Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Brazilija Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš statybų sektoriaus
Akcijos kaina
Dabartinė Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš statybų sektoriaus vertė Brazilija yra 16,068 mlrd. BRL. Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš statybų sektoriaus Brazilija sumažėjo iki 16,068 mlrd. BRL 2024-03-01, po to kai buvo 16,506 mlrd. BRL 2023-12-01. Nuo 1996-03-01 iki 2024-06-01 vidutinis BVP Brazilija buvo 14,08 mlrd. BRL. Aukščiausias visų laikų rodiklis buvo pasiektas 2013-09-01, kai BVP siekė 20,19 mlrd. BRL, tuo tarpu žemiausia vertė buvo užfiksuota 2003-06-01 ir siekė 10,34 mlrd. BRL.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš statybų sektoriaus ·
Max
Statybos sektoriaus BVP | |
---|---|
1996-03-01 | 10,53 mlrd. BRL |
1996-06-01 | 10,87 mlrd. BRL |
1996-09-01 | 11,56 mlrd. BRL |
1996-12-01 | 11,05 mlrd. BRL |
1997-03-01 | 10,86 mlrd. BRL |
1997-06-01 | 11,61 mlrd. BRL |
1997-09-01 | 12,59 mlrd. BRL |
1997-12-01 | 12,29 mlrd. BRL |
1998-03-01 | 11,53 mlrd. BRL |
1998-06-01 | 12,17 mlrd. BRL |
1998-09-01 | 12,59 mlrd. BRL |
1998-12-01 | 11,82 mlrd. BRL |
1999-03-01 | 10,87 mlrd. BRL |
1999-06-01 | 11,37 mlrd. BRL |
1999-09-01 | 11,92 mlrd. BRL |
1999-12-01 | 11,61 mlrd. BRL |
2000-03-01 | 10,99 mlrd. BRL |
2000-06-01 | 11,50 mlrd. BRL |
2000-09-01 | 12,13 mlrd. BRL |
2000-12-01 | 11,78 mlrd. BRL |
2001-03-01 | 11,38 mlrd. BRL |
2001-06-01 | 11,47 mlrd. BRL |
2001-09-01 | 11,56 mlrd. BRL |
2001-12-01 | 11,23 mlrd. BRL |
2002-03-01 | 11,10 mlrd. BRL |
2002-06-01 | 11,79 mlrd. BRL |
2002-09-01 | 12,38 mlrd. BRL |
2002-12-01 | 12,55 mlrd. BRL |
2003-03-01 | 11,01 mlrd. BRL |
2003-06-01 | 10,34 mlrd. BRL |
2003-09-01 | 10,89 mlrd. BRL |
2003-12-01 | 11,30 mlrd. BRL |
2004-03-01 | 11,09 mlrd. BRL |
2004-06-01 | 11,71 mlrd. BRL |
2004-09-01 | 12,99 mlrd. BRL |
2004-12-01 | 12,44 mlrd. BRL |
2005-03-01 | 11,33 mlrd. BRL |
2005-06-01 | 11,81 mlrd. BRL |
2005-09-01 | 12,08 mlrd. BRL |
2005-12-01 | 12,00 mlrd. BRL |
2006-03-01 | 11,39 mlrd. BRL |
2006-06-01 | 11,40 mlrd. BRL |
2006-09-01 | 12,27 mlrd. BRL |
2006-12-01 | 12,28 mlrd. BRL |
2007-03-01 | 12,05 mlrd. BRL |
2007-06-01 | 12,80 mlrd. BRL |
2007-09-01 | 13,55 mlrd. BRL |
2007-12-01 | 13,30 mlrd. BRL |
2008-03-01 | 12,65 mlrd. BRL |
2008-06-01 | 13,28 mlrd. BRL |
2008-09-01 | 14,53 mlrd. BRL |
2008-12-01 | 13,77 mlrd. BRL |
2009-03-01 | 12,58 mlrd. BRL |
2009-06-01 | 13,93 mlrd. BRL |
2009-09-01 | 15,55 mlrd. BRL |
2009-12-01 | 15,98 mlrd. BRL |
2010-03-01 | 15,04 mlrd. BRL |
2010-06-01 | 16,43 mlrd. BRL |
2010-09-01 | 17,00 mlrd. BRL |
2010-12-01 | 17,17 mlrd. BRL |
2011-03-01 | 16,33 mlrd. BRL |
2011-06-01 | 17,64 mlrd. BRL |
2011-09-01 | 18,60 mlrd. BRL |
