Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas fair value · 20 million securities worldwide · 50 year history · 10 year estimates · leading business news
Užtikrinkite nuo 2 eurų Austrija Išorinė skola
Akcijos kaina
Dabartinė Išorinė skola Austrija yra 644,576 mlrd. EUR. Išorinė skola Austrija padidėjo iki 644,576 mlrd. EUR 2023-12-01, po to kai buvo 639,162 mlrd. EUR 2023-09-01. Nuo 1997-03-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Austrija buvo 497,04 mlrd. EUR. Visų laikų aukščiausias rodiklis pasiektas 2023-06-01 su 694,89 mlrd. EUR, o žemiausias rodiklis užfiksuotas 1997-03-01 su 129,50 mlrd. EUR.
Šaltinis: Oesterreichische NationalbankIšorinė skola ·
Max
Užsienio skola | |
---|---|
1997-03-01 | 129,50 mlrd. EUR |
1997-06-01 | 143,00 mlrd. EUR |
1997-09-01 | 145,60 mlrd. EUR |
1997-12-01 | 152,69 mlrd. EUR |
1998-03-01 | 166,47 mlrd. EUR |
1998-06-01 | 168,01 mlrd. EUR |
1998-09-01 | 154,21 mlrd. EUR |
1998-12-01 | 172,02 mlrd. EUR |
1999-03-01 | 196,54 mlrd. EUR |
1999-06-01 | 199,47 mlrd. EUR |
1999-09-01 | 212,85 mlrd. EUR |
1999-12-01 | 226,44 mlrd. EUR |
2000-03-01 | 242,90 mlrd. EUR |
2000-06-01 | 256,73 mlrd. EUR |
2000-09-01 | 274,12 mlrd. EUR |
2000-12-01 | 271,85 mlrd. EUR |
2001-03-01 | 281,07 mlrd. EUR |
2001-06-01 | 290,06 mlrd. EUR |
2001-09-01 | 293,31 mlrd. EUR |
2001-12-01 | 306,30 mlrd. EUR |
2002-03-01 | 304,45 mlrd. EUR |
2002-06-01 | 304,36 mlrd. EUR |
2002-09-01 | 314,64 mlrd. EUR |
2002-12-01 | 310,23 mlrd. EUR |
2003-03-01 | 325,15 mlrd. EUR |
2003-06-01 | 329,56 mlrd. EUR |
2003-09-01 | 331,00 mlrd. EUR |
2003-12-01 | 324,30 mlrd. EUR |
2004-03-01 | 350,04 mlrd. EUR |
2004-06-01 | 360,32 mlrd. EUR |
2004-09-01 | 373,60 mlrd. EUR |
2004-12-01 | 364,20 mlrd. EUR |
2005-03-01 | 393,92 mlrd. EUR |
2005-06-01 | 424,05 mlrd. EUR |
2005-09-01 | 431,54 mlrd. EUR |
2005-12-01 | 437,92 mlrd. EUR |
2006-03-01 | 467,22 mlrd. EUR |
2006-06-01 | 478,22 mlrd. EUR |
2006-09-01 | 487,60 mlrd. EUR |
2006-12-01 | 501,12 mlrd. EUR |
2007-03-01 | 532,07 mlrd. EUR |
2007-06-01 | 563,30 mlrd. EUR |
2007-09-01 | 566,83 mlrd. EUR |
2007-12-01 | 556,24 mlrd. EUR |
2008-03-01 | 575,96 mlrd. EUR |
2008-06-01 | 595,08 mlrd. EUR |
2008-09-01 | 608,31 mlrd. EUR |
2008-12-01 | 603,96 mlrd. EUR |
2009-03-01 | 595,49 mlrd. EUR |
2009-06-01 | 592,04 mlrd. EUR |
2009-09-01 | 599,41 mlrd. EUR |
2009-12-01 | 583,39 mlrd. EUR |
2010-03-01 | 607,72 mlrd. EUR |
2010-06-01 | 624,98 mlrd. EUR |
2010-09-01 | 619,17 mlrd. EUR |
2010-12-01 | 603,46 mlrd. EUR |
2011-03-01 | 616,89 mlrd. EUR |
2011-06-01 | 618,78 mlrd. EUR |
2011-09-01 | 633,04 mlrd. EUR |
2011-12-01 | 617,03 mlrd. EUR |
2012-03-01 | 624,43 mlrd. EUR |
2012-06-01 | 631,84 mlrd. EUR |
2012-09-01 | 631,55 mlrd. EUR |
2012-12-01 | 621,81 mlrd. EUR |
2013-03-01 | 623,36 mlrd. EUR |
2013-06-01 | 618,33 mlrd. EUR |
2013-09-01 | 611,88 mlrd. EUR |
2013-12-01 | 599,47 mlrd. EUR |
2014-03-01 | 602,81 mlrd. EUR |
2014-06-01 | 618,24 mlrd. EUR |
2014-09-01 | 613,02 mlrd. EUR |
2014-12-01 | 609,16 mlrd. EUR |
2015-03-01 | 631,05 mlrd. EUR |
2015-06-01 | 607,01 mlrd. EUR |
2015-09-01 | 602,89 mlrd. EUR |
2015-12-01 | 591,90 mlrd. EUR |
2016-03-01 | 609,79 mlrd. EUR |
2016-06-01 | 615,68 mlrd. EUR |
2016-09-01 | 604,04 mlrd. EUR |
2016-12-01 | 588,47 mlrd. EUR |
2017-03-01 | 602,58 mlrd. EUR |
2017-06-01 | 595,73 mlrd. EUR |
2017-09-01 | 583,09 mlrd. EUR |
