Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Airija Einamoji sąskaita ir bendrasis vidaus produktas (BVP)
Akcijos kaina
Einamoji sąskaita ir bendrasis vidaus produktas (BVP) esama vertė Airija yra 10,8 % of GDP. Einamoji sąskaita ir bendrasis vidaus produktas (BVP) Airija sumažėjo iki 10,8 % of GDP 2022-01-01, po to kai buvo 13,7 % of GDP 2021-01-01. Nuo 1980-01-01 iki 2023-01-01 vidutinis BVP Airija buvo −1,17 % of GDP. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2021-01-01 su 13,70 % of GDP, o mažiausia vertė užfiksuota 2019-01-01 su −19,90 % of GDP.
Einamoji sąskaita ir bendrasis vidaus produktas (BVP) ·
Max
| Apyvartos balansas prie BVP | |
|---|---|
| 1988-01-01 | 0,10 % of GDP |
| 1992-01-01 | 0,70 % of GDP |
| 1993-01-01 | 4,00 % of GDP |
| 1994-01-01 | 3,20 % of GDP |
| 1995-01-01 | 3,20 % of GDP |
| 1996-01-01 | 3,50 % of GDP |
| 1997-01-01 | 3,30 % of GDP |
| 1998-01-01 | 0,80 % of GDP |
| 1999-01-01 | 0,20 % of GDP |
| 2000-01-01 | 0,60 % of GDP |
| 2001-01-01 | 0,20 % of GDP |
| 2002-01-01 | 0,20 % of GDP |
| 2003-01-01 | 0,50 % of GDP |
| 2013-01-01 | 1,60 % of GDP |
| 2014-01-01 | 1,10 % of GDP |
| 2015-01-01 | 4,40 % of GDP |
| 2017-01-01 | 0,50 % of GDP |
| 2018-01-01 | 5,20 % of GDP |
| 2021-01-01 | 13,70 % of GDP |
| 2022-01-01 | 10,80 % of GDP |
Einamoji sąskaita ir bendrasis vidaus produktas (BVP) Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2022-01-01 | 10,8 % of GDP |
| 2021-01-01 | 13,7 % of GDP |
| 2018-01-01 | 5,2 % of GDP |
| 2017-01-01 | 0,5 % of GDP |
| 2015-01-01 | 4,4 % of GDP |
| 2014-01-01 | 1,1 % of GDP |
| 2013-01-01 | 1,6 % of GDP |
| 2003-01-01 | 0,5 % of GDP |
| 2002-01-01 | 0,2 % of GDP |
| 2001-01-01 | 0,2 % of GDP |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Einamoji sąskaita ir bendrasis vidaus produktas (BVP)
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇮🇪 Aukso atsargos | 12,04 Tonnes | 12,04 Tonnes | Ketvirtis |
🇮🇪 Eksportai | 19,008 mlrd. EUR | 18,66 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇮🇪 Gamtninio dujų importas | 10 693 Terajoule | 12 739 Terajoule | Mėnesinis |
🇮🇪 Importas | 10,212 mlrd. EUR | 11,769 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇮🇪 Kapitalo srautai | −811 mln. EUR | −1,32 mlrd. EUR | Ketvirtis |
🇮🇪 Pasiūlymo sąskaita | 22,6 mlrd. EUR | −382 mln. EUR | Ketvirtis |
🇮🇪 Prekybos balansas | 8,797 mlrd. EUR | 6,89 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇮🇪 Prekybos sąlygos | 94 points | 93,1 points | Mėnesinis |
🇮🇪 Terorizmo indeksas | 0,03 Points | 0,291 Points | Kasmetinis |
🇮🇪 Užsienio skola | 2,846 Bio. EUR | 2,994 Bio. EUR | Ketvirtis |
🇮🇪 Užsienio skolos prieš BVP | 586 % of GDP | 578 % of GDP | Ketvirtis |
🇮🇪 Užsienio tiesioginės investicijos | −1,563 mlrd. EUR | 6,639 mlrd. EUR | Ketvirtis |
Einamosios sąskaitos balansas, kaip BVP procentinė dalis, suteikia informaciją apie šalies tarptautinio konkurencingumo lygį. Paprastai šalys, turinčios didelį einamosios sąskaitos perteklių, turi ekonomiką, kuri labai priklauso nuo eksporto pajamų, aukštas taupymo rodiklius, bet silpną vidaus paklausą. Kita vertus, šalys, turinčios einamosios sąskaitos deficitą, turi stiprų importą, žemus taupymo rodiklius ir aukštus asmeninio vartojimo rodiklius kaip disponuojamų pajamų procentinę dalį.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Einamoji sąskaita ir bendrasis vidaus produktas (BVP)
