Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Australija Darbo sąnaudos
Akcijos kaina
Šiuo metu Australija darbo sąnaudos siekia 113,4 Taškai. Australija darbo sąnaudos padidėjo iki 113,4 Taškai 2024-03-01, po to kai jos buvo 112,9 Taškai 2023-12-01. Nuo 1985-09-01 iki 2024-06-01 vidutinis BVP Australija buvo 71,73 Taškai. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2024-06-01 su 114,80 Taškai, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 1985-09-01 su 39,00 Taškai.
Darbo sąnaudos ·
Max
| Darbo sąnaudos | |
|---|---|
| 1985-09-01 | 39,00 points |
| 1985-12-01 | 40,50 points |
| 1986-03-01 | 41,70 points |
| 1986-06-01 | 42,00 points |
| 1986-09-01 | 43,10 points |
| 1986-12-01 | 42,90 points |
| 1987-03-01 | 43,20 points |
| 1987-06-01 | 43,10 points |
| 1987-09-01 | 44,00 points |
| 1987-12-01 | 44,10 points |
| 1988-03-01 | 45,00 points |
| 1988-06-01 | 45,80 points |
| 1988-09-01 | 46,10 points |
| 1988-12-01 | 47,70 points |
| 1989-03-01 | 49,00 points |
| 1989-06-01 | 48,60 points |
| 1989-09-01 | 49,60 points |
| 1989-12-01 | 50,80 points |
| 1990-03-01 | 52,10 points |
| 1990-06-01 | 53,00 points |
| 1990-09-01 | 54,10 points |
| 1990-12-01 | 53,70 points |
| 1991-03-01 | 54,20 points |
| 1991-06-01 | 53,80 points |
| 1991-09-01 | 54,10 points |
| 1991-12-01 | 55,20 points |
| 1992-03-01 | 54,70 points |
| 1992-06-01 | 54,50 points |
| 1992-09-01 | 54,90 points |
| 1992-12-01 | 54,40 points |
| 1993-03-01 | 54,60 points |
| 1993-06-01 | 54,50 points |
| 1993-09-01 | 54,60 points |
| 1993-12-01 | 54,40 points |
| 1994-03-01 | 54,70 points |
| 1994-06-01 | 55,30 points |
| 1994-09-01 | 54,60 points |
| 1994-12-01 | 54,70 points |
| 1995-03-01 | 56,20 points |
| 1995-06-01 | 56,30 points |
| 1995-09-01 | 56,30 points |
| 1995-12-01 | 57,80 points |
| 1996-03-01 | 57,50 points |
| 1996-06-01 | 57,60 points |
| 1996-09-01 | 58,00 points |
| 1996-12-01 | 58,50 points |
| 1997-03-01 | 58,50 points |
| 1997-06-01 | 58,30 points |
| 1997-09-01 | 58,40 points |
| 1997-12-01 | 58,40 points |
| 1998-03-01 | 58,10 points |
| 1998-06-01 | 58,20 points |
| 1998-09-01 | 58,50 points |
| 1998-12-01 | 58,40 points |
| 1999-03-01 | 58,10 points |
| 1999-06-01 | 59,00 points |
| 1999-09-01 | 58,90 points |
| 1999-12-01 | 59,40 points |
| 2000-03-01 | 60,30 points |
| 2000-06-01 | 59,70 points |
| 2000-09-01 | 61,00 points |
| 2000-12-01 | 62,10 points |
| 2001-03-01 | 62,50 points |
| 2001-06-01 | 62,60 points |
| 2001-09-01 | 62,50 points |
| 2001-12-01 | 62,80 points |
| 2002-03-01 | 62,90 points |
| 2002-06-01 | 63,00 points |
| 2002-09-01 | 63,90 points |
| 2002-12-01 | 64,00 points |
| 2003-03-01 | 64,50 points |
| 2003-06-01 | 65,30 points |
| 2003-09-01 | 65,00 points |
| 2003-12-01 | 65,60 points |
| 2004-03-01 | 65,80 points |
| 2004-06-01 | 66,30 points |
| 2004-09-01 | 67,30 points |
| 2004-12-01 | 68,00 points |
| 2005-03-01 | 68,60 points |
| 2005-06-01 | 68,70 points |
| 2005-09-01 | 69,90 points |
| 2005-12-01 | 70,10 points |
| 2006-03-01 | 71,10 points |
| 2006-06-01 | 71,70 points |
| 2006-09-01 | 72,30 points |
| 2006-12-01 | 74,20 points |
| 2007-03-01 | 74,20 points |
| 2007-06-01 | 75,90 points |
| 2007-09-01 | 76,40 points |
| 2007-12-01 | 77,30 points |
| 2008-03-01 | 77,30 points |
| 2008-06-01 | 79,50 points |
| 2008-09-01 | 79,70 points |
| 2008-12-01 | 80,20 points |
| 2009-03-01 | 78,60 points |
| 2009-06-01 | 77,90 points |
| 2009-09-01 | 79,00 points |
| 2009-12-01 | 79,60 points |
| 2010-03-01 | 79,90 points |
| 2010-06-01 | 82,20 points |
| 2010-09-01 | 83,60 points |
