Nuo 1970-ųjų Indonezija nuolat fiksuoja prekybos perteklių dėl stipraus eksporto augimo. Tačiau nuo 2012 iki 2014 metų šalis pradėjo fiksuoti prekybos deficitus, nes eksportas sumažėjo dėl pasaulinės ekonomikos nuosmukio ir prekių kainų kritimo. 2015 metais prekybos balansas vėl pasikeitė į perteklių dėl beveik 20 procentų sumažėjusių importo apimčių. Pastaraisiais metais didžiausi prekybos deficitai buvo fiksuojami su Kinija, Tailandu, Japonija, Vokietija ir Pietų Korėja. Indonezija fiksuoja prekybos perteklių daugiausia su Indija, Jungtinėmis Valstijomis ir Malaizija.

Kas yra Prekybos balansas

**Prekybos balansas Lietuvoje: Mokslinė ir praktinė analizė** Prekybos balansas (angl. balance of trade) yra vienas pagrindinių makroekonominių rodiklių, leidžiantis vertinti šalies ekonomikos sveikatą ir jos prekybinius santykius su išoriniu pasauliu. Eulerpool komanda stengiasi pateikti išsamią ir patikimą informaciją apie šį rodiklį, siekdama padėti vartotojams suprasti jo reikšmę ir poveikį šalies ekonomikai. Prekybos balansas apima visų prekių ir paslaugų eksportą ir importą per tam tikrą laikotarpį. Jei eksportas viršija importą, šalies prekybos balansas yra teigiamas (prekybos perteklius), o jei importas viršija eksportą, tuomet balansas yra neigiamas (prekybos deficitas). Lietuvos atveju šis rodiklis ypatingai svarbus, nes šalis priklauso nuo tarptautinės prekybos ir yra mažai žaliavų turinti ekonomika. Vienas iš esminių prekybos balanso aspektų yra eksporto ir importo struktūra. Lietuva eksportuoja daugybę prekių ir paslaugų, įskaitant žemės ūkio produktus, transporto priemones, mašinas ir įrangą, taip pat IT ir finansines paslaugas. Tuo tarpu importuojame daug energetikinių išteklių, žaliavų, mašinų ir įrangos bei vartojimo prekių. Šios struktūros pokyčiai gali turėti reikšmingą poveikį bendrajam šalies prekybos balansui. Prekybos balanso analizė taip pat priklauso nuo geopolitinių ir ekonominių sąlygų. Pavyzdžiui, Lietuvos narystė Europos Sąjungoje atvėrė rinkas ir padidino eksporto galimybes, ypač į kitas ES šalis. Tačiau tuo pačiu metu ji susiduria su konkurencijos iššūkiais ir reguliavimo reikalavimais. Dėl geopolitinės padėties Lietuva taip pat linkusi sudaryti svarbius prekybinius ryšius su kaimyninėmis šalimis, tokiomis kaip Latvija, Lenkija, Vokietija ir Rusija. Ekonominė ciklopadinių sąlygų analizė gali paskelbti naują šviesą prekybos balanso dinamikai. Kai ekonomika auga, paprastai didėja importas, nes įmonės ir vartotojai turi daugiau lėšų pirkti užsienio prekes. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu importas gali mažėti dėl mažesnės paklausos, o eksportas gali augti, jei vietinės prekės tampa konkurencingesnės kainos požiūriu dėl silpnėjančios vietinės valiutos. Dar vienas svarbus veiksnys yra valiutos kursas. Lito atsisakymas ir euro įvedimas turėjo reikšmingą poveikį Lietuvos prekybai. Nors euras pritraukė daugiau stabilumo ir patikimumo, jis taip pat sumažino valiutos devalvavimo galimybę eksporto konkurencingumui didinti. Be to, euro kursas tiesiogiai veikia šalies prekybos sąlygas su ne euro zonos šalimis. Inovacijos ir technologijų pažanga taip pat turėjo įtakos prekybos balanso struktūrai ir dinamikai. Pavyzdžiui, IT sektoriaus plėtra ir startuolių augimas Lietuvoje suteikė naujų eksporto galimybių. Tačiau priklausomybė nuo aukštųjų technologijų importo gali padidinti prekybos deficitą, jei šalies įmonės negali konkuruoti su užsienio tiekėjais. Nacionalinė politika taip pat vaidina svarbų vaidmenį formuojant prekybos balansą. Pramonės, inovacijų ir eksporto skatinimo politika gali sustiprinti šalies eksporto potencialą, tuo tarpu prekybos barjerų mažinimas ir ryšių su kitomis šalimis stiprinimas gali atverti naujas rinkas ir sumažinti priklausomybę nuo tam tikrų tiekėjų ir prekių grupių. Prekybos balanso pokyčiai turi ilgalaikį poveikį ne tik vietinei ekonomikai, bet ir visose makroekonominėse srityse. Daugiau eksporto gali paskatinti gamybos, darbo vietų kūrimą ir BVP augimą, tuo tarpu didelis importas gali sukelti užsienio skolos augimą ir sukelti infliacijos riziką. Balanso disbalansai gali taip pat atspindėti struktūrines ekonomikos problemas, kurias būtina spręsti nacionaliniu ir tarptautiniu lygiais. Kadangi prekybos balansas yra kompleksinis ir daugybės veiksnių veikiamas indikatorius, Eulerpool komanda stengiasi pateikti vartotojams kuo išsamesnę ir tikslesnę informaciją. Lietuvai svarbus ne tik bendras eksporto ir importo santykis, bet ir detalizuoti sektoriai, regionai ir rinkos, kuriose šalis veikia. Supratimas apie šias sritys padeda priimti informuotus sprendimus ne tik vyriausybei, bet ir verslo subjektams bei investuotojams. Be to, Eulerpool struktūrizuota informacija ir analizė leidžia stebėti dinamika ir numatyti galimus pokyčius. Tai itin svarbu globalizuotoje ekonomikoje, kurioje sąveikauja daugybė faktorių ir veiksnių, besikeičiančių realiu laiku. Prekybos balanso stebėjimas padeda identifikuoti galimas grėsmes ir galimybes, tokiu būdu stiprinant ekonomikos atsparumą ir konkurencingumą. Galų gale, prekybos balansas nėra tik skaičių rinkinys – tai platesnės ekonominės, politinės ir socialinės sąveikos atspindys. Todėl gilios ir išsamios prekybos balanso analizės yra būtinos norint geriau suprasti šalies ekonomikos būklę ir jos ateities perspektyvas. Eulerpool užtikrins, kad Jūs visuomet turėtumėte prieigą prie naujausios ir patikimos informacijos, padedančios Jums orientuotis šioje sudėtingoje ir dinaminėje srityje.