Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
fair value · 20 million securities worldwide · 50 year history · 10 year estimates · leading business news

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇬🇷

Graikija Darbo sąnaudos

Akcijos kaina

117,677 Taškai
Pokytis +/-
+18,866 Taškai
Pokytis %
+17,43 %

Šiuo metu Graikija darbo sąnaudos siekia 117,677 Taškai. Graikija darbo sąnaudos padidėjo iki 117,677 Taškai 2023-12-01, po to kai jos buvo 98,811 Taškai 2023-09-01. Nuo 1995-03-01 iki 2024-03-01 vidutinis BVP Graikija buvo 93,70 Taškai. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2011-12-01 su 122,54 Taškai, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 1995-03-01 su 54,48 Taškai.

Šaltinis: EUROSTAT

Darbo sąnaudos

  • Max

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos Istorija

DataVertė
2023-12-01117,677 Taškai
2023-09-0198,811 Taškai
2023-06-01106,785 Taškai
2023-03-01106,315 Taškai
2022-12-01111,447 Taškai
2022-09-0193,967 Taškai
2022-06-01102,818 Taškai
2022-03-01102,828 Taškai
2021-12-01109,832 Taškai
2021-09-0191,508 Taškai
1
2
3
4
5
...
12

Panašūs makroekonominiai rodikliai Darbo sąnaudos

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇬🇷
Dalinio darbo laiko
315 500 278 800 Ketvirtis
🇬🇷
Darbo pasiūlymai
70 826 41 120 Ketvirtis
🇬🇷
Darbo pasiūlymų santykis
3,1 %1,8 %Ketvirtis
🇬🇷
Įdarbintieji
4,423 mln. 4,231 mln. Mėnesinis
🇬🇷
Ilgalaikio nedarbo lygis
6,2 %5,5 %Ketvirtis
🇬🇷
Įsigijimo norma
51,7 %52,8 %Ketvirtis
🇬🇷
Jaunimo nedarbo lygis
22,6 %22,8 %Mėnesinis
🇬🇷
Minimalūs atlyginimai
968,33 EUR/Month910 EUR/MonthKetvirtis
🇬🇷
Moterų pensijos amžius
67 Years67 YearsKasmetinis
🇬🇷
Nedarbingi asmenys
490 657 528 245,2 Mėnesinis
🇬🇷
Nedarbo lygis
9,6 %10,3 %Mėnesinis
🇬🇷
populiacija
10,397 mln. 10,414 mln. Kasmetinis
🇬🇷
Produktyvumas
98,475 points99,421 pointsKetvirtis
🇬🇷
Užimtumo pokytis
0,6 %0,6 %Ketvirtis
🇬🇷
Užimtumo rodiklis
91,83 %89,609 %Mėnesinis
🇬🇷
Viso etato darbas
3,868 mln. 3,977 mln. Ketvirtis
🇬🇷
Vyriškosios pensijos amžius
67 Years67 YearsKasmetinis

Kas yra Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos – viena esminių makroekonominių kategorijų, kuri apima įvairius veiksnius, susijusius su darbuotojų atlyginimais, kompensacijomis ir susijusiomis išlaidomis. „Eulerpool“ svetainė siekia profesionaliai pateikti šią informaciją, analizuojant įvairius rodiklius ir faktorius, leidžiančius geriau suprasti darbo sąnaudų dinamiką Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Darbo sąnaudos Lietuvoje gali būti vertinamos įvairiais aspektais. Pirma, svarbu atsižvelgti į vidutinį darbo užmokestį. Kartu su vidutiniu darbo užmokesčiu būtina analizuoti ir minimalų darbo užmokestį, nes jis turi tiesioginę įtaką bendriems darbo sąnaudoms. Mažesnis minimalus darbo užmokestis gali skatinti verslą samdyti daugiau darbuotojų, tačiau tuo pačiu gali mažinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą darbdaviui. Antra, papildomų išmokų bei socialinio draudimo mokesčių svarba taip pat yra didelė. Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios užtikrina darbuotojams socialinę apsaugą. Ši mokesčio našta darbdaviui turi būti įskaičiuota į bendras darbo sąnaudas ir dažnai yra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl darbuotojų skaičiaus ar atlygio keitimo. Tuo pačiu ir įvairios papildomos išmokos, tokios kaip premijos, papildomos atostogos ar kitos socialinės naudos, padidina bendrą darbo sąnaudų apimtį. Trečia, mūsų svetainė „Eulerpool“ nagrinėja ir struktūrinius darbo rinkos pokyčius. Pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai gali veikti darbo sąnaudas. Jei šalyje mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, darbdaviams tenka konkuruoti dėl galimų darbuotojų, kas gali skatinti darbo užmokesčio augimą. Pramonės šakų skirtumai taip pat turi reikšmės: specifinėse srityse, kur aukštos kompetencijos darbuotojų trūksta, atlyginimai dažnai būna didesni, palyginti su mažiau kvalifikuotais darbais. Darbo sąnaudų apimtį veikia ir išoriniai makroekonominiai veiksniai, tokie kaip infliacija. Infliacija didina prekių ir paslaugų kainas, dėl to darbuotojai gali reikalauti didesnio atlyginimo kompensacijai. Tuo pačiu, jei darbuotojų atlyginimai auga, bet įmonių pajamos neauga tokiu pat tempu, tai gali mažinti įmonių pelningumą. Tarptautinė aplinka taip pat yra svarbi analizės dalis. Esant globalizacijos procesams, darbo sąnaudos Lietuvoje lyginamos su kitomis šalimis. Tai ypač svarbu tarptautinėms kompanijoms, kurios veikia įvairiose rinkose ir siekia optimizuoti savo sąnaudas. Darbo sąnaudų skirtumai gali būti vienu iš svarbiausių veiksnių priimant sprendimus dėl investicijų vietos ar veiklos perkėlimo. Be to, darbo sąnaudos gali būti vertinamos iš ilgalaikės perspektyvos. Ekonominiai ciklai ir jų poveikis darbo sąnaudoms yra reikšmingi. Pavyzdžiui, ekonominio pakilimo metu darbo užmokesčiai linkę augti dėl didėjančios paklausos darbo rinkoje. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu darbo užmokesčio augimas gali sustoti arba net sumažėti dėl mažėjančios darbo jėgos paklausos. Darbo sąnaudų analize taip pat apima regioninius skirtumus. Kaimiškose vietovėse atlyginimai gali būti mažesni lyginant su didžiaisiais miestais, kur gyvenimo lygis ir kitos pragyvenimo sąnaudos yra didesnės. Tai lemia ne tik darbo pasiūlos ir paklausos santykis, bet ir infrastruktūros plėtra bei darbo rinkos struktūra. „Eulerpool“ siekia tapti patikimu šaltiniu, pateikiančiu išsamią ir išsamų darbo sąnaudų analizę. Pateikdami įvairių rodiklių, tokių kaip vidutinio darbo užmokesčio pokyčiai, darbo sąnaudų struktūros, tarptautinės lyginamosios analizės ir demografiniai veiksniai, duomenis, mes siekiame padėti tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams geriau suprasti ir valdyti darbo sąnaudų poveikį ekonomikai. Visapusiškas darbo sąnaudų supratimas leidžia vykdyti sėkmingą verslą ir kurti tvarią ekonominę aplinką kiekvienoje šalyje.