2017-12-01 | 572,39 mlrd. EUR |
2018-03-01 | 585,98 mlrd. EUR |
2018-06-01 | 590,15 mlrd. EUR |
2018-09-01 | 588,52 mlrd. EUR |
2018-12-01 | 581,17 mlrd. EUR |
2019-03-01 | 604,31 mlrd. EUR |
2019-06-01 | 618,88 mlrd. EUR |
2019-09-01 | 632,20 mlrd. EUR |
2019-12-01 | 612,83 mlrd. EUR |
2020-03-01 | 627,57 mlrd. EUR |
2020-06-01 | 646,62 mlrd. EUR |
2020-09-01 | 637,27 mlrd. EUR |
2020-12-01 | 631,39 mlrd. EUR |
2021-03-01 | 635,90 mlrd. EUR |
2021-06-01 | 631,19 mlrd. EUR |
2021-09-01 | 653,03 mlrd. EUR |
2021-12-01 | 663,30 mlrd. EUR |
2022-03-01 | 654,97 mlrd. EUR |
2022-06-01 | 656,50 mlrd. EUR |
2022-09-01 | 662,15 mlrd. EUR |
2022-12-01 | 588,94 mlrd. EUR |
2023-03-01 | 620,67 mlrd. EUR |
2023-06-01 | 694,89 mlrd. EUR |
2023-09-01 | 639,16 mlrd. EUR |
2023-12-01 | 644,58 mlrd. EUR |
Išorinė skola Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-12-01 | 644,576 mlrd. EUR |
2023-09-01 | 639,162 mlrd. EUR |
2023-06-01 | 694,891 mlrd. EUR |
2023-03-01 | 620,667 mlrd. EUR |
2022-12-01 | 588,941 mlrd. EUR |
2022-09-01 | 662,151 mlrd. EUR |
2022-06-01 | 656,503 mlrd. EUR |
2022-03-01 | 654,971 mlrd. EUR |
2021-12-01 | 663,302 mlrd. EUR |
2021-09-01 | 653,025 mlrd. EUR |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Išorinė skola
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇦🇹 Apyvartos balansas prie BVP | 2,7 % of GDP | −0,3 % of GDP | Kasmetinis |
🇦🇹 Aukso atsargos | 279,99 Tonnes | 279,99 Tonnes | Ketvirtis |
🇦🇹 Eksportai | 16,63 mlrd. EUR | 16,649 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇦🇹 Gamtninio dujų importas | 48 256 Terajoule | 42 907 Terajoule | Mėnesinis |
🇦🇹 Ginklų pardavimai | 10 mln. SIPRI TIV | 3 mln. SIPRI TIV | Kasmetinis |
🇦🇹 Importas | 15,312 mlrd. EUR | 15,868 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇦🇹 Kapitalo srautai | 2,785 mlrd. EUR | 755 mln. EUR | Ketvirtis |
🇦🇹 Pasiūlymo sąskaita | 8,963 mlrd. EUR | 4,696 mlrd. EUR | Ketvirtis |
🇦🇹 Pervedimai | 80 mln. EUR | 60 mln. EUR | Ketvirtis |
🇦🇹 Prekybos balansas | 590,3 mln. EUR | 1,182 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇦🇹 Terorizmo indeksas | 0,953 Points | 2,677 Points | Kasmetinis |
🇦🇹 Turistų atvykimai | 2,359 mln. | 3,848 mln. | Mėnesinis |
🇦🇹 Užsienio skolos prieš BVP | 153 % of GDP | 148 % of GDP | Ketvirtis |
🇦🇹 Užsienio tiesioginės investicijos | 2,711 mlrd. EUR | 2,992 mlrd. EUR | Ketvirtis |
Austrijoje išorės skola yra dalis bendros skolos, kurią šalis turi kreditoriams už jos ribų.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Išorinė skola
Išorinė skola yra viena iš svarbiausių makroekonomikos kategorijų, kuri turi didelę įtaką šalies ekonomikai ir jos stabilumui. Šiame straipsnyje aptarsime išorinės skolos sąvoką, priežastis, dėl kurių skolinamasi iš užsienio, jos privalumus ir trūkumus, bei Lietuvos situaciją šioje srityje. Išorinė skola paprastai apibrėžiama kaip bendra valstybės, privačių įmonių ir finansinių institucijų įsipareigojimų suma užsienio kreditoriams. Tai gali būti įvairūs skolų instrumentai, tokie kaip obligacijos, paskolos bankams, tarptautinėse finansų organizacijose finansuojami projektai ir t.t. Išorinė skola dažnai matuojama kaip santykis su BVP (bendruoju vidaus produktu), nes tai leidžia tiksliau įvertinti šalies sugebėjimą aptarnauti savo skolą. Yra keli pagrindiniai veiksniai, kurie skatina valstybes skolintis iš užsienio. Pirmiausia, tai