Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Izraelis Vyriausybės išlaidos ir bendrasis vidaus produktas (BVP)
Akcijos kaina
Dabartinė Vyriausybės išlaidos ir bendrasis vidaus produktas (BVP) Izraelis vertė yra 42,3 % of GDP. Vyriausybės išlaidos ir bendrasis vidaus produktas (BVP) Izraelis sumažėjo iki 42,3 % of GDP 2021-01-01, po to kai buvo 45,9 % of GDP 2020-01-01. Nuo 1960-01-01 iki 2022-01-01, vidutinis BVP Izraelis buvo 50,64 % of GDP. Aukščiausias lygis buvo pasiektas 1975-01-01 su 80,10 % of GDP, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1961-01-01 su 28,10 % of GDP.
Vyriausybės išlaidos ir bendrasis vidaus produktas (BVP) ·
Max
Valstybės išlaidos BVP atžvilgiu | |
---|---|
1960-01-01 | 28,60 % of GDP |
1961-01-01 | 28,10 % of GDP |
1962-01-01 | 29,00 % of GDP |
1963-01-01 | 28,90 % of GDP |
1964-01-01 | 29,80 % of GDP |
1965-01-01 | 30,80 % of GDP |
1966-01-01 | 33,80 % of GDP |
1967-01-01 | 37,50 % of GDP |
1968-01-01 | 45,50 % of GDP |
1969-01-01 | 46,60 % of GDP |
1970-01-01 | 58,90 % of GDP |
1971-01-01 | 59,00 % of GDP |
1972-01-01 | 58,90 % of GDP |
1973-01-01 | 73,70 % of GDP |
1974-01-01 | 74,90 % of GDP |
1975-01-01 | 80,10 % of GDP |
1976-01-01 | 79,60 % of GDP |
1977-01-01 | 76,10 % of GDP |
1978-01-01 | 77,60 % of GDP |
1979-01-01 | 75,50 % of GDP |
1980-01-01 | 75,90 % of GDP |
1981-01-01 | 72,80 % of GDP |
1982-01-01 | 69,50 % of GDP |
1983-01-01 | 64,40 % of GDP |
1984-01-01 | 68,80 % of GDP |
1985-01-01 | 64,50 % of GDP |
1986-01-01 | 59,70 % of GDP |
1987-01-01 | 57,30 % of GDP |
1988-01-01 | 56,30 % of GDP |
1989-01-01 | 55,60 % of GDP |
1990-01-01 | 54,80 % of GDP |
1991-01-01 | 53,40 % of GDP |
1992-01-01 | 54,30 % of GDP |
1993-01-01 | 53,50 % of GDP |
1994-01-01 | 51,30 % of GDP |
1995-01-01 | 53,50 % of GDP |
1996-01-01 | 54,20 % of GDP |
1997-01-01 | 52,70 % of GDP |
1998-01-01 | 51,20 % of GDP |
1999-01-01 | 46,70 % of GDP |
2000-01-01 | 44,30 % of GDP |
2001-01-01 | 46,80 % of GDP |
2002-01-01 | 50,60 % of GDP |
2003-01-01 | 46,00 % of GDP |
2004-01-01 | 43,60 % of GDP |
2005-01-01 | 43,00 % of GDP |
2006-01-01 | 42,30 % of GDP |
2007-01-01 | 40,80 % of GDP |
2008-01-01 | 42,00 % of GDP |
2009-01-01 | 42,30 % of GDP |
2010-01-01 | 40,90 % of GDP |
2011-01-01 | 40,40 % of GDP |
2012-01-01 | 40,40 % of GDP |
2013-01-01 | 40,50 % of GDP |
2014-01-01 | 38,90 % of GDP |
2015-01-01 | 38,50 % of GDP |
2016-01-01 | 38,80 % of GDP |
2017-01-01 | 39,80 % of GDP |
2018-01-01 | 40,30 % of GDP |
2019-01-01 | 39,60 % of GDP |
2020-01-01 | 45,90 % of GDP |
2021-01-01 | 42,30 % of GDP |
Vyriausybės išlaidos ir bendrasis vidaus produktas (BVP) Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2021-01-01 | 42,3 % of GDP |
2020-01-01 | 45,9 % of GDP |
2019-01-01 | 39,6 % of GDP |
2018-01-01 | 40,3 % of GDP |
2017-01-01 | 39,8 % of GDP |
2016-01-01 | 38,8 % of GDP |
2015-01-01 | 38,5 % of GDP |
2014-01-01 | 38,9 % of GDP |
2013-01-01 | 40,5 % of GDP |
2012-01-01 | 40,4 % of GDP |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Vyriausybės išlaidos ir bendrasis vidaus produktas (BVP)
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇮🇱 Karinės išlaidos | 27,499 mlrd. USD | 23,406 mlrd. USD | Kasmetinis |
