Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Australija Įrengimų Kapitalo Išlaidos
Akcijos kaina
Dabartinė Įrengimų Kapitalo Išlaidos vertė Australija yra 0,4 %. Įrengimų Kapitalo Išlaidos Australija sumažėjo iki 0,4 % 2023-12-01, po to kai tai buvo 0,5 % 2023-09-01. Nuo 1987-12-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Australija buvo 1,43 %. Viso laikotarpio aukščiausia vertė buvo pasiekta 1988-12-01 su 21,60 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1988-09-01 su −10,20 %.
Įrengimų Kapitalo Išlaidos ·
Max
Investicijos į įrenginius ir mašinas | |
---|---|
1987-12-01 | 7,80 % |
1988-03-01 | 1,00 % |
1988-06-01 | 5,10 % |
1988-12-01 | 21,60 % |
1989-03-01 | 7,00 % |
1992-03-01 | 1,80 % |
1992-12-01 | 20,30 % |
1993-09-01 | 6,70 % |
1993-12-01 | 1,70 % |
1994-03-01 | 4,40 % |
1994-06-01 | 12,90 % |
1994-09-01 | 8,20 % |
1994-12-01 | 6,10 % |
1995-06-01 | 2,80 % |
1996-03-01 | 18,10 % |
1996-06-01 | 4,90 % |
1996-12-01 | 2,40 % |
1997-03-01 | 1,90 % |
1997-06-01 | 13,10 % |
1997-09-01 | 1,70 % |
1997-12-01 | 3,80 % |
1999-03-01 | 7,80 % |
1999-09-01 | 4,70 % |
1999-12-01 | 1,10 % |
2000-03-01 | 2,80 % |
2000-06-01 | 1,80 % |
2000-09-01 | 2,60 % |
2001-03-01 | 0,60 % |
2001-09-01 | 2,50 % |
2001-12-01 | 4,90 % |
2002-03-01 | 1,60 % |
2002-06-01 | 5,50 % |
2002-09-01 | 4,30 % |
2002-12-01 | 13,10 % |
2003-09-01 | 6,10 % |
2003-12-01 | 0,60 % |
2004-06-01 | 3,10 % |
2004-09-01 | 3,30 % |
2004-12-01 | 12,90 % |
2005-06-01 | 7,30 % |
2005-09-01 | 4,90 % |
2005-12-01 | 9,60 % |
2006-09-01 | 1,80 % |
2007-03-01 | 4,10 % |
2007-06-01 | 5,10 % |
2007-12-01 | 2,60 % |
2008-03-01 | 2,80 % |
2008-06-01 | 6,90 % |
2008-09-01 | 1,70 % |
2009-06-01 | 1,80 % |
2009-12-01 | 11,20 % |
2010-12-01 | 10,50 % |
2011-03-01 | 5,30 % |
2011-06-01 | 0,60 % |
2011-09-01 | 3,60 % |
2011-12-01 | 0,30 % |
2012-03-01 | 0,20 % |
2012-06-01 | 0,10 % |
2012-09-01 | 2,70 % |
2014-03-01 | 1,80 % |
2014-09-01 | 8,00 % |
2015-12-01 | 2,20 % |
2016-03-01 | 0,50 % |
2016-06-01 | 1,80 % |
2017-06-01 | 1,30 % |
2017-09-01 | 1,60 % |
2017-12-01 | 2,60 % |
2018-03-01 | 3,80 % |
2018-09-01 | 6,40 % |
2019-03-01 | 0,80 % |
2019-06-01 | 0,20 % |
2019-12-01 | 0,20 % |
2020-09-01 | 0,70 % |
2020-12-01 | 7,60 % |
2021-03-01 | 8,40 % |
2021-06-01 | 0,60 % |
2021-12-01 | 0,30 % |
2022-03-01 | 0,70 % |
2022-06-01 | 1,60 % |
2022-12-01 | 1,10 % |
2023-03-01 | 3,40 % |
2023-06-01 | 2,10 % |
2023-09-01 | 0,50 % |
2023-12-01 | 0,40 % |
Įrengimų Kapitalo Išlaidos Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-12-01 | 0,4 % |
2023-09-01 | 0,5 % |
2023-06-01 | 2,1 % |
2023-03-01 | 3,4 % |
2022-12-01 | 1,1 % |
2022-06-01 | 1,6 % |
2022-03-01 | 0,7 % |
2021-12-01 | 0,3 % |
2021-06-01 | 0,6 % |
2021-03-01 | 8,4 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Įrengimų Kapitalo Išlaidos
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇦🇺 Akcijų pokyčiai | 2,244 mlrd. AUD | −2,221 mlrd. AUD | Ketvirtis |
🇦🇺 Ankstyvasis indikatorius | −0,01 % | −0,03 % | Mėnesinis |
🇦🇺 Bendras PMI | 50,7 points | 52,1 points | Mėnesinis |
🇦🇺 Bendrasis transporto priemonių pardavimų skaičius | 97 202 Units | 109 647 Units | Mėnesinis |
🇦🇺 Gamybos PMI | 47,2 points | 49,7 points | Mėnesinis |
🇦🇺 Gamybos produkcija | −0,1 % | 0,8 % | Ketvirtis |
🇦🇺 Įmonių bankrotai | 1 225 Companies | 1 168 Companies | Mėnesinis |
🇦🇺 Įmonių pelnai | 137,393 mlrd. AUD | 140,901 mlrd. AUD | Ketvirtis |
🇦🇺 Kasybos produkcija | 0,5 % | −0,5 % | Ketvirtis |
🇦🇺 Mažųjų įmonių nuotaika | −9,434 points | −4,088 points | Ketvirtis |
