Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Jungtinės Valstijos Užimtumo išlaidų indekso naudos
Akcijos kaina
Dabartinė Užimtumo išlaidų indekso naudos vertė Jungtinės Valstijos yra 0,7 %. Užimtumo išlaidų indekso naudos Jungtinės Valstijos sumažėjo iki 0,7 % 2023-12-01, po to, kai buvo 0,9 % 2023-09-01. Nuo 1982-06-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Jungtinės Valstijos buvo 0,98 %. Visų laikų aukščiausias lygis buvo pasiektas 1982-09-01 su 2,70 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1997-03-01 su 0,10 %.
Užimtumo išlaidų indekso naudos ·
Max
| Užimtumo išlaidų indekso nauda. | |
|---|---|
| 1982-06-01 | 2,20 % |
| 1982-09-01 | 2,70 % |
| 1982-12-01 | 1,50 % |
| 1983-03-01 | 2,30 % |
| 1983-06-01 | 1,70 % |
| 1983-09-01 | 2,00 % |
| 1983-12-01 | 1,60 % |
| 1984-03-01 | 2,20 % |
| 1984-06-01 | 1,60 % |
| 1984-09-01 | 1,00 % |
| 1984-12-01 | 1,80 % |
| 1985-03-01 | 1,00 % |
| 1985-06-01 | 0,80 % |
| 1985-09-01 | 1,20 % |
| 1985-12-01 | 0,70 % |
| 1986-03-01 | 0,70 % |
| 1986-06-01 | 1,00 % |
| 1986-09-01 | 1,00 % |
| 1986-12-01 | 1,00 % |
| 1987-03-01 | 0,20 % |
| 1987-06-01 | 1,20 % |
| 1987-09-01 | 0,90 % |
| 1987-12-01 | 1,40 % |
| 1988-03-01 | 2,30 % |
| 1988-06-01 | 1,60 % |
| 1988-09-01 | 1,30 % |
| 1988-12-01 | 1,70 % |
| 1989-03-01 | 1,10 % |
| 1989-06-01 | 1,90 % |
| 1989-09-01 | 1,90 % |
| 1989-12-01 | 1,60 % |
| 1990-03-01 | 2,00 % |
| 1990-06-01 | 1,60 % |
| 1990-09-01 | 1,30 % |
| 1990-12-01 | 1,70 % |
| 1991-03-01 | 1,10 % |
| 1991-06-01 | 1,70 % |
| 1991-09-01 | 1,40 % |
| 1991-12-01 | 1,30 % |
| 1992-03-01 | 1,40 % |
| 1992-06-01 | 1,00 % |
| 1992-09-01 | 1,50 % |
| 1992-12-01 | 1,20 % |
| 1993-03-01 | 1,50 % |
| 1993-06-01 | 1,20 % |
| 1993-09-01 | 0,80 % |
| 1993-12-01 | 1,00 % |
| 1994-03-01 | 1,10 % |
| 1994-06-01 | 1,00 % |
| 1994-09-01 | 0,90 % |
| 1994-12-01 | 0,30 % |
| 1995-03-01 | 0,50 % |
| 1995-06-01 | 0,60 % |
| 1995-09-01 | 0,50 % |
| 1995-12-01 | 0,60 % |
| 1996-03-01 | 0,20 % |
| 1996-06-01 | 0,60 % |
| 1996-09-01 | 0,50 % |
| 1996-12-01 | 0,70 % |
| 1997-03-01 | 0,10 % |
| 1997-06-01 | 0,60 % |
| 1997-09-01 | 0,30 % |
| 1997-12-01 | 1,00 % |
| 1998-03-01 | 0,30 % |
| 1998-06-01 | 0,70 % |
| 1998-09-01 | 0,70 % |
| 1998-12-01 | 0,70 % |
| 1999-03-01 | 0,10 % |
| 1999-06-01 | 1,00 % |
| 1999-09-01 | 0,70 % |
| 1999-12-01 | 1,50 % |
| 2000-03-01 | 1,70 % |
| 2000-06-01 | 1,10 % |
| 2000-09-01 | 1,10 % |
| 2000-12-01 | 1,20 % |
| 2001-03-01 | 1,50 % |
| 2001-06-01 | 1,00 % |
| 2001-09-01 | 1,40 % |
| 2001-12-01 | 1,10 % |
| 2002-03-01 | 0,90 % |
| 2002-06-01 | 1,20 % |
| 2002-09-01 | 1,20 % |
| 2002-12-01 | 1,30 % |
| 2003-03-01 | 2,00 % |
| 2003-06-01 | 1,40 % |
| 2003-09-01 | 1,60 % |
| 2003-12-01 | 1,20 % |
| 2004-03-01 | 2,30 % |
| 2004-06-01 | 1,70 % |
| 2004-09-01 | 1,20 % |
| 2004-12-01 | 1,20 % |
| 2005-03-01 | 1,70 % |
| 2005-06-01 | 0,90 % |
| 2005-09-01 | 1,00 % |
| 2005-12-01 | 0,80 % |
| 2006-03-01 | 0,60 % |
