Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Indonezija Atlyginimai gamyboje
Akcijos kaina
Dabartinė Atlyginimai gamyboje vertė Indonezija yra 3,026 mln. IDR/Mėnuo. Atlyginimai gamyboje Indonezija sumažėjo iki 3,026 mln. IDR/Mėnuo 2023-12-01, po to, kai buvo 3,205 mln. IDR/Mėnuo 2023-09-01. Nuo 1997-03-01 iki 2023-12-01 vidutinis BVP Indonezija buvo 1,25 mln. IDR/Mėnuo. Rekordą pasiekta 2023-09-01 su 3,20 mln. IDR/Mėnuo, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 1997-06-01 su 215 140,00 IDR/Mėnuo.
Atlyginimai gamyboje ·
Max
Gamybos darbo užmokestis | |
---|---|
1997-03-01 | 221 140,00 IDR/Month |
1997-06-01 | 215 140,00 IDR/Month |
1997-12-01 | 224 570,00 IDR/Month |
1998-03-01 | 227 140,00 IDR/Month |
1998-06-01 | 242 570,00 IDR/Month |
1998-09-01 | 264 430,00 IDR/Month |
1998-12-01 | 275 140,00 IDR/Month |
1999-03-01 | 290 570,00 IDR/Month |
1999-06-01 | 323 140,00 IDR/Month |
1999-09-01 | 313 290,00 IDR/Month |
1999-12-01 | 322 710,00 IDR/Month |
2000-03-01 | 332 570,00 IDR/Month |
2000-06-01 | 332 570,00 IDR/Month |
2000-09-01 | 384 000,00 IDR/Month |
2000-12-01 | 420 000,00 IDR/Month |
2001-03-01 | 464 600,00 IDR/Month |
2001-06-01 | 522 900,00 IDR/Month |
2001-09-01 | 545 600,00 IDR/Month |
2001-12-01 | 556 290,00 IDR/Month |
2002-03-01 | 633 860,00 IDR/Month |
2002-06-01 | 666 430,00 IDR/Month |
2002-09-01 | 653 570,00 IDR/Month |
2002-12-01 | 671 170,00 IDR/Month |
2003-03-01 | 691 500,00 IDR/Month |
2003-06-01 | 722 250,00 IDR/Month |
2003-09-01 | 725 210,00 IDR/Month |
2003-12-01 | 749 030,00 IDR/Month |
2004-03-01 | 819 120,00 IDR/Month |
2004-06-01 | 853 150,00 IDR/Month |
2004-09-01 | 840 720,00 IDR/Month |
2004-12-01 | 855 500,00 IDR/Month |
2005-03-01 | 726 656,42 IDR/Month |
2005-09-01 | 770 543,33 IDR/Month |
2006-03-01 | 774 743,84 IDR/Month |
2006-09-01 | 854 880,66 IDR/Month |
2007-03-01 | 890 039,19 IDR/Month |
2007-09-01 | 885 446,06 IDR/Month |
2008-03-01 | 968 661,35 IDR/Month |
2008-09-01 | 929 775,85 IDR/Month |
2009-03-01 | 1,09 mln. IDR/Month |
2009-09-01 | 1,12 mln. IDR/Month |
2010-03-01 | 1,11 mln. IDR/Month |
2010-09-01 | 1,20 mln. IDR/Month |
2011-03-01 | 1,18 mln. IDR/Month |
2011-09-01 | 1,23 mln. IDR/Month |
2012-03-01 | 1,30 mln. IDR/Month |
2012-09-01 | 1,39 mln. IDR/Month |
2013-03-01 | 1,36 mln. IDR/Month |
2013-09-01 | 1,71 mln. IDR/Month |
2014-03-01 | 1,59 mln. IDR/Month |
2014-09-01 | 1,74 mln. IDR/Month |
2015-03-01 | 1,62 mln. IDR/Month |
2015-09-01 | 1,87 mln. IDR/Month |
2016-03-01 | 2,03 mln. IDR/Month |
2016-09-01 | 2,35 mln. IDR/Month |
2017-03-01 | 2,47 mln. IDR/Month |
2017-09-01 | 2,64 mln. IDR/Month |
2018-03-01 | 2,48 mln. IDR/Month |
2018-09-01 | 2,70 mln. IDR/Month |
2019-03-01 | 2,65 mln. IDR/Month |
2019-09-01 | 2,70 mln. IDR/Month |
2020-03-01 | 2,82 mln. IDR/Month |
2020-09-01 | 2,64 mln. IDR/Month |
2021-03-01 | 2,88 mln. IDR/Month |
2021-09-01 | 2,66 mln. IDR/Month |
2022-03-01 | 2,85 mln. IDR/Month |
2022-09-01 | 2,99 mln. IDR/Month |
2023-03-01 | 2,96 mln. IDR/Month |
2023-09-01 | 3,20 mln. IDR/Month |
2023-12-01 | 3,03 mln. IDR/Month |