gali būti susiję su investicijomis į infrastruktūrą, kurių finansavimas iš vidinių išteklių gali būti nepakankamas. Pavyzdžiui, statybos projektai, transporto sistemos plėtra ar energijos sektoriaus modernizavimas gali reikalauti didelio pradinio kapitalo, kurio nėra įmanoma greitai surinkti vidinių šaltinių sąskaita. Tokiu atveju, skolintis iš tarptautinių kreditorių gali būti efektyvus būdas užtikrinti šių svarbių projektų vykdymą. Antras pagrindinis išorinio skolinimosi motyvas gali būti siekis subalansuoti prekybos deficitą. Jei šalies importas viršija eksportą, tai sukuria prekybos deficitą. Norint padengti šį deficitą, šalis gali būti priversta skolintis iš užsienio. Toks skolinimasis padeda išlaikyti stabilų valiutos keitimo kursą ir išvengti staigių finansinių sukrėtimų. Trečias veiksnys gali būti susijęs su makroekonominės politikos vykdymu. Valstybės gali skolintis, norėdamos stabilizuoti ekonomiką per krizes, užtikrinti socialinių programų finansavimą arba perskirstyti išlaidas tarp laikotarpių. Tai ypač svarbu mažesnėms, augančioms ekonomikoms, tokioms kaip Lietuva, kur trumpalaikės finansinės injekcijos gali būti būtinos siekiant užtikrinti ilgalaikį ekonominį stabilumą ir augimą. Kaip ir kiekviena ekonominė priemonė, išorinė skola turi tiek privalumus, tiek trūkumus. Privalumai apima galimybę greičiau pasiekti ekonominius tikslus, finansuoti svarbius investicinius projektus ir stiprinti ekonomiką. Be to, esant palankioms sąlygoms finansų rinkose, šie skolinti ištekliai gali būti pigūs ir lengvai prieinami. Tačiau svarbu suprasti ir išorinės skolos trūkumus. Pirmiausia, didelis išorės skolos lygis gali tapti rizikos veiksniu, nes gali sukelti finansinį nestabilumą. Aukšta skolos aptarnavimo kaina gali priversti šalį mažinti išlaidas socialinėms programoms, švietimui ar sveikatos apsaugai. Be to, užsienio kreditoriai gali daryti politinį spaudimą, reikalauti struktūrinių reformų arba privatizacijos, kuri gali būti ne visada naudinga. Kalbant apie Lietuvos situaciją, reikia atkreipti dėmesį, kad per pastarąjį dešimtmetį šalis pasiekė reikšmingą ekonominį augimą ir stabilumą. Tačiau Lietuvos išorinė skola vis dar yra svarbus rodiklis, nes ją sudaro tiek valstybinės, tiek privačios skolos. Lietuvos valdžia ir finansų institucijos nuolat stebi išorinės skolos dinamiką ir siekia užtikrinti, kad ji būtų tvari ir valdoma. Lietuvos išorinė skola pastaraisiais metais susiklostė dėl kelių priežasčių. Pirma, tai buvo susiję su investicijomis į infrastruktūros projektus, ypač į transporto ir energetikos sektorius. Antra, skolinimasis buvo naudojamas subalansuoti biudžeto deficitą ir stabilizuoti valiutos keitimo kursą. Trečia, Lietuvos ekonomika yra atvira ir integruota į pasaulinę rinką, todėl išorinės skolos naudojimas yra natūralus mechanizmas, leidžiantis šaliai prisitaikyti prie tarptautinių finansų rinkų sąlygų. Ateityje Lietuva turės toliau atsakingai valdyti savo išorinę skolą, siekdama išlaikyti ekonominį augimą ir finansinį stabilumą. Tai apima ne tik teisingą skolų naudojimą, bet ir ilgalaikių struktūrinių reformų įgyvendinimą, siekiant padidinti šalies konkurencingumą ir užtikrinti tvarų ekonomikos augimą. Eulerpool, būdamas profesionalus makroekonominių duomenų teikėjas, padės stebėti ir analizuoti išorinės skolos dinamiką, leisdamas sprendimų priėmėjams priimti informuotus ir atsakingus sprendimus.