| 2006-06-01 | 0,90 % |
| 2006-09-01 | 1,00 % |
| 2006-12-01 | 1,00 % |
| 2007-03-01 | 0,30 % |
| 2007-06-01 | 1,20 % |
| 2007-09-01 | 0,80 % |
| 2007-12-01 | 0,90 % |
| 2008-03-01 | 0,50 % |
| 2008-06-01 | 0,60 % |
| 2008-09-01 | 0,60 % |
| 2008-12-01 | 0,50 % |
| 2009-03-01 | 0,30 % |
| 2009-06-01 | 0,30 % |
| 2009-09-01 | 0,50 % |
| 2009-12-01 | 0,50 % |
| 2010-03-01 | 1,00 % |
| 2010-06-01 | 0,50 % |
| 2010-09-01 | 0,80 % |
| 2010-12-01 | 0,50 % |
| 2011-03-01 | 1,10 % |
| 2011-06-01 | 1,20 % |
| 2011-09-01 | 0,30 % |
| 2011-12-01 | 0,60 % |
| 2012-03-01 | 0,60 % |
| 2012-06-01 | 0,60 % |
| 2012-09-01 | 0,60 % |
| 2012-12-01 | 0,60 % |
| 2013-03-01 | 0,60 % |
| 2013-06-01 | 0,40 % |
| 2013-09-01 | 0,70 % |
| 2013-12-01 | 0,60 % |
| 2014-03-01 | 0,50 % |
| 2014-06-01 | 1,10 % |
| 2014-09-01 | 0,50 % |
| 2014-12-01 | 0,60 % |
| 2015-03-01 | 0,60 % |
| 2015-06-01 | 0,10 % |
| 2015-09-01 | 0,50 % |
| 2015-12-01 | 0,70 % |
| 2016-03-01 | 0,50 % |
| 2016-06-01 | 0,50 % |
| 2016-09-01 | 0,60 % |
| 2016-12-01 | 0,50 % |
| 2017-03-01 | 0,70 % |
| 2017-06-01 | 0,60 % |
| 2017-09-01 | 0,80 % |
| 2017-12-01 | 0,50 % |
| 2018-03-01 | 0,70 % |
| 2018-06-01 | 0,80 % |
| 2018-09-01 | 0,60 % |
| 2018-12-01 | 0,60 % |
| 2019-03-01 | 0,70 % |
| 2019-06-01 | 0,50 % |
| 2019-09-01 | 0,60 % |
| 2019-12-01 | 0,60 % |
| 2020-03-01 | 0,40 % |
| 2020-06-01 | 0,70 % |
| 2020-09-01 | 0,60 % |
| 2020-12-01 | 0,60 % |
| 2021-03-01 | 0,60 % |
| 2021-06-01 | 0,40 % |
| 2021-09-01 | 0,90 % |
| 2021-12-01 | 1,00 % |
| 2022-03-01 | 1,60 % |
| 2022-06-01 | 1,20 % |
| 2022-09-01 | 1,00 % |
| 2022-12-01 | 1,00 % |
| 2023-03-01 | 1,20 % |
| 2023-06-01 | 0,90 % |
| 2023-09-01 | 0,90 % |
| 2023-12-01 | 0,70 % |
Užimtumo išlaidų indekso naudos Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-12-01 | 0,7 % |
| 2023-09-01 | 0,9 % |
| 2023-06-01 | 0,9 % |
| 2023-03-01 | 1,2 % |
| 2022-12-01 | 1 % |
| 2022-09-01 | 1 % |
| 2022-06-01 | 1,2 % |
| 2022-03-01 | 1,6 % |
| 2021-12-01 | 1 % |
| 2021-09-01 | 0,9 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Užimtumo išlaidų indekso naudos
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇺🇸 ADP užimtumo pokytis | 152 000 | 188 000 | Mėnesinis |
🇺🇸 Atleidimai ir atsistatydinimai | 1,498 mln. | 1,678 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Atlyginimai | 29,99 USD/Hour | 29,85 USD/Hour | Mėnesinis |
🇺🇸 Atlyginimų augimas | 6,4 % | 6,5 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Atsisakymo rodiklis | 2,2 % | 2,2 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Challenger darbo vietų mažinimai | 55 597 Persons | 72 821 Persons | Mėnesinis |
🇺🇸 Dalinio darbo laiko | 28,004 mln. | 27,718 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Darbo pasitraukimai | 3,459 mln. | 3,452 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Darbo pasiūlymai | 8,14 mln. | 7,919 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Darbo pasiūlymai | 7,418 mln. | 7,939 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Darbo sąnaudos | 121,983 points | 121,397 points | Ketvirtis |
