Vokietija 2023 metais tarptautiniam klimato finansavimui pervedė apie 9,9 milijardo eurų besivystančioms ir pereinamosios ekonomikos šalims, remiantis duomenimis, kuriuos penktadienį Vokietijos vyriausybė pateikė Europos Komisijai. Taip Vokietija prisideda prie tarptautinio pažado vykdymo – kasmet skirti 100 milijardų dolerių klimato apsaugai ir prisitaikymui prie klimato pokyčių mažiau turtingose šalyse.
Iš 9,9 milijardo eurų tiesioginės federalinės biudžeto lėšos sudaro 5,7 milijardo eurų. Praėjusiais metais ši suma buvo gerokai didesnė ir siekė 6,4 milijardo eurų, o šis sumažėjimas susijęs su biudžeto mažinimu Vystymosi ministerijoje. Teigiamą efektą turėjo papildomų lėšų surinkimas kapitalo rinkoje. Jos, remiantis valstybės garantijomis, išaugo 700 milijonų eurų ir dabar sudaro 3,8 milijardo eurų. Tokios lėšos, pavyzdžiui, teikiamos paskolų forma energetikos projektams, skirtiems atsinaujinančios energijos plėtrai ir ekologiškai infrastruktūrai skatinti.
„Energetikos tiekimo pertvarkymas yra mūsų pastangų prioritetas“, - sakė Federalinis klimato apsaugos ministras Robert Habeck. „Mes remiame daugybę šalių, padedant joms imtis konkrečių žingsnių švarių energijos šaltinių ir vandenilio gamybos plėtrai.“ Tai ne tik stiprina klimato pritaikymą besivystančiose šalyse, bet ir prisideda prie pasaulinio kenksmingų išmetamų teršalų mažinimo.
Klimato finansavimas yra viena iš pagrindinių 2015 m. Paryžiaus klimato susitarimo priemonių, kuria siekiama suteikti reikiamas lėšas šalims, kurios ypač stipriai kenčia nuo klimato kaitos padarinių. Tarptautinė bendruomenė įsipareigojo nuo 