Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Japonija Minimalus atlyginimas
Akcijos kaina
Dabartinė Minimalus atlyginimas vertė Japonija yra 961 JPY/Hour. Minimalus atlyginimas Japonija padidėjo iki 961 JPY/Hour 2022-01-01, kai prieš tai buvo 930 JPY/Hour 2021-01-01. Nuo 2002-01-01 iki 2023-01-01 vidutinis BVP Japonija buvo 783,41 JPY/Hour. Istorinis maksimumas buvo pasiektas 2023-01-01 su 1 002,00 JPY/Hour, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 2002-01-01 su 663,00 JPY/Hour.
Minimalus atlyginimas ·
Max
Minimalūs atlyginimai | |
---|---|
2002-01-01 | 663,00 JPY/Hour |
2003-01-01 | 664,00 JPY/Hour |
2004-01-01 | 665,00 JPY/Hour |
2005-01-01 | 668,00 JPY/Hour |
2006-01-01 | 673,00 JPY/Hour |
2007-01-01 | 687,00 JPY/Hour |
2008-01-01 | 703,00 JPY/Hour |
2009-01-01 | 713,00 JPY/Hour |
2010-01-01 | 730,00 JPY/Hour |
2011-01-01 | 737,00 JPY/Hour |
2012-01-01 | 749,00 JPY/Hour |
2013-01-01 | 764,00 JPY/Hour |
2014-01-01 | 780,00 JPY/Hour |
2015-01-01 | 798,00 JPY/Hour |
2016-01-01 | 823,00 JPY/Hour |
2017-01-01 | 848,00 JPY/Hour |
2018-01-01 | 874,00 JPY/Hour |
2019-01-01 | 901,00 JPY/Hour |
2020-01-01 | 902,00 JPY/Hour |
2021-01-01 | 930,00 JPY/Hour |
2022-01-01 | 961,00 JPY/Hour |
Minimalus atlyginimas Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2022-01-01 | 961 JPY/Hour |
2021-01-01 | 930 JPY/Hour |
2020-01-01 | 902 JPY/Hour |
2019-01-01 | 901 JPY/Hour |
2018-01-01 | 874 JPY/Hour |
2017-01-01 | 848 JPY/Hour |
2016-01-01 | 823 JPY/Hour |
2015-01-01 | 798 JPY/Hour |
2014-01-01 | 780 JPY/Hour |
2013-01-01 | 764 JPY/Hour |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Minimalus atlyginimas
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇯🇵 Atlyginimai | 332 301 JPY/Month | 339 957 JPY/Month | Mėnesinis |
🇯🇵 Atlyginimų augimas | 2,1 % | 1 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Dalinio darbo laiko | 7,65 mln. | 7,693 mln. | Mėnesinis |
🇯🇵 Darbo pasiūlymai | 836 938 | 832 062 | Mėnesinis |
🇯🇵 Darbo vietų ir CV santykis | 1,24 | 1,26 | Mėnesinis |
🇯🇵 Gamybos darbo užmokestis | 355 857 JPY/Month | 354 140 JPY/Month | Mėnesinis |
🇯🇵 Įdarbintieji | 67,61 mln. | 67,51 mln. | Mėnesinis |
🇯🇵 Įsigijimo norma | 63,3 % | 63,1 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Jaunimo nedarbo lygis | 3,2 % | 3,8 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Moterų pensijos amžius | 64 Years | 64 Years | Kasmetinis |
🇯🇵 Nedarbingi asmenys | 1,72 mln. | 1,71 mln. | Mėnesinis |
🇯🇵 Nedarbo lygis | 2,5 % | 2,5 % | Mėnesinis |
🇯🇵 populiacija | 124,3 mln. | 124,95 mln. | Kasmetinis |
🇯🇵 Produktyvumas | 105 points | 104,6 points | Mėnesinis |
🇯🇵 Realių pajamų be premijų | 1,1 % | −1,3 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Realių pajamų, įskaitant premijas, suma | 0 % | −0,4 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Užimtumo rodiklis | 61,4 % | 61,2 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Viršvalandinių išmokų pokytis metų lygmeniu | −0,6 % | −0,5 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Viso etato darbas | 23,77 mln. | 23,009 mln. | Mėnesinis |
🇯🇵 Vyriškosios pensijos amžius | 64 Years | 64 Years | Kasmetinis |
Japonijoje minimalus darbo užmokestis reiškia nacionalinį vidutinį valandinį užmokestį. Yra dviejų rūšių minimalus darbo užmokestis: regioninis – taikomas visiems regiono darbuotojams, nepriklausomai nuo pramonės šakos skirtumų, – ir specifinis – taikomas tam tikrų pramonės šakų darbuotojams. Aukščiausi atlyginimai mokami Tokijuje, Kanagavoje ir Osakoje; žemiausi – Okinavoje, Nagasakyje, Mijazakyje, Muchėje, Kumamoto, Kočyje ir Totorije.