| 2010-12-01 | 84,80 points |
| 2011-03-01 | 85,80 points |
| 2011-06-01 | 86,30 points |
| 2011-09-01 | 86,60 points |
| 2011-12-01 | 86,40 points |
| 2012-03-01 | 87,00 points |
| 2012-06-01 | 87,10 points |
| 2012-09-01 | 86,10 points |
| 2012-12-01 | 86,90 points |
| 2013-03-01 | 86,50 points |
| 2013-06-01 | 87,30 points |
| 2013-09-01 | 87,40 points |
| 2013-12-01 | 87,90 points |
| 2014-03-01 | 87,30 points |
| 2014-06-01 | 87,90 points |
| 2014-09-01 | 88,30 points |
| 2014-12-01 | 88,50 points |
| 2015-03-01 | 87,60 points |
| 2015-06-01 | 88,60 points |
| 2015-09-01 | 88,80 points |
| 2015-12-01 | 89,10 points |
| 2016-03-01 | 88,50 points |
| 2016-06-01 | 88,20 points |
| 2016-09-01 | 88,90 points |
| 2016-12-01 | 87,60 points |
| 2017-03-01 | 87,80 points |
| 2017-06-01 | 88,70 points |
| 2017-09-01 | 89,40 points |
| 2017-12-01 | 90,30 points |
| 2018-03-01 | 90,00 points |
| 2018-06-01 | 90,10 points |
| 2018-09-01 | 91,00 points |
| 2018-12-01 | 92,10 points |
| 2019-03-01 | 92,40 points |
| 2019-06-01 | 93,80 points |
| 2019-09-01 | 94,40 points |
| 2019-12-01 | 95,10 points |
| 2020-03-01 | 95,20 points |
| 2020-06-01 | 86,60 points |
| 2020-09-01 | 86,10 points |
| 2020-12-01 | 93,00 points |
| 2021-03-01 | 95,00 points |
| 2021-06-01 | 97,90 points |
| 2021-09-01 | 99,40 points |
| 2021-12-01 | 98,90 points |
| 2022-03-01 | 99,90 points |
| 2022-06-01 | 101,80 points |
| 2022-09-01 | 104,50 points |
| 2022-12-01 | 106,00 points |
| 2023-03-01 | 107,40 points |
| 2023-06-01 | 108,90 points |
| 2023-09-01 | 111,40 points |
| 2023-12-01 | 112,90 points |
| 2024-03-01 | 113,40 points |
Darbo sąnaudos Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-03-01 | 113,4 Taškai |
| 2023-12-01 | 112,9 Taškai |
| 2023-09-01 | 111,4 Taškai |
| 2023-06-01 | 108,9 Taškai |
| 2023-03-01 | 107,4 Taškai |
| 2022-12-01 | 106 Taškai |
| 2022-09-01 | 104,5 Taškai |
| 2022-06-01 | 101,8 Taškai |
| 2022-03-01 | 99,9 Taškai |
| 2021-12-01 | 98,9 Taškai |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Darbo sąnaudos
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇦🇺 Atlyginimai | 1 432,6 AUD/Week | 1 399,1 AUD/Week | Ketvirtis |
🇦🇺 Atlyginimų augimas | 4,1 % | 4,1 % | Ketvirtis |
🇦🇺 Dalinio darbo laiko | 6 849 Persons | −1 879 Persons | Mėnesinis |
🇦🇺 Darbo pasiūlymai | 363 800 | 387 400 | Ketvirtis |
🇦🇺 Darbo skelbimai | 1,6 % | −1,8 % | Mėnesinis |
🇦🇺 Gamybos darbo užmokestis | 1 631,1 AUD/Week | 1 560,4 AUD/Week | Ketvirtis |
🇦🇺 Įdarbintieji | 14,522 mln. | 14,458 mln. | Mėnesinis |
🇦🇺 Įsigijimo norma | 67,2 % | 67,1 % | Mėnesinis |
🇦🇺 Jaunimo nedarbo lygis | 9,1 % | 9,9 % | Mėnesinis |
🇦🇺 Minimalūs atlyginimai | 882,8 AUD/week | 812,6 AUD/week | Kasmetinis |
🇦🇺 Moterų pensijos amžius | 67 Years | 67 Years | Kasmetinis |
🇦🇺 Nedarbingi asmenys | 598 915,1 | 608 077,3 | Mėnesinis |
🇦🇺 Nedarbo lygis | 4 % | 4,1 % | Mėnesinis |
🇦🇺 populiacija | 26,967 mln. | 26,27 mln. | Kasmetinis |
🇦🇺 Produktyvumas | 95,8 points | 95,3 points | Ketvirtis |
🇦🇺 Užimtumo pokytis | 64 100 Persons | 47 500 Persons | Mėnesinis |
🇦🇺 Užimtumo rodiklis | 64,1 % | 64,1 % | Mėnesinis |
🇦🇺 Viso etato darbas | 41 740 Persons | −7 626 Persons | Mėnesinis |
🇦🇺 Vyriškosios pensijos amžius | 67 Years | 67 Years | Kasmetinis |
Makroseiten für andere Länder in Australija
Kas yra Darbo sąnaudos