2011-12-01 | 18,49 mlrd. BRL |
2012-03-01 | 17,75 mlrd. BRL |
2012-06-01 | 17,96 mlrd. BRL |
2012-09-01 | 19,14 mlrd. BRL |
2012-12-01 | 18,47 mlrd. BRL |
2013-03-01 | 17,97 mlrd. BRL |
2013-06-01 | 19,39 mlrd. BRL |
2013-09-01 | 20,19 mlrd. BRL |
2013-12-01 | 19,06 mlrd. BRL |
2014-03-01 | 19,44 mlrd. BRL |
2014-06-01 | 18,83 mlrd. BRL |
2014-09-01 | 18,38 mlrd. BRL |
2014-12-01 | 18,32 mlrd. BRL |
2015-03-01 | 17,56 mlrd. BRL |
2015-06-01 | 16,81 mlrd. BRL |
2015-09-01 | 17,13 mlrd. BRL |
2015-12-01 | 16,73 mlrd. BRL |
2016-03-01 | 15,93 mlrd. BRL |
2016-06-01 | 15,43 mlrd. BRL |
2016-09-01 | 15,41 mlrd. BRL |
2016-12-01 | 14,64 mlrd. BRL |
2017-03-01 | 14,02 mlrd. BRL |
2017-06-01 | 13,66 mlrd. BRL |
2017-09-01 | 13,94 mlrd. BRL |
2017-12-01 | 14,11 mlrd. BRL |
2018-03-01 | 13,27 mlrd. BRL |
2018-06-01 | 13,26 mlrd. BRL |
2018-09-01 | 13,81 mlrd. BRL |
2018-12-01 | 13,72 mlrd. BRL |
2019-03-01 | 13,03 mlrd. BRL |
2019-06-01 | 13,59 mlrd. BRL |
2019-09-01 | 14,48 mlrd. BRL |
2019-12-01 | 14,00 mlrd. BRL |
2020-03-01 | 13,29 mlrd. BRL |
2020-06-01 | 12,40 mlrd. BRL |
2020-09-01 | 14,20 mlrd. BRL |
2020-12-01 | 14,07 mlrd. BRL |
2021-03-01 | 13,98 mlrd. BRL |
2021-06-01 | 14,18 mlrd. BRL |
2021-09-01 | 15,65 mlrd. BRL |
2021-12-01 | 15,55 mlrd. BRL |
2022-03-01 | 15,07 mlrd. BRL |
2022-06-01 | 15,64 mlrd. BRL |
2022-09-01 | 16,69 mlrd. BRL |
2022-12-01 | 16,05 mlrd. BRL |
2023-03-01 | 15,30 mlrd. BRL |
2023-06-01 | 16,08 mlrd. BRL |
2023-09-01 | 16,31 mlrd. BRL |
2023-12-01 | 16,51 mlrd. BRL |
2024-03-01 | 16,07 mlrd. BRL |
Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš statybų sektoriaus Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-03-01 | 16,068 mlrd. BRL |
2023-12-01 | 16,506 mlrd. BRL |
2023-09-01 | 16,305 mlrd. BRL |
2023-06-01 | 16,076 mlrd. BRL |
2023-03-01 | 15,299 mlrd. BRL |
2022-12-01 | 16,045 mlrd. BRL |
2022-09-01 | 16,687 mlrd. BRL |
2022-06-01 | 15,637 mlrd. BRL |
2022-03-01 | 15,071 mlrd. BRL |
2021-12-01 | 15,549 mlrd. BRL |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš statybų sektoriaus
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇧🇷 Bendrasis nacionalinis produktas | 2,81 Bio. BRL | 2,643 Bio. BRL | Ketvirtis |
🇧🇷 BIP | 2,174 Bio. USD | 1,952 Bio. USD | Kasmetinis |
🇧🇷 Bruto investicijos į ilgalaikį turtą | 484,442 mlrd. BRL | 458,829 mlrd. BRL | Ketvirtis |
🇧🇷 BVP augimas per visus metus | 2,9 % | 3 % | Kasmetinis |
🇧🇷 BVP augimo tempas | 0,8 % | −0,1 % | Ketvirtis |
🇧🇷 BVP iš kasybos sektoriaus | 2,619 mlrd. BRL | 2,579 mlrd. BRL | Ketvirtis |
🇧🇷 BVP iš komunalinių paslaugų | 8,762 mlrd. BRL | 8,425 mlrd. BRL | Ketvirtis |
🇧🇷 BVP konstantomis kainomis | 326,134 mlrd. BRL | 321,781 mlrd. BRL | Ketvirtis |
