Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Bosnija ir Hercegovina Išorinė skola
Akcijos kaina
Dabartinė Išorinė skola Bosnija ir Hercegovina yra 8,925 mlrd. BAM. Išorinė skola Bosnija ir Hercegovina padidėjo iki 8,925 mlrd. BAM 2024-03-01, po to kai buvo 8,867 mlrd. BAM 2023-12-01. Nuo 1999-03-01 iki 2024-06-01, vidutinis BVP Bosnija ir Hercegovina buvo 6,39 mlrd. BAM. Visų laikų aukščiausias rodiklis pasiektas 2022-09-01 su 9,50 mlrd. BAM, o žemiausias rodiklis užfiksuotas 1999-03-01 su 2,39 mlrd. BAM.
Išorinė skola ·
Max
| Užsienio skola | |
|---|---|
| 1999-03-01 | 2,39 mlrd. BAM |
| 1999-06-01 | 3,44 mlrd. BAM |
| 1999-09-01 | 3,57 mlrd. BAM |
| 1999-12-01 | 3,74 mlrd. BAM |
| 2000-03-01 | 3,81 mlrd. BAM |
| 2000-06-01 | 3,91 mlrd. BAM |
| 2000-09-01 | 4,07 mlrd. BAM |
| 2000-12-01 | 4,06 mlrd. BAM |
| 2001-03-01 | 4,31 mlrd. BAM |
| 2001-06-01 | 4,50 mlrd. BAM |
| 2001-09-01 | 4,33 mlrd. BAM |
| 2001-12-01 | 4,43 mlrd. BAM |
| 2002-03-01 | 4,44 mlrd. BAM |
| 2002-06-01 | 4,19 mlrd. BAM |
| 2002-09-01 | 4,31 mlrd. BAM |
| 2002-12-01 | 4,29 mlrd. BAM |
| 2003-03-01 | 4,17 mlrd. BAM |
| 2003-06-01 | 4,15 mlrd. BAM |
| 2003-09-01 | 4,15 mlrd. BAM |
| 2003-12-01 | 4,02 mlrd. BAM |
| 2004-03-01 | 4,11 mlrd. BAM |
| 2004-06-01 | 4,09 mlrd. BAM |
| 2004-09-01 | 4,09 mlrd. BAM |
| 2004-12-01 | 4,03 mlrd. BAM |
| 2005-03-01 | 4,11 mlrd. BAM |
| 2005-06-01 | 4,23 mlrd. BAM |
| 2005-09-01 | 4,28 mlrd. BAM |
| 2005-12-01 | 4,34 mlrd. BAM |
| 2006-03-01 | 4,22 mlrd. BAM |
| 2006-06-01 | 4,15 mlrd. BAM |
| 2006-09-01 | 4,12 mlrd. BAM |
| 2006-12-01 | 4,07 mlrd. BAM |
| 2007-03-01 | 4,05 mlrd. BAM |
| 2007-06-01 | 4,00 mlrd. BAM |
| 2007-09-01 | 3,96 mlrd. BAM |
| 2007-12-01 | 3,96 mlrd. BAM |
| 2008-03-01 | 3,91 mlrd. BAM |
| 2008-06-01 | 3,90 mlrd. BAM |
| 2008-09-01 | 4,13 mlrd. BAM |
| 2008-12-01 | 4,24 mlrd. BAM |
| 2009-03-01 | 4,39 mlrd. BAM |
| 2009-06-01 | 4,27 mlrd. BAM |
| 2009-09-01 | 4,72 mlrd. BAM |
| 2009-12-01 | 5,24 mlrd. BAM |
| 2010-03-01 | 5,67 mlrd. BAM |
| 2010-06-01 | 5,95 mlrd. BAM |
| 2010-09-01 | 5,89 mlrd. BAM |
| 2010-12-01 | 6,29 mlrd. BAM |
| 2011-03-01 | 6,24 mlrd. BAM |
| 2011-06-01 | 6,17 mlrd. BAM |
| 2011-09-01 | 6,47 mlrd. BAM |
| 2011-12-01 | 6,66 mlrd. BAM |
| 2012-03-01 | 6,78 mlrd. BAM |
| 2012-06-01 | 6,95 mlrd. BAM |
| 2012-09-01 | 7,10 mlrd. BAM |
| 2012-12-01 | 7,21 mlrd. BAM |
| 2013-03-01 | 7,33 mlrd. BAM |
| 2013-06-01 | 7,36 mlrd. BAM |
| 2013-09-01 | 7,46 mlrd. BAM |
| 2013-12-01 | 7,56 mlrd. BAM |
| 2014-03-01 | 7,76 mlrd. BAM |
| 2014-06-01 | 7,72 mlrd. BAM |
| 2014-09-01 | 8,31 mlrd. BAM |
| 2014-12-01 | 8,44 mlrd. BAM |
| 2015-03-01 | 8,81 mlrd. BAM |
| 2015-06-01 | 8,66 mlrd. BAM |
| 2015-09-01 | 8,61 mlrd. BAM |
| 2015-12-01 | 8,69 mlrd. BAM |
| 2016-03-01 | 8,63 mlrd. BAM |
| 2016-06-01 | 8,66 mlrd. BAM |
| 2016-09-01 | 8,84 mlrd. BAM |
| 2016-12-01 | 8,87 mlrd. BAM |
| 2017-03-01 | 8,75 mlrd. BAM |
| 2017-06-01 | 8,39 mlrd. BAM |
| 2017-09-01 | 8,35 mlrd. BAM |
| 2017-12-01 | 8,15 mlrd. BAM |
| 2018-03-01 | 8,34 mlrd. BAM |
| 2018-06-01 | 8,36 mlrd. BAM |
| 2018-09-01 | 8,30 mlrd. BAM |
| 2018-12-01 | 8,20 mlrd. BAM |
| 2019-03-01 | 8,29 mlrd. BAM |