Darbo sąnaudos – viena esminių makroekonominių kategorijų, kuri apima įvairius veiksnius, susijusius su darbuotojų atlyginimais, kompensacijomis ir susijusiomis išlaidomis. „Eulerpool“ svetainė siekia profesionaliai pateikti šią informaciją, analizuojant įvairius rodiklius ir faktorius, leidžiančius geriau suprasti darbo sąnaudų dinamiką Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Darbo sąnaudos Lietuvoje gali būti vertinamos įvairiais aspektais. Pirma, svarbu atsižvelgti į vidutinį darbo užmokestį. Kartu su vidutiniu darbo užmokesčiu būtina analizuoti ir minimalų darbo užmokestį, nes jis turi tiesioginę įtaką bendriems darbo sąnaudoms. Mažesnis minimalus darbo užmokestis gali skatinti verslą samdyti daugiau darbuotojų, tačiau tuo pačiu gali mažinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą darbdaviui. Antra, papildomų išmokų bei socialinio draudimo mokesčių svarba taip pat yra didelė. Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios užtikrina darbuotojams socialinę apsaugą. Ši mokesčio našta darbdaviui turi būti įskaičiuota į bendras darbo sąnaudas ir dažnai yra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl darbuotojų skaičiaus ar atlygio keitimo. Tuo pačiu ir įvairios papildomos išmokos, tokios kaip premijos, papildomos atostogos ar kitos socialinės naudos, padidina bendrą darbo sąnaudų apimtį. Trečia, mūsų svetainė „Eulerpool“ nagrinėja ir struktūrinius darbo rinkos pokyčius. Pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai gali veikti darbo sąnaudas. Jei šalyje mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, darbdaviams tenka konkuruoti dėl galimų darbuotojų, kas gali skatinti darbo užmokesčio augimą. Pramonės šakų skirtumai taip pat turi reikšmės: specifinėse srityse, kur aukštos kompetencijos darbuotojų trūksta, atlyginimai dažnai būna didesni, palyginti su mažiau kvalifikuotais darbais. Darbo sąnaudų apimtį veikia ir išoriniai makroekonominiai veiksniai, tokie kaip infliacija. Infliacija didina prekių ir paslaugų kainas, dėl to darbuotojai gali reikalauti didesnio atlyginimo kompensacijai. Tuo pačiu, jei darbuotojų atlyginimai auga, bet įmonių pajamos neauga tokiu pat tempu, tai gali mažinti įmonių pelningumą. Tarptautinė aplinka taip pat yra svarbi analizės dalis. Esant globalizacijos procesams, darbo sąnaudos Lietuvoje lyginamos su kitomis šalimis. Tai ypač svarbu tarptautinėms kompanijoms, kurios veikia įvairiose rinkose ir siekia optimizuoti savo sąnaudas. Darbo sąnaudų skirtumai gali būti vienu iš svarbiausių veiksnių priimant sprendimus dėl investicijų vietos ar veiklos perkėlimo. Be to, darbo sąnaudos gali būti vertinamos iš ilgalaikės perspektyvos. Ekonominiai ciklai ir jų poveikis darbo sąnaudoms yra reikšmingi. Pavyzdžiui, ekonominio pakilimo metu darbo užmokesčiai linkę augti dėl didėjančios paklausos darbo rinkoje. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu darbo užmokesčio augimas gali sustoti arba net sumažėti dėl mažėjančios darbo jėgos paklausos. Darbo sąnaudų analize taip pat apima regioninius skirtumus. Kaimiškose vietovėse atlyginimai gali būti mažesni lyginant su didžiaisiais miestais, kur gyvenimo lygis ir kitos pragyvenimo sąnaudos yra didesnės. Tai lemia ne tik darbo pasiūlos ir paklausos santykis, bet ir infrastruktūros plėtra bei darbo rinkos struktūra. „Eulerpool“ siekia tapti patikimu šaltiniu, pateikiančiu išsamią ir išsamų darbo sąnaudų analizę. Pateikdami įvairių rodiklių, tokių kaip vidutinio darbo užmokesčio pokyčiai, darbo sąnaudų struktūros, tarptautinės lyginamosios analizės ir demografiniai veiksniai, duomenis, mes siekiame padėti tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams geriau suprasti ir valdyti darbo sąnaudų poveikį ekonomikai. Visapusiškas darbo sąnaudų supratimas leidžia vykdyti sėkmingą verslą ir kurti tvarią ekonominę aplinką kiekvienoje šalyje.