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Minimalus atlyginimas
Minimalios algos yra vienas svarbiausių makroekonominių rodiklių, turinčių didelę įtaką tiek darbo rinkai, tiek visai šalies ekonomikai. Mūsų svetainė eulerpool siekia suteikti išsamią ir patikimą makroekonominių duomenų apžvalgą, todėl mes pristatome išsamų ir profesionaliai parengtą aprašymą apie minimalią algą Lietuvoje, jos numatomą poveikį bei reikšmę. Visų pirma, minimalios algos sąvoka yra ekonominis terminas, apibrėžiantis mažiausią darbo užmokestį, kurį darbdavys privalo mokėti darbuotojui už jo darbą. Ši suma yra nustatoma valstybės valdžios institucijų ir dažnai yra peržiūrima bei koreguojama, siekiant atsižvelgti į ekonomines sąlygas, infliaciją ir kitus veiksnius. Lietuvoje minimalios algos nustatymas yra viena iš priemonių, skirtų kovoti su skurdu, sumažinti pajamų nelygybę ir užtikrinti, kad darbuotojai galėtų patenkinti savo pagrindinius poreikius. Lietuvoje minimalios algos dydis yra reguliariai peržiūrimas ir dažniausiai nustatomas metams į priekį. Šis nustatymas grindžiamas daugelio ekonominių rodiklių analize, įskaitant bendrojo vidaus produkto (BVP) augimą, infliacijos lygį, vidutinį darbo užmokestį ir darbo našumą. Vyriausybė, konsultuodama su socialiniais partneriais, tokiais kaip profesinės sąjungos ir darbdavių organizacijos, priima galutinį sprendimą dėl minimalios algos dydžio. Tyrimai ir analizės rodo, kad minimalios algos padidinimas turi teigiamą poveikį darbo rinkai. Padidėjusi minimali alga didina dirbančiųjų pajamų lygį, mažina skurdą ir stimuliuoja vartojimą, nes padidėjusios pajamos dažniau yra išleidžiamos vartojimo prekėms ir paslaugoms. Be to, tai gali skatinti darbo našumą ir motyvaciją dirbti, nes darbuotojai jaučiasi labiau vertinami. Tačiau minimalios algos didinimas taip pat gali turėti ir kai kurių neigiamų pasekmių. Viena iš pagrindinių grėsmių yra galimas neigiamas poveikis verslo sektoriui, ypač mažoms ir vidutinėms įmonėms. Didesnės darbo sąnaudos gali lemti didesnes produkcijos sąnaudas, todėl įmonės gali priversti didinti produktų ir paslaugų kainas. Tai gali sumažinti jų konkurencingumą tiek nacionalinėje, tiek tarptautinėje rinkoje. Kitas galimas neigiamas poveikis yra nedarbo augimas, ypač tarp mažiau kvalifikuotų darbuotojų. Jei minimalios algos lygis tampa per aukštas, kai kuriems darbdaviams gali būti neekonomiška samdyti tam tikrus darbuotojus, ypač tuos, kurių darbo našumas neatitinka aukštesnio darbo užmokesčio. Tai gali lemti bedarbystės augimą ir mažiau darbo vietų. Nepaisant šių rizikų, minimalios algos politika yra svarbi socialinės ir ekonominės politikos dalis. Tinkamai subalansuota ir reguliuojama minimali alga gali padėti kovoti su ekonominėmis nelygybėmis ir skatinti ekonomikos augimą. Todėl labai svarbu, kad minimalios algos nustatymo procesas būtų skaidrus, pagrįstas moksliniais ir ekonominiais rodikliais, bei atsižvelgtų į visų suinteresuotų šalių nuomones. Lietuvos patirtis rodo, kad minimalios algos didinimas dažniausiai turi teigiamą poveikį dideleje makroekonominėje perspektyvoje. Nors kyla iššūkių ir įtampos tarp įvairių ekonomikos sektorių, ilgalaikės naudos apima padidėjusią perkamąją galią, sumažėjusią pajamų nelygybę bei socialinius pranašumus, kurie prisideda prie bendros šalies gerovės. Mūsų svetainėje eulerpool siekiame suteikti naudotojams išsamią informaciją apie minimalios algos pokyčius ir jų poveikį ekonominiams rodikliams. Mes siūlome įvairiapusę analizę, kuri padeda suprasti šio svarbaus ekonominio rodiklio dinamiką ir jo sąsajas su kitais makroekonominiais veiksniais. Naudodamiesi mūsų teikiama informacija, politikos formuotojai, verslo lyderiai ir eiliniai piliečiai gali priimti labiau informuotus ir pagrįstus sprendimus. Apibendrinant, minimalios algos nustatymas yra sudėtingas, bet esminis procesas, turintis platų socialinį ir ekonominį poveikį. Tinkamai valdoma ir peržiūrima minimali alga gali padėti skatinti teigiamus ekonominius ir socialinius pokyčius. Mūsų eulerpool svetainė siekia būti patikimu šaltiniu, kuris padės visiems suinteresuotiems veikėjams geriau suprasti minimalių algų politiką ir jos reikšmę Lietuvai. Mes nuolat atnaujiname duomenis ir analizę, kad suteiktume naujausią informaciją ir padėtume formuoti tvarų ir teisingą ekonomikos vystymąsi.