🇮🇱 Korupcijos indeksas | 62 Points | 63 Points | Kasmetinis |
🇮🇱 Korupcijos reitingas | 33 | 31 | Kasmetinis |
🇮🇱 Valstybės biudžetas | −4,2 % of GDP | 0,6 % of GDP | Kasmetinis |
🇮🇱 Valstybės biudžeto vertė | −11,7 mlrd. ILS | −15,003 mlrd. ILS | Mėnesinis |
🇮🇱 Valstybės išlaidos | 482 mlrd. ILS | 56,488 mlrd. ILS | Mėnesinis |
🇮🇱 Valstybės išlaidos | 99,92 mlrd. ILS | 98,079 mlrd. ILS | Ketvirtis |
🇮🇱 Valstybės pajamos | 365 mlrd. ILS | 41,518 mlrd. ILS | Mėnesinis |
🇮🇱 Valstybės skola prieš BVP | 60,7 % of GDP | 67,9 % of GDP | Kasmetinis |
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Vyriausybės išlaidos ir bendrasis vidaus produktas (BVP)
Vyriausybės išlaidos BVP skaičiavimuose: Išsamus ekonominės kategorijos aprašymas Vyriausybės išlaidos, kaip ekonominės politikos priemonė, yra svarbus veiksnys, turintis tiesioginę įtaką šalies ekonomikos augimui ir stabilumui. Verslumui stiprinti, infrastruktūrai gerinti, socialinei gerovei skatinti yra būtinos vyriausybės išlaidos, kurios gali skirtis priklausomai nuo ekonominių sąlygų ir vyriausybių užsibrėžtų tikslų. Vyriausybės išlaidos yra viena iš pagrindinių nacionalinio biudžeto dalių, o jų santykis su bendruoju vidaus produktu (BVP) yra esminis analizuojant šalies ekonominę sveikatą ir valstybinės politikos efektyvumą. Šis aprašymas skirtas išsamiai aptarti vyriausybės išlaidų ir BVP santykio reikšmę Lietuvoje. Vyriausybės išlaidos dažnai skirstomos į dvi pagrindines kategorijas: viešosios investicijos ir viešosios vartojimo išlaidos. Viešosios investicijos apima ilgalaikes investicijas į infrastruktūrą, švietimą, sveikatos apsaugą ir kitus strateginius sektorius. Viešosios vartojimo išlaidos, priešingai, apima kasdienes išlaidas, tokias kaip valstybės tarnautojų atlyginimai, socialinės apsaugos išmokos ir kasdieninio administracinio aparato finansavimas. Kai kalbame apie vyriausybės išlaidas kaip BVP procentinę dalį, atsižvelgiame į tai, kiek pinigų vyriausybė išleidžia, palyginti su viso šalyje sukurto turto verte. Šis santykis yra reikšmingas rodiklis, kuris padeda analizuoti šalies fiskalinę politiką ir ekonominės veiklos mastą. Lietuvoje vyriausybės išlaidų santykis su BVP svyruoja priklausomai nuo ekonominių sąlygų bei politinių sprendimų. Ekonominių krizių metu, kai reikia didesnių valstybės intervencijų siekiant išlaikyti ekonominį stabilumą, vyriausybės išlaidų ir BVP santykis dažnai didėja. Priešingai, augimo laikotarpiais šis santykis gali mažėti, kai valstybės skolos valdymas ir fiskalinė drausmė tampa prioritetais. Vyriausybės išlaidos gali veikti ir kaip ekonomikos stabilizavimo priemonė. Fiskalinė politika, kuria siekiama reguliuoti vyriausybės išlaidų lygį, gali padėti amortizuoti ekonominius svyravimus ir palaikyti ekonomikos augimą. Pavyzdžiui, recesijos metu padidėjusios vyriausybės išlaidos gali paskatinti vartojimą ir investicijas, taip padedant šalies ekonomikai atsigauti. Priešingai, kai ekonomika perkaista, mažėjančios vyriausybės išlaidos gali padėti sumažinti infliaciją ir išvengti ekonominių burbulų kūrimosi. Ypatingai svarbu pažymėti, kad vyriausybės