🇺🇸 Gamybos darbo užmokestis | −46 000 | −6 000 | Mėnesinis |
🇺🇸 Gamybos darbo užmokestis | 28,19 USD/Hour | 28,12 USD/Hour | Mėnesinis |
🇺🇸 Įdarbintieji | 161,496 mln. | 161,864 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Ilgalaikio nedarbo lygis | 0,8 % | 0,74 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Įsigijimo norma | 62,6 % | 62,7 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Jaunimo nedarbo lygis | 9,5 % | 9,2 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Minimalūs atlyginimai | 7,25 USD/Hour | 7,25 USD/Hour | Kasmetinis |
🇺🇸 Moterų pensijos amžius | 66,67 Years | 66,5 Years | Kasmetinis |
🇺🇸 Nedarbingi asmenys | 6,984 mln. | 6,834 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Nedarbo išmokų keturių savaičių vidurkis | 240 750 | 238 250 | frequency_weekly |
🇺🇸 Nedarbo lygis | 4,1 % | 4,1 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Nežemės ūkio darbo užmokesčio lapai. | 272 000 | 165 000 | Mėnesinis |
🇺🇸 Pirmosios prašymų dėl nedarbo išmokų teikimo | 213 000 | 219 000 | frequency_weekly |
🇺🇸 populiacija | 335,89 mln. | 334,13 mln. | Kasmetinis |
🇺🇸 Pranešimai apie samdymo planus | 4 236 Persons | 9 802 Persons | Mėnesinis |
🇺🇸 Produktyvumas | 111,909 points | 111,827 points | Ketvirtis |
🇺🇸 Tęstiniai nedarbo išmokų reikalavimai | 1,875 mln. | 1,869 mln. | frequency_weekly |
🇺🇸 U6 nedarbo lygis | 7,4 % | 7,4 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Užimtumas ne žemės ūkio sektoriuje privačiai | 229 000 | 158 000 | Mėnesinis |
🇺🇸 Užimtumo išlaidų indeksas | 1,2 % | 0,9 % | Ketvirtis |
🇺🇸 Užimtumo išlaidų indeksas: Atlyginimai | 1,1 % | 1,1 % | Ketvirtis |
🇺🇸 Užimtumo rodiklis | 60,1 % | 60,2 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Valstybinių atlyginimų ir algų apskaita | 43 000 | 7 000 | Mėnesinis |
🇺🇸 Vidutinės savaitinės darbo valandos | 34,3 Hours | 34,3 Hours | Mėnesinis |
🇺🇸 Vidutinis valandinis uždarbis | 0,4 % | 0,2 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Vidutinis valandinis uždarbis, metinis pokytis | 4,1 % | 4 % | Mėnesinis |
🇺🇸 Vieneto darbo sąnaudos ketv. | 1,9 % | 2,4 % | Ketvirtis |
🇺🇸 Viso etato darbas | 133,496 mln. | 133,66 mln. | Mėnesinis |
🇺🇸 Vyriškosios pensijos amžius | 66,67 Years | 66,5 Years | Kasmetinis |
🇺🇸 Žemės ūkio išskyrus produktyvumas QoQ | 2,2 % | 2,1 % | Ketvirtis |
Užimtumo išlaidų indeksas (ECI) yra priemonė, kuri vertina darbo sąnaudų pokyčius, nepriklausomai nuo įsidarbinimo pasikeitimų tarp profesijų ir pramonės kategorijų. Bendros kompensacijos rodiklis apima darbo užmokesčio ir atlyginimų, taip pat darbdavio išlaidų darbuotojų naudoms pokyčius. ECI apskaičiuoja bendros kompensacijos, darbo užmokesčio ir atlyginimų bei naudų indeksus atskirai visiems JAV civiliniams darbuotojams, privačios pramonės darbuotojams ir valstybinių bei vietos valdžios darbuotojams.