🇦🇺 Nauji užsakymai | 7 points | 10 points | Ketvirtis |
🇦🇺 Paslaugų PMI | 51,2 points | 52,5 points | Mėnesinis |
🇦🇺 Paslaugų verslo pramonės indeksas | 3,9 points | −0,6 points | Mėnesinis |
🇦🇺 Pramonės gamyba | 0,5 % | 0,3 % | Ketvirtis |
🇦🇺 Pramonės gamybos pokytis per mėnesį | −5,1 % | 0,4 % | Ketvirtis |
🇦🇺 Pramonės indeksas | −18,6 points | −23,5 points | Mėnesinis |
🇦🇺 Pramonės indeksas Gamyba | −26,5 points | −31,1 points | Mėnesinis |
🇦🇺 Privatūs investavimai | −2,2 % | 1,9 % | Ketvirtis |
🇦🇺 Statybos kapitalo išlaidos | −0,9 % | 1,3 % | Ketvirtis |
🇦🇺 Statybos pramonės indeksas | −23,2 points | −68,1 points | Mėnesinis |
🇦🇺 Sudėtinis ankstyvojo įspļjimo indikatorius | 99,951 points | 99,817 points | Mėnesinis |
🇦🇺 Talpumo naudojimas | 83,1 % | 83 % | Mėnesinis |
🇦🇺 Transporto priemonių registracijos | 14 488 Units | 15 166 Units | Mėnesinis |
🇦🇺 Verslo inventorius | 1,3 % | −1,6 % | Ketvirtis |
🇦🇺 Verslo klimatas | −3 points | 1 points | Mėnesinis |
Kapitalinės išlaidos gamyklų įrangai matuojamos kaip ketvirčio pokytis. Naujojo kapitalo išlaidų apklausa apima šias pramonės šakas, klasifikuotas pagal Australijos ir Naujosios Zelandijos standartinę pramonės klasifikaciją, ANZSIC, 2006: kasyba, gamyba ir kitos pasirinktos pramonės šakos, tokios kaip elektros energija, dujos, vanduo ir atliekų tvarkymo paslaugos, statyba, didmeninė prekyba, mažmeninė prekyba, transportas, pašto ir sandėliavimo paslaugos, informacinės žiniasklaidos ir telekomunikacijos, finansai, nuoma, nuomos ir nekilnojamojo turto paslaugos, profesinės, mokslinės ir techninės paslaugos.
Makroseiten für andere Länder in Australija
Kas yra Įrengimų Kapitalo Išlaidos
**Kapitalo Išlaidos Augalinės Technikos Įsigijimui: Detali Analizė** Kapitalo išlaidos augalinės technikos įsigijimui yra viena svarbiausių makroekonominių kategorijų, turinti reikšmingą įtaką šalies ekonominei sveikatai ir augimo potencialui. Ši sritis apima investicijas į fizinius išteklius, naudojamus gamybos procesuose ir paslaugų teikime, ir yra matuojama kaip nacionalinių sąskaitų sistemos komponentas. Suprasti šias išlaidas esminėmis smulkmenomis bei jų poveikį ekonomikai yra itin svarbu tiek politikos formuotojams, tiek investuotojams, tiek verslo vadovams. Ši analizė apima įvairius aspektus, susijusius su kapitalo išlaidomis augalinės technikos įsigijimui Lietuvoje, ir jų reikšmę šalies makroekonomikoje. Kapitalo išlaidos dažnai apima didelių kiekių pinigų skyrimą ilgalaikiams ištekliams, kurie padidina gamybos pajėgumus ir efektyvumą. Augalinė technika - tai įvairūs mechanizmai, įrengimai bei įrenginiai, naudojami prekių gamybai ir paslaugų teikimui. Plačiąja prasme, augalinės technikos kategorija apima visą produkcinę infrastruktūrą, pradedant nuo smulkių įrengimų iki sudėtingų pramoninių mašinų. Viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl kapitalo išlaidos yra tokios svarbios, yra ta, jog jos suteikia pagrindinę bazę gamybinei veiklai plėtoti. Be šių investicijų, būtų beveik neįmanoma pasiekti ilgalaikio ekonomikos augimo. Šiuo požiūriu, investicijos į augalinę techniką padeda padidinti tiek darbo našumą, tiek gamybos efektyvumą. Be to, augalinė technika suteikia galimybę kurti naujas darbo vietas, prisidedant prie užimtumo ir socialinės gerovės. Ekonomistai dažnai analizuoja kapitalo išlaidų duomenis tam, kad suprastų ekonomikos būklę ir jos potencialą. Didėjančios investicijos į augalinę techniką gali būti laikomos teigiamu ekonomikos augimo ženklu, nes tai reiškia, kad įmonės yra pasirengusios plėstis ir tobulėti. Priešingai, mažėjančios