| 2019-06-01 | 8,22 mlrd. BAM |
| 2019-09-01 | 8,28 mlrd. BAM |
| 2019-12-01 | 8,14 mlrd. BAM |
| 2020-03-01 | 8,15 mlrd. BAM |
| 2020-06-01 | 8,68 mlrd. BAM |
| 2020-09-01 | 8,69 mlrd. BAM |
| 2020-12-01 | 8,73 mlrd. BAM |
| 2021-03-01 | 8,85 mlrd. BAM |
| 2021-06-01 | 9,12 mlrd. BAM |
| 2021-09-01 | 9,12 mlrd. BAM |
| 2021-12-01 | 9,43 mlrd. BAM |
| 2022-03-01 | 9,37 mlrd. BAM |
| 2022-06-01 | 9,45 mlrd. BAM |
| 2022-09-01 | 9,50 mlrd. BAM |
| 2022-12-01 | 9,47 mlrd. BAM |
| 2023-03-01 | 9,22 mlrd. BAM |
| 2023-06-01 | 9,09 mlrd. BAM |
| 2023-09-01 | 8,92 mlrd. BAM |
| 2023-12-01 | 8,87 mlrd. BAM |
| 2024-03-01 | 8,92 mlrd. BAM |
Išorinė skola Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-03-01 | 8,925 mlrd. BAM |
| 2023-12-01 | 8,867 mlrd. BAM |
| 2023-09-01 | 8,919 mlrd. BAM |
| 2023-06-01 | 9,094 mlrd. BAM |
| 2023-03-01 | 9,218 mlrd. BAM |
| 2022-12-01 | 9,474 mlrd. BAM |
| 2022-09-01 | 9,504 mlrd. BAM |
| 2022-06-01 | 9,449 mlrd. BAM |
| 2022-03-01 | 9,365 mlrd. BAM |
| 2021-12-01 | 9,435 mlrd. BAM |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Išorinė skola
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇧🇦 Apyvartos balansas prie BVP | −2,7 % of GDP | −4,3 % of GDP | Kasmetinis |
🇧🇦 Aukso atsargos | 1,49 Tonnes | 1,49 Tonnes | Ketvirtis |
🇧🇦 Eksportai | 1,337 mlrd. BAM | 1,275 mlrd. BAM | Mėnesinis |
🇧🇦 Importas | 2,528 mlrd. BAM | 2,413 mlrd. BAM | Mėnesinis |
🇧🇦 Kapitalo srautai | −658,9 mln. BAM | −51,62 mln. BAM | Ketvirtis |
🇧🇦 Pasiūlymo sąskaita | −492,172 mln. BAM | −924,362 mln. BAM | Ketvirtis |
🇧🇦 Prekybos balansas | −1,191 mlrd. BAM | −1,138 mlrd. BAM | Mėnesinis |
🇧🇦 Terorizmo indeksas | 0 Points | 0 Points | Kasmetinis |
🇧🇦 Turistų atvykimai | 204 170 | 188 719 | Mėnesinis |
🇧🇦 Užsienio tiesioginės investicijos | 1,443 mlrd. BAM | 1,085 mlrd. BAM | Ketvirtis |
Bosnijoje ir Hercegovinoje išorės skola yra dalis bendros skolos, kurią šalis turi kreditoriams užsienyje.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Išorinė skola
Išorinė skola yra viena iš svarbiausių makroekonomikos kategorijų, kuri turi didelę įtaką šalies ekonomikai ir jos stabilumui. Šiame straipsnyje aptarsime išorinės skolos sąvoką, priežastis, dėl kurių skolinamasi iš užsienio, jos privalumus ir trūkumus, bei Lietuvos situaciją šioje srityje. Išorinė skola paprastai apibrėžiama kaip bendra valstybės, privačių įmonių ir finansinių institucijų įsipareigojimų suma užsienio kreditoriams. Tai gali būti įvairūs skolų instrumentai, tokie kaip obligacijos, paskolos bankams, tarptautinėse finansų organizacijose finansuojami projektai ir t.t. Išorinė skola dažnai matuojama kaip santykis su BVP (bendruoju vidaus produktu), nes tai leidžia tiksliau įvertinti šalies sugebėjimą aptarnauti savo skolą. Yra keli pagrindiniai veiksniai, kurie skatina valstybes skolintis iš užsienio. Pirmiausia, tai gali būti susiję su investicijomis į infrastruktūrą, kurių finansavimas iš vidinių išteklių gali būti nepakankamas. Pavyzdžiui, statybos projektai, transporto sistemos plėtra ar energijos sektoriaus modernizavimas gali reikalauti didelio pradinio kapitalo, kurio nėra įmanoma greitai