Atlyginimai gamyboje Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-12-01 | 3,026 mln. IDR/Mėnuo |
2023-09-01 | 3,205 mln. IDR/Mėnuo |
2023-03-01 | 2,963 mln. IDR/Mėnuo |
2022-09-01 | 2,987 mln. IDR/Mėnuo |
2022-03-01 | 2,849 mln. IDR/Mėnuo |
2021-09-01 | 2,659 mln. IDR/Mėnuo |
2021-03-01 | 2,876 mln. IDR/Mėnuo |
2020-09-01 | 2,635 mln. IDR/Mėnuo |
2020-03-01 | 2,817 mln. IDR/Mėnuo |
2019-09-01 | 2,704 mln. IDR/Mėnuo |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Atlyginimai gamyboje
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇮🇩 Įdarbintieji | 138,633 mln. | 135,297 mln. | Kasmetinis |
🇮🇩 Įsigijimo norma | 69,3 % | 68,63 % | Kasmetinis |
🇮🇩 Minimalūs atlyginimai | 5,067 mln. IDR /Month | 4,9 mln. IDR /Month | Kasmetinis |
🇮🇩 Moterų pensijos amžius | 58 Years | 58 Years | Kasmetinis |
🇮🇩 Nedarbingi asmenys | 7,989 mln. | 8,426 mln. | Kasmetinis |
🇮🇩 Nedarbo lygis | 4,82 % | 5,32 % | Ketvirtis |
🇮🇩 populiacija | 278,7 mln. | 275,8 mln. | Kasmetinis |
🇮🇩 Vyriškosios pensijos amžius | 58 Years | 58 Years | Kasmetinis |
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Atlyginimai gamyboje
Macroeconominės šalies statistikos analizė yra labai svarbi įvairių ekonomikos sektorių stebėsenai ir supratimui. Vienas iš esminių rodiklių, rodantis šalies ekonomikos būklę ir darbo rinkos tendencijas, yra atlyginimai gamyboje. Šis rodiklis ne tik atspindi darbuotojų ekonominę gerovę, bet ir padeda suprasti gamybos sektoriaus pelningumo, efektyvumo ir konkurencingumo lygį. Eulerpool svetainėje pateikiame išsamius makroekonominius duomenis, leidžiančius tiksliau vertinti tiek nacionalinę, tiek tarptautinę ekonominę situaciją. Atlyginimai gamyboje Lietuvoje yra svarbus rodiklis, rodantis darbo jėgos pajamų lygį šiame sektoriuje. Gamybos sektorius apima plataus spektro ekonominės veiklos rūšis, pradedant nuo žaliavų perdirbimo iki galutinių produktų gamybos. Todėl šio rodiklio analizė leidžia ne tik sužinoti apie darbuotojų atlyginimus, bet ir įvertinti bendrą ekonomikos vystymosi tendenciją šalyje. Pirmiausia, verta pabrėžti, kad atlyginimai gamyboje dažnai yra glaudžiai susiję su šalies bendruoju vidaus produktu (BVP). Kai BVP auga, paprastai atlyginimai gamyboje taip pat didėja. Tai atsitinka todėl, kad didėjant ekonominei veiklai ir pelnui, įmonės gali skirti daugiau lėšų darbuotojų darbo užmokesčiui. Pastaraisiais metais Lietuvoje stebimas BVP augimas rodo ir teigiamą poveikį atlyginimams gamyboje. Antra, atlyginimai gamyboje priklauso ir nuo darbo rinkos situacijos. Jei darbo rinkoje yra palankios sąlygos (pvz., mažas nedarbo lygis, didelė darbo jėgos paklausa), darbdaviai privalo siūlyti didesnius atlyginimus, kad pritrauktų ir išlaikytų kvalifikuotus darbuotojus. Lietuvos darbo rinkoje šiuo metu stebimas kvalifikuotų specialistų trūkumas, todėl gamybos sektoriaus įmonės privalo konkuruoti tarpusavyje, siūlydamos patrauklesnes darbo sąlygas ir atlyginimus. Trečia, atlyginimai gamyboje gali skirtis tarp skirtingų gamybos sektorių. Pavyzdžiui, aukštųjų technologijų gamybos sektoriuje atlyginimai gali būti aukštesni, nes čia reikalaujama aukštesnės kvalifikacijos ir specializuotų