Lietuvos einamosios sąskaitos balansas, palyginti su BVP, yra itin svarbus makroekonominio rodiklio aspektais vertinant šalies ekonominę padėtį ir stabilumą. Tai rodiklis, kuris atspindi šalies prekybos balanso, pajamų ir perkėlimų srautų dinamiką, palyginti su bendruoju vidaus produktu (BVP). Šis rodiklis padeda įvertinti, kaip gerai šalis valdo savo išorinius finansinius srautus ir ar ji gali išlaikyti ilgalaikį ekonomikos augimą be pernelyg didelių išorinių skolų. Einamosios sąskaitos balansas yra sudarytas iš trijų pagrindinių komponentų: prekybos balanso, pajamų balanso ir perkėlimų balanso. Prekybos balansas apima skirtumą tarp šalies eksporto ir importo. Jei eksportas viršija importą, šalis turi prekybos perteklių, o atvirkščiai - deficitą. Pajamų balansas apima tiesiogines užsienio investicijas, portfelio investicijas ir kitus pajamų srautus tarp Lietuvos ir likusio pasaulio. Galiausiai, perkėlimų balansas apima vienpusio pobūdžio perlaidas, tokias kaip tarptautinė pagalba ir iš užsienio atsiųstos perlaidos. Lietuvoje einamosios sąskaitos balanso rodiklis yra itin svarbus tiek vyriausybei, tiek investuotojams ir ekonomistams. Aukštas einamosios sąskaitos deficitas gali kelti susirūpinimą, ypač jei jis yra finansuojamas iš skolų. Tai gali reikšti, kad šalis praleidžia daugiau nei uždirba ir yra priklausoma nuo išorinių finansavimo šaltinių, kas gali sukelti ekonomikos nestabilumą. Svarbu atkreipti dėmesį, kad einamosios sąskaitos balansas, palyginti su BVP, nėra tikslus šalies ekonomikos sveikatos rodiklis, bet jis gali suteikti daug vertingos informacijos. Pavyzdžiui, nuosekliai didėjantis prekybos balansas gali reikšti, kad Lietuvos ekonomika tampa vis konkurencingesnė tarptautinėje rinkoje. Kita vertus, pajamų balanso deficitas gali rodyti, kad užsienio investicijos į šalį nėra pakankamai grąžinančios dividendų, kas gali rodyti mažesnį investicijų patrauklumą. Lietuvos atveju būtina atkreipti dėmesį į euro įtaką einamosios sąskaitos balansui. Prisijungus prie euro zonos, Lietuva prarado savo monetarinę nepriklausomybę, tačiau įgijo stabilumą ir sumažino infliacijos riziką. Tai šaliai padėjo tapti patrauklesne investuotojams, tačiau tuo pačiu metu iškilo iššūkiai dėl valiutų kurso koregavimų, kurie galėtų koriguoti prekybos balansą. Lietuva, kaip ir kitos mažos atviros ekonomikos šalys, yra labai priklausoma nuo išorinių faktorių. Kintantys pasaulinės prekybos susitarimai, užsienio investicijų srautai ir globalinės finansų krizės gali ženkliai paveikti Lietuvos einamosios sąskaitos balansą. Todėl svarbu nuolat stebėti tarptautinę ekonominę aplinką ir daryti atitinkamus ekonominės politikos koregavimus. Einamosios sąskaitos balansas taip pat turi įtakos Lietuvoje vedamai ekonominei politikai. Vyriausybė ir Centrinis bankas nuolat stebi šį rodiklį, kad galėtų priimti sprendimus dėl biudžeto, mokesčių politikos ir investicijų skatinimo. Jei einamosios sąskaitos deficitas tampa per didelis, vyriausybė gali imtis priemonių, kad jį sumažintų, pavyzdžiui, įvedant eksporto skatinimo priemones arba mažinant importo tarifus. Svarbu paminėti, kad einamosios sąskaitos balanso ir BVP santykis nėra vienintelis rodiklis, kuris turėtų būti vertinamas. Taip pat verta atkreipti dėmesį į kitus makroekonominius rodiklius, tokius kaip infliacijos lygis, nedarbo lygis, viešojo sektoriaus skola ir užsienio investicijų srautas. Tik integruotas įvairių rodiklių vertinimas gali suteikti išsamų vaizdą apie Lietuvos ekonomikos būklę. Apskritai, einamosios sąskaitos balanso ir BVP santykis yra esminis rodiklis, kurį turėtų nuolat stebėti ekonomistai, investuotojai ir politikai. Jis padeda įvertinti šalies finansinės būklės tendencijas, atskleidžia ekonominius iššūkius ir leidžia diagnozuoti galimus pavojus. Eulerpool platforma siūlo profesionalią ir nuodugnią analizę apie einamosios sąskaitos balansą ir įvairius kitus makroekonominius rodiklius, kurie gali padėti priimti informuotus ekonominius sprendimus. Lietuvos einamosios sąskaitos balanso analizės rezultatai gali suteikti vertingos informacijos tiek šalies viduje, tiek už jos ribų – tarptautiniams investuotojams. Šis rodiklis taip pat yra svarbus įvertinant, kaip Lietuvos ekonomika reaguoja į globalius pokyčius ir vidaus politines bei ekonomines reformas. Todėl šio rodiklio stebėjimas ir analizė turi būti neatsiejama Lietuvos ekonomikos valdymo dalis.