🇧🇷 BVP vienam gyventojui | 9 032,11 USD | 8 822,05 USD | Kasmetinis |
🇧🇷 BVP vienam gyventojui pagal PPK | 18 554,11 USD | 18 122,57 USD | Kasmetinis |
🇧🇷 Gamintojo BVP | 30,066 mlrd. BRL | 27,652 mlrd. BRL | Ketvirtis |
🇧🇷 Metinis BVP augimo tempas | 3,3 % | 2,5 % | Ketvirtis |
🇧🇷 Paslaugų BVP | 201,791 mlrd. BRL | 196,304 mlrd. BRL | Ketvirtis |
🇧🇷 Transporto sektoriaus BVP | 8,773 mlrd. BRL | 8,463 mlrd. BRL | Ketvirtis |
🇧🇷 Viešojo administravimo BVP | 40,732 mlrd. BRL | 40,11 mlrd. BRL | Ketvirtis |
🇧🇷 Žemės ūkio BVP | 27,418 mlrd. BRL | 30,477 mlrd. BRL | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Amerika
- 🇦🇷Argentina
- 🇦🇼Aruba
- 🇧🇸Bahamos
- 🇧🇧Barbados
- 🇧🇿Belize
- 🇧🇲Bermuda
- 🇧🇴Bolivija
- 🇨🇦Kanada
- 🇰🇾Kaimanų salos
- 🇨🇱Čilė
- 🇨🇴Kolumbija
- 🇨🇷Kosta Rika
- 🇨🇺Kuba
- 🇩🇴Dominikos Respublika
- 🇪🇨Ecuador
- 🇸🇻El Salvador
- 🇬🇹Gvatemala
- 🇬🇾Gajana
- 🇭🇹Haiti
- 🇭🇳Honduras
- 🇯🇲Jamaika
- 🇲🇽Meksika
- 🇳🇮Nikaragva
- 🇵🇦Panama
- 🇵🇾Paragvajus
- 🇵🇪Peru
- 🇵🇷Puerto Rikas
- 🇸🇷Surinamas
- 🇹🇹Trinidadas ir Tobagas
- 🇺🇸Jungtinės Valstijos
- 🇺🇾Urugvajus
- 🇻🇪Venesuela
- 🇦🇬Antigva ir Barbuda
- 🇩🇲Dominika
- 🇬🇩Grenada
Kas yra Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš statybų sektoriaus
BVP iš statybos – tai vienas iš svarbiausių ekonomikos rodiklių, kuris leidžia įvertinti statybų sektoriaus indėlį į bendrą šalies ekonomikos augimą. Lietuvoje šis rodiklis yra ypač svarbus, nes statybos sektorius sudaro reikšmingą dalį šalies BVP. Eulerpool svetainėje mes pateikiame išsamią ir tikslią makroekonominę informaciją, kuri yra būtina ekonomistams, investuotojams ir viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams. Lietuvos statybų sektorius pastaraisiais metais sparčiai auga, prisidedant tiek prie ekonomikos plėtros, tiek prie naujų darbo vietų kūrimo. Statybos darbai apima įvairius segmentus, tokius kaip gyvenamųjų ir komercinių pastatų statyba, infrastruktūros projektai, renovacijos ir rekonstrukcijos darbai. Šių veiklų sėkmė ir mastas tiesiogiai veikia BVP iš statybos rodiklius. Vienas iš svarbiausių faktorių, lemiančių BVP iš statybos augimą, yra investicinė aplinka. Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo atliktos įvairios reformos, kad pritrauktų tiek vietos, tiek užsienio investuotojus į statybų sektorių. Tai apima palankias mokesčių sąlygas, griežtesnę reguliavimo tvarką ir skaidrumą, taip pat infrastruktūros projektų finansavimą tiek iš ES fondų, tiek iš vietos biudžeto. Palanki investicinė aplinka skatina statybų sektoriaus plėtrą, kuri savo ruožtu prisideda prie BVP augimo. Statybų sektoriaus indėlį į BVP taip pat veikia technologijų pažanga. Naujausios technologijos leidžia efektyviau vykdyti statybos darbus, sumažinti sąnaudas ir padidinti produktyvumą. Statybų automatizacija, modernios