žinių. Kita vertus, tradiciniuose gamybos sektoriuose (pvz., tekstilės ar maisto produktų gamyba) atlyginimai gali būti žemesni. Ši diferenciacija remiasi technologijų vystymosi, inovacijų bei sektoriaus poreikių skirtumais. Ketvirta, svarbu atkreipti dėmesį į tarifinių sutartinių susitarimų įtaką atlyginimams gamyboje. Tarifinės sutartys yra dažnai sudaromos tarp darbdavių ir profesinių sąjungų, siekiant nustatyti minimalų atlyginimų lygį, darbo sąlygas ir kitus svarbius aspektus. Šios sutartys gali padėti užtikrinti teisingą darbo užmokestį darbuotojams ir sumažinti pajamų nelygybę. Tarptautiniu mastu, Lietuvoje tarifinių sutartinių derybų įtaka stipri ir prisideda prie atlyginimų stabilumo gamybos sektoriuje. Penktas svarbus aspektas yra valstybės politika ir jos vaidmuo nustatant ir reguliuojant atlyginimus. Vyriausybės veikla, pvz., minimalios algos nustatymas, darbo įstatymų keitimas ir mokesčių politika, gali tiesiogiai paveikti atlyginimus gamyboje. Lietuvos valdžios institucijos reguliariai peržiūri ir koreguoja minimalios algos dydį, siekdamos užtikrinti deramas gyvenimo sąlygas darbuotojams ir subalansuotą ekonomikos augimą. Atlyginimų gamyboje tendencijų analizė gali taip pat atskleisti ir globalizacijos įtaką. Lietuvoje, kaip mažoje atviroje ekonomikoje, užsienio rinkos ir investicijos turi didelę reikšmę. Užsienio kompanijos gali pasiūlyti konkurencingesnius atlyginimus, pritraukdamos vietinius darbuotojus, tuo būdu keldamos vidutinį atlyginimų lygį gamybos sektoriuje. Tuo pačiu metu, Lietuvos eksporto rinka ir vietinis produkcijos poreikis tiesiogiai veikia gamybos apimtis ir su tuo susijusius atlyginimus. Be to, technologinė pažanga ir automatizacija gali turėti ilgalaikį poveikį atlyginimams gamyboje. Didėjant technologijų naudojimui gamybos procesuose, mažėja poreikis fizinei darbo jėgai, tačiau kyla reikalavimai kvalifikuotiems specialistams, gebantiems valdyti ir prižiūrėti pažangią techniką. Tai gali lemti dvigubą efektą – sumažėjusios darbuotojų paklausos paprastame darbe ir padidėjusios atlyginimų lygio specialistams, gebantiems dirbti su moderniomis technologijomis. Lietuvoje pastebima ir demografinė kaita taip pat prisideda prie atlyginimų gamyboje kitimo. Senėjant darbo jėgai, mažėja kvalifikuotų darbuotojų skaičius, o tai didina konkurenciją tarp darbdavių dėl likusios darbo jėgos, kas lemia atlyginimų didėjimą. Jauniems specialistams siūlomos patrauklios atlyginimų ir karjeros galimybės, siekiant juos pritraukti į gamybos sektorių. Apibendrinant, atlyginimai gamyboje Lietuvoje yra svarbus ekonomikos rodiklis, kuris remiasi daugybe veiksnių, įskaitant BVP augimą, darbo rinkos sąlygas, sektoriaus technologinio lygio skirtumus, valstybės politiką, globalizaciją, technologinę pažangą ir demografinę kaitą. Eulerpool informacinė platforma suteikia išsamią makroekonominių duomenų bazę, kuri padeda analizuoti ir suprasti šiuos sudėtingus ryšius bei prognozuoti būsimas tendencijas. Teisingas ir išsamus šių veiksnių supratimas yra būtinas, siekiant priimti informuotus sprendimus tiek įmonių vadovams, politikams, tiek ir investuotojams.