Makroseiten für andere Länder in Amerika
- 🇦🇷Argentina
- 🇦🇼Aruba
- 🇧🇸Bahamos
- 🇧🇧Barbados
- 🇧🇿Belize
- 🇧🇲Bermuda
- 🇧🇴Bolivija
- 🇧🇷Brazilija
- 🇨🇦Kanada
- 🇰🇾Kaimanų salos
- 🇨🇱Čilė
- 🇨🇴Kolumbija
- 🇨🇷Kosta Rika
- 🇨🇺Kuba
- 🇩🇴Dominikos Respublika
- 🇪🇨Ecuador
- 🇸🇻El Salvador
- 🇬🇹Gvatemala
- 🇬🇾Gajana
- 🇭🇹Haiti
- 🇭🇳Honduras
- 🇯🇲Jamaika
- 🇲🇽Meksika
- 🇳🇮Nikaragva
- 🇵🇦Panama
- 🇵🇾Paragvajus
- 🇵🇪Peru
- 🇵🇷Puerto Rikas
- 🇸🇷Surinamas
- 🇹🇹Trinidadas ir Tobagas
- 🇺🇾Urugvajus
- 🇻🇪Venesuela
- 🇦🇬Antigva ir Barbuda
- 🇩🇲Dominika
- 🇬🇩Grenada
Kas yra Užimtumo išlaidų indekso naudos
Pažvelgus į makroekonominio pasaulio struktūrą, svarbia tvarka įsikuria rodikliai, galintys nepaprastai apibrėžti šalies ekonominę sveikatą. Vienas iš tokių rodiklių, ypač reikšmingas darbo rinka ir jos sąnaudos, yra Darbo kaštų indeksas (Employment Cost Index, toliau ECI). Šis rodiklis yra nepaprastai svarbus daugelio suinteresuotų šalių analizei, taigi, šiame straipsnyje išsamiai aptarsime ECI naudą Lietuvoje - pradedant nuo jo svarbos ir tęsiant konkrečiais pritaikymo atvejais. Savo esme Darbo kaštų indeksas yra satistinis rodiklis, kuriuo matuojamos bendros darbo jėgos sąnaudos, įskaitant atlyginimus, premijas, socialines išmokas ir kitus darbdavių mokamus įnašus. ECI yra aktualus, nes jis leidžia analizuoti darbo kaštų pokyčius laiko bėgyje ir leidžia palyginti situaciją tarp skirtingų sektorių, darbo pobūdžių bei geografinių regionų. Lietuvoje darbo kaštų indeksas yra svarbus rodiklis tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Darbdaviams jis suteikia pagrindą planuoti darbo užmokesčio biudžetą, nustatyti atlyginimų lygio konkurencingumą bei apskaičiuoti galimus darbo sąnaudų mokesčius. Kita vertus, darbuotojams šis rodiklis leidžia vertinti savo atlyginimo ir kitų išmokų tendencijas, palyginti savo atlyginimą su rinkos vidurkiu ir, reikalui esant, pasitelkti šiuos duomenis derybose dėl darbo sąlygų gerinimo. Pagal analitikų vertinimus, ECI rodiklis turi daugybę praktinių pritaikymų. Pirma, tai padeda vyriausybei formuoti veiksmingą darbo politiką. Pavyzdžiui, augant darbo sąnaudoms, vyriausybei gali tekti peržiūrėti mokesčių politiką arba darbo rinkos reguliavimą siekiant užtikrinti ekonominį stabilumą. Antra, verslo sectorius gauna naudą iš šio indekso stebėjimo, nes tai leidžia strateguoti darbo kaštų valdymą, numatyti galimas kaštų prieauges ir planuoti veiksmus, mažinančius augančių darbo kaštų poveikį pelningumui. Be šio praktinio pritaikymo, ECI naudinga ir akademiniam bei moksliniam tyrimams. Ekonomistai ir socialiniai mokslininkai, analizuodami ECI rodiklio dinamiką, gali išvesti ilgalaikes tendencijas bei modelius, kuriais galės pasikliauti prognozuodami ateities darbo rinkos pokyčius ir numatant makroekonomines politikas. Vertinant iš globalesnės perspektyvos, Darbo kaštų indeksas turi reikšmę