos TIBOR (Tokyo Interbank Offered Rate) palūkanų norma yra kasdienė referencinė norma, nustatoma remiantis palūkanų normomis, kurias bankai taiko skolindami lėšas kitiems bankams Japonijos tarpbankinėje rinkoje.
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Tarpbankinė norma
Įperkamumas ir skolinimo sąlygos įvairiose ekonomikos sektoriuose daugeliu atvejų priklauso nuo pagrindinių makroekonominių rodiklių. Vienas iš tokių rodiklių yra tarpbankinė palūkanų norma, kuri taip pat vadinama interbankine norma. Eulerpool svetainėje visuomet stengiamės pateikti kuo tikslesnę ir išsamesnę informaciją apie tarptautinius makroekonominius rodiklius, todėl norime išsamiai pristatyti tarpbankinės normos esmę, reikšmę ir funkcijas. Tarpbankinė palūkanų norma yra finansinis rodiklis, kuris nusako, už kokią palūkanų normą vienas bankas gali pasiskolinti lėšų iš kito banko. Tai yra esminis veiksnys, lemiančias kreditavimo išlaidas ir likvidumo valdymą bankų sektoriuje. Ši norma dažniausiai nustatoma pagal pasiūlos ir paklausos dėsnius tarp bankų, kai vienas bankas turi perteklių nuosavų pinigų lėšų, o kitas jų trūksta. Tarpbankinių palūkanų normos nustatymo mechanizmas gali skirtis priklausomai nuo konkretų rinkos ypatumų. Dažnu atveju, pagrindinės tarpbankinės normos nustatomos centrinių bankų kaip dalis monetarinės politikos priemonių. Pavyzdžiui, Europos Centrinis Bankas (ECB) nustato pagrindinę refinansavimo normą, kuri tiesiogiai veikia tarpbankines palūkanų normas euro zonoje. Centriniai bankai paprastai siekia suvaldyti ekonomikos augimą, infliaciją ir stabilumą, naudodami tarpbankinių normų koregavimus. Tarpbankinės normos didelei daliai įtakoja visą finansų sektorių ir paskutinius vartotojus. Kai tarpbankinės normos padidėja, bankai turi daugiau mokėti už pasiskolintas lėšas, todėl paskolų palūkanų normos taip pat linkusios didėti. Tai gali lemti mažesnį paskolų paklausą ir sumažėjusį vartojimo ar investicijų lygį ekonomikoje. Priešingai, kai tarpbankinės normos sumažėja, bankai gali skolinti pigiau, kas gali paskatinti didesnį paskolų ėmimą, vartojimą ir investicijas. Svarbu paminėti, kad tarpbankinės normos yra labai jautrios įvairiems ekonominiams ir politiniams įvykiams. Pavyzdžiui, ekonominė krizė, bankų nemokumo baimės, geopolitiniai įtemptumai ar reguliavimo pokyčiai gali stipriai įtakoti šių normų kintamumą. Bankai atsižvelgia į šiuos veiksnius, vertindami riziką ir savo likvidumo poreikius, todėl tarpbankinių normų lygis gali kisti netikėtai ir greitai. Tarpbankinės palūkanų normos yra naudojamos kaip bazinis rodiklis nustatant kitas palūkanų normas finansų rinkoje. Pavyzdžiui, daugelis komercinių paskolų, hipotekinių kreditų ir kitų finansinių produktų yra susieti su tarpbankinėmis normomis. Tai reiškia, kad kai tarpbankinė norma kyla, ir paskolų palūkanų normos kyla, o kai ji mažėja, paskolų palūkanų normos paprastai mažėja. Dėl šios priežasties tarpbankinių normų pokyčiais atidžiai seka tiek bankai, tiek įmonės ir vartotojai, kad galėtų tinkamai valdyti savo finansinę veiklą. Lietuvos bankai taip pat stipriai priklauso nuo tarptautinių tarpbankinių normų, ypatingai ECB nustatytų normų. Lietuvos bankų sistema integruota į euro zonos finansų rinką, todėl vietinės palūkanų normos dažniausiai sutampa su euro zonos tarpbankinėmis normomis. Tai užtikrina tam tikrą stabilumą ir prognozuojamumą šalies bankų kreditingumo ir skolinimo sąlygose, tačiau tuo pačiu reiškia, kad Lietuvos ekonomika yra jautri viso regiono ekonominiams svyravimams. Eulerpool svetainėje siekiame, kad vartotojai galėtų lengvai ir patogiai analizuoti tarpbankines normas ir kitus svarbius makroekonominius rodiklius. Mūsų pateikiami duomenys yra nuolat atnaujinami ir tikslūs, kad kiekvienas galėtų priimti geriausius sprendimus remdamasis aktualesne informacija. Tarpbankinių normų analizei mes pateikiame ne tik istorinius duomenis, bet ir atliktų analitikų prognozes, siekdami suteikti ištisą vaizdą bei įžvalgų dėl galimų ateities pokyčių. Tarpbankinė palūkanų norma yra vienas iš svarbiausių rodiklių, lemiančių finansų rinkos veikimą ir ekonomikos stabilumą. Jos supratimas ir tinkama analizė yra esminė ne tik finansų profesionalams, bet ir verslo vadovams bei investuotojams, norintiems priimti optimaliausius sprendimus. Eulerpool svetainėje mes rūpinamės, kad mūsų lankytojams būtų suteikta patikima ir išsami informacija, leidžianti jiems sėkmingai naršyti sudėtingame makroekonominių rodiklių pasaulyje.