surinkti vidinių šaltinių sąskaita. Tokiu atveju, skolintis iš tarptautinių kreditorių gali būti efektyvus būdas užtikrinti šių svarbių projektų vykdymą. Antras pagrindinis išorinio skolinimosi motyvas gali būti siekis subalansuoti prekybos deficitą. Jei šalies importas viršija eksportą, tai sukuria prekybos deficitą. Norint padengti šį deficitą, šalis gali būti priversta skolintis iš užsienio. Toks skolinimasis padeda išlaikyti stabilų valiutos keitimo kursą ir išvengti staigių finansinių sukrėtimų. Trečias veiksnys gali būti susijęs su makroekonominės politikos vykdymu. Valstybės gali skolintis, norėdamos stabilizuoti ekonomiką per krizes, užtikrinti socialinių programų finansavimą arba perskirstyti išlaidas tarp laikotarpių. Tai ypač svarbu mažesnėms, augančioms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva, kur trumpalaikės finansinės injekcijos gali būti būtinos siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonominį stabilumą ir augimą. Kaip ir kiekviena ekonominė priemonė, išorinė skola turi tiek privalumus, tiek trūkumus. Privalumai apima galimybę greičiau pasiekti ekonominius tikslus, finansuoti svarbius investicinius projektus ir stiprinti ekonomiką. Be to, esant palankioms sąlygoms finansų rinkose, šie skolinti ištekliai gali būti pigūs ir lengvai prieinami. Tačiau svarbu suprasti ir išorinės skolos trūkumus. Pirmiausia, didelis išorės skolos lygis gali tapti rizikos veiksniu, nes gali sukelti finansinį nestabilumą. Aukšta skolos aptarnavimo kaina gali priversti šalį mažinti išlaidas socialinėms programoms, švietimui ar sveikatos apsaugai. Be to, užsienio kreditoriai gali daryti politinį spaudimą, reikalauti struktūrinių reformų arba privatizacijos, kuri gali būti ne visada naudinga. Kalbant apie Lietuvos situaciją, reikia atkreipti dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį šalis pasiekė reikšmingą ekonominį augimą ir stabilumą. Tačiau Lietuvos išorinė skola vis dar yra svarbus rodiklis, nes ją sudaro tiek valstybinės, tiek privačios skolos. Lietuvos valdžia ir finansų institucijos nuolat stebi išorinės skolos dinamiką ir siekia užtikrinti, kad ji būtų tvari ir valdoma. Lietuvos išorinė skola pastaraisiais metais susiklostė dėl kelių priežasčių. Pirma, tai buvo susiję su investicijomis į infrastruktūros projektus, ypač į transporto ir energetikos sektorius. Antra, skolinimasis buvo naudojamas subalansuoti biudžeto deficitą ir stabilizuoti valiutos keitimo kursą. Trečia, Lietuvos ekonomika yra atvira ir integruota į pasaulinę rinką, todėl išorinės skolos naudojimas yra natūralus mechanizmas, leidžiantis šaliai prisitaikyti prie tarptautinių finansų rinkų sąlygų. Ateityje Lietuva turės toliau atsakingai valdyti savo išorinę skolą, siekdama išlaikyti ekonominį augimą ir finansinį stabilumą. Tai apima ne tik teisingą skolų naudojimą, bet ir ilgalaikių struktūrinių reformų įgyvendinimą, siekiant padidinti šalies konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Eulerpool, būdamas profesionalus makroekonominių duomenų teikėjas, padės stebėti ir analizuoti išorinės skolos dinamiką, leisdamas sprendimų priėmėjams priimti informuotus ir atsakingus sprendimus.