ir tarptautiniame kontekste. Siekiančios pritraukti užsienio investicijas šalys, tokios kaip Lietuva, gali naudoti šį rodiklį siekiant parodyti konkurencingumą darbo rinkoje ir užsienio investuotojų akyse. Investuotojai dažnai analizuoja ECI kaip vieną iš veiksnių sprendžiant, kur plėsti savo verslą ar investuoti į naujas rinkas. Pasaulinės institucijos, tokiose kaip Tarptautinis valiutos fondas ir Pasaulio bankas, taip pat naudojasi ECI rodikliais vertindamos šalių ekonominę būklę. Taigi, net ir nedidelė šalis, turinti dinamišką ir konkurencingą darbo rinką, gali gauti naudos iš šio rodiklio naudojimo savo ekonominių iniciatyvų stiprinimui ir ekonominės būklės demonstravimui tarptautinėje arenoje. Vienas iš įdomesnių aspektų, analizuojant ECI Lietuvoje, yra regioniniai skirtumai. Nors bendras šalies ECI gali rodyti tam tikrą tendenciją, skirtinguose Lietuvos regionuose darbo kaštų dinamika gali būti labai įvairi. Tai gali būti susiję su industrijos specifika, darbuotojų profesiniais įgūdžiais ir jų paklausa konkrečiuose sektoriuose. Norėdami išsamiai suprasti darbo kaštų pokyčius, svarbu analizuoti ir atskirus sektorius. Pavyzdžiui, technologijų sektorius gali rodyti ganėtinai skirtingą ECI dinamiką, palyginti su tradiciniais sektoriais, tokiais kaip pramonė ar žemės ūkis. Technologijų sektorius gali patirti spartų augimą su žymiomis atlyginimų kilimo tendencijomis, tuo tarpu tradiciniai sektoriai gali susidurti su stagnacija ar net atlyginimų mažėjimu dėl struktūrinių pokyčių rinkoje. Apibendrinant galima sakyti, kad Darbo kaštų indeksas (ECI) yra esminis rodiklis, kurį naudoja tiek viešosios įstaigos, tiek privatūs sektoriai, tiek akademinė bendruomenė, teikiantis išsamią informaciją apie darbo kaštų pokyčius. Lietuvai jis ypač vertingas formuojant ekonominę politiką, planuojant verslo strategijas ir pritraukiant tarptautines investicijas. Todėl ECI naudingo agility reikia įtraukti į kasdienę darbuotojų ir darbdavių praktikas, siekiant sustiprinti ekonominio augimo ir stabilumo pagrindus. Šiame nuolat kintančiame ekonominiame pasaulyje, bendradarbiavimas su tokiais informacinių duomenų tiekėjais kaip Eulerpool gali suteikti nepaprastą pranašumą. Eulerpool profesionaliai teikia makroekonominius duomenis, įskaitant ECI rodiklius, taip prisidėdamas prie visapusiško ekonominės situacijos vertinimo ir strateginių sprendimų priėmimo. Pasikliaukite mūsų išsamia analize ir profesionaliomis įžvalgomis, siekdami užtikrinti tvarų ir strateginį augimą savo veikloje. Darbo kaštų indeksas - tai daugiau nei tik skaičius. Tai įvertinimas, kuris apibrėžia ekonominę ateitį ir padeda formuoti tvarias bei progresyvias strategijas. Lietuva, pasinaudodama ECI privalumais, gali ne tik stiprinti savo vidaus rinką bet ir išsiskirti tarptautinėje bendruomenėje kaip dinamiška ir konkurencinga šalis.