medžiagos, statybos procesų valdymo programinė įranga – tai tik keli pavyzdžiai, kaip technologijos gali prisidėti prie sektoriaus sėkmės. Tai tiesiogiai atsispindi ir BVP iš statybos rodikliuose. Darbo jėga yra dar vienas svarbus elementas, turintis įtakos statybų sektoriaus produktyvumui ir augimui. Lietuvoje statybos sektoriuje dirba nemažai darbuotojų, o jų kvalifikacija ir įgūdžiai yra kritiškai svarbūs sėkmingam projektų įgyvendinimui. Viešosios ir privačios institucijos investuoja į mokymus ir kvalifikacijos kėlimą, kad būtų užtikrintas aukštos kokybės darbo jėgos prieinamumas. Tai padeda didinti statybos darbų efektyvumą ir kokybę, kas tiesiogiai veikia BVP iš statybos rodiklius. Svarbu paminėti ir rinkos paklausos veiksnius. Gyvenamosios ir komercinės paskirties NT rinkos dinamika, urbanizacijos procesai, infrastruktūros plėtros poreikiai – visi šie veiksniai daro įtaką statybų sektoriaus augimui. Lietuvoje vykdomi įvairūs didelio masto projektai, tokie kaip kelių, tiltų ir energetikos infrastruktūros plėtra, kurie reikalauja didelių investicijų ir darbo jėgos. Šių veiklų sėkmė tiesiogiai įtakoja BVP iš statybos augimą. Nepamirškime ir viešojo sektoriaus vaidmens. Valstybinės investicijos į infrastruktūrą, būsto programas, viešojo sektoriaus pastatų renovacija – šios iniciatyvos prisideda prie statybų sektoriaus augimo. Efektyvus viešųjų pirkimų procesas, projektų valdymas ir finansavimas iš viešųjų šaltinių yra esminiai veiksniai, prisidedantys prie sėkmingo statybos sektoriaus vystymosi, ir tai atsispindi BVP iš statybos rodikliuose. Eulerpool svetainėje mes stengiamės pateikti ne tik faktinius duomenis, bet ir atlikti giluminę analizę, kad geriau suprasti BVP iš statybos svyravimus ir dinamiką. Sutelkta informacija ir duomenų analizė padeda geriau prognozuoti sektoriaus tendencijas ir priimti pagrįstus investicinius bei ekonominius sprendimus. Naudodamiesi mūsų platforma, galite išsamiai stebėti statybos sektoriaus indėlį į šalies ekonomiką ir įvertinti pagrindinius veiksnius, kurie daro įtaką šiam svarbiam rodikliui. Apibendrinant, BVP iš statybos yra svarbus Lietuvos ekonomikos rodiklis, kuris atspindi statybų sektoriaus būklę ir plėtros tendencijas. Investicinė aplinka, technologijų pažanga, darbo jėgos kvalifikacija, rinkos paklausos veiksniai ir viešojo sektoriaus iniciatyvos – visi šie elementai yra esminiai veiksniai, darantys įtaką šiam rodikliui. Eulerpool svetainėje mes pateikiame išsamią ir tiksliai struktūruotą informaciją apie BVP iš statybos, kuri padeda naudotojams atlikti išsamią analizę ir priimti pagrįstus sprendimus. Mūsų tikslas yra teikti aukščiausios kokybės makroekonominius duomenis ir analizes, kad prisidėtume prie sėkmingo ekonomikos valdymo ir plėtros Lietuvoje.