išlaidų ir BVP santykis nėra tiesioginis „didelės ar mažos“ pranašumo matas. Šis santykis turi būti analizuojamas kontekste, atsižvelgiant į bendrą ekonominę būklę, fiskalinio deficitą, valstybės skolą ir kitus makroekonominius indikatorius. Pavyzdžiui, didelis vyriausybės išlaidų ir BVP santykis gali atspindėti didelį investicijų lygį į infrastruktūrą ir socialines programas, tačiau taip pat gali kelti riziką dėl didėjančio valstybės skolos lygio. Lietuvoje, kaip ir daugumoje kitų šalių, vyriausybės išlaidos finansuojamos tiek iš mokesčių pajamų, tiek iš skolos. Vyriausybės skolinis finansavimas suteikia galimybę padidinti išlaidas, kai reikia spręsti neatidėliotinus poreikius arba įgyvendinti ilgalaikius investicinius projektus. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje didelė valstybės skola gali riboti vyriausybės gebėjimus finansuoti būtinus projektus ateityje bei užkrauti papildomą naštą ateities kartoms. Analizuojant vyriausybės išlaidas BVP procentinėje dalyje, svarbu taip pat atsižvelgti į tą išlaidų struktūrą. Efektyvios ir tikslingos vyriausybės išlaidos gali skatinti ekonomikos augimą, tačiau neveiksmingos išlaidos gali sukelti ekonominius nuostolius ir tapti kliūtimi tvariam vystymuisi. Tokiu būdu, vyriausybės išlaidų efektyvumo vertinimas yra esminis siekiant užtikrinti, kad valstybės ištekliai būtų naudojami maksimaliai produktyviai. Lietuva, kaip Europos Sąjungos narė, turi laikytis tam tikrų fiskalinės politikos taisyklių, įskaitant Mastrichto kriterijus, kurie numato maksimalias leistinas valstybės skolos ir fiskalinio deficito ribas. Tai reiškia, kad Lietuva turi atidžiai stebėti savo vyriausybės išlaidų lygį ir užtikrinti, kad jos biudžeto politika būtų suderinta su stabilumo ir augimo reikalavimais. Apskritai, vyriausybės išlaidų ir BVP santykio analizė yra svarbus ekonominės politikos vertinimo įrankis, padedantis suprasti valstybės vaidmenį ekonomikoje. Tikslinga ir subalansuota vyriausybės išlaidų politika gali tapti stipriu ekonomikos augimo katalizatoriumi, tuo tarpu nesubalansuotos išlaidos gali sukelti finansines ir ekonomines problemas. Todėl mokslinė ir empirinė analizė šioje srityje yra būtina siekiant optimalios fiskalinės politikos ir tvaraus ekonomikos vystymosi. Mūsų profesionalioje makroekonominių duomenų svetainėje Eulerpool, Lietuvoje vyriausybės išlaidų ir BVP santykis yra išsamiai analizuojamas ir pateikiamas aiškiu bei prieinamu būdu. Naudodamiesi mūsų platforma, vartotojai gali gauti tikslią ir aktualią informaciją apie šią svarbią ekonominę kategoriją, pritaikytą tiek moksliniams tyrimams, tiek praktiniams ekonominių sprendimų priėmimo procesams. Apibendrinant, vyriausybės išlaidų ir BVP santykis yra kompleksinis ir svarbus rodiklis, kuris padeda vertinti valstybės ekonominę politiką ir jos poveikį šalies ekonomikos augimui. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, tikslinga ir atsakinga vyriausybės išlaidų politika yra būtina siekiant ilgalaikio tvarumo ir gerovės. Eulerpool svetainėje teikiami išsamūs duomenys ir analizės apie šį bei kitus ekonominius rodiklius padeda aiškiai suprasti ir efektyviai planuoti ekonominę politiką.