investicijos gali rodyti, kad ekonomika yra patirianti sunkumų arba įmonės nėra tikros dėl ateities perspektyvų. Svarbu paminėti, kad kapitalo išlaidos augalinės technikos įsigijimui neapsiriboja tik privačiu sektoriumi. Valstybės vaidmuo šioje srityje taip pat yra itin reikšmingas. Viešasis sektorius dažnai investuoja į infrastruktūrą, kuri yra būtina verslui ir pramonei. Todėl valstybės investicijos į augalinę techniką ir infrastruktūrą gali skatinti privačiojo sektoriaus investicijas ir ekonomikos augimą. Kai kalbama apie kapitalo išlaidas augalinės technikos įsigijimui, svarbu atsižvelgti į technologinius pokyčius. Technologijų pažanga lemia, jog nauji įrenginiai yra efektyvesni, taupantys laiką ir mažinantys gamybos sąnaudas. Tokios investicijos ne tik padidina įmonių konkurencingumą, bet ir prisideda prie visos ekonomikos augimo. Be to, technologiniai pokyčiai gali paskatinti struktūrinius pasikeitimus ekonomikoje, įvedant naujus produktus ir paslaugas. Lietuvoje kapitalo išlaidos augalinės technikos įsigijimui yra svarbi makroekonominė kategorija, kurią verta analizuoti išsamiau. Lietuvos ekonomika per pastaruosius dešimtmečius patyrė stiprią transformaciją, perėjusi nuo planinės ekonomikos prie rinkos ekonomikos. Tai lėmė reikšmingas investicijas į augalinę techniką, siekiant modernizuoti gamybos procesus ir padidinti konkurencingumą tarptautinėse rinkose. Investicijų į augalinę techniką augimas taip pat susijęs su Europos Sąjungos parama. Lietuva, kaip ES narė, gauna finansinę paramą, kuri gali būti skirta infrastruktūros ir gamybos pajėgumų atnaujinimui. Šios investicijos turi ilgalaikį poveikį šalies ekonomikos vystymuisi, užtikrinant tvarų augimą ir konkurencingumą. Žvelgiant į pramonės sektorius, kurie labiausiai naudoja augalinę techniką, galima išskirti keletą sričių Lietuvoje. Pirma, tai apdirbamoji pramonė, įskaitant maisto, medienos bei tekstilės gamybą. Šie sektoriai reikalauja modernių gamybos linijų ir įrengimų, siekiant užtikrinti aukštą gaminių kokybės lygį ir efektyvumą. Antra, statybų sektorius, kuriam reikalingi įvairūs mechanizmai bei įrengimai darbų atlikimui. Trečia, transporto sektorius, kuris priklauso nuo transporto priemonių ir kitų susijusių įrenginių, užtikrinančių sklandų logistikos procesų veikimą. Kapitalo išlaidos augalinės technikos įsigijimui taip pat gali turėti teigiamą socialinį poveikį. Pavyzdžiui, modernių technologijų diegimas gamybos procese gali sumažinti fizinio darbo reikšmę, sumažinti traumų riziką ir padidinti darbo sąlygas. Be to, šios investicijos gali skatinti aukštos kvalifikacijos darbuotojų poreikį, taip prisidedant prie švietimo ir mokymo sistemų tobulinimo. Galiausiai, svarbu paminėti, jog kapitalo išlaidos augalinės technikos įsigijimui nėra vienintelis veiksnys, lemiantis ekonomikos augimą. Tai yra svarbi, bet ne vienintelė dalis didesnės ekonomikos sistemos. Kiti svarbūs veiksniai yra politinė ir ekonominė aplinka, vidaus ir užsienio rinkų konjunktūra, taip pat demografiniai pokyčiai. Todėl analizė ir investicijų vertinimas turėtų būti atliekami platesniame ekonomikos kontekste. Apibendrinant, kapitalo išlaidos augalinės technikos įsigijimui yra kritiškai svarbus makroekonominis rodiklis, turintis tiesioginę įtaką šalies ekonominiam pajėgumui ir augimo potencialui. Lietuvoje ši sritis suteikia svarų indėlį į visos ekonomikos konkurencingumą ir tvarų augimą. Eulerpool platformoje siekiame teikti išsamią ir patikimą informaciją, padedantį geriau suprasti šią ir kitas makroekonomines kategorijas bei jų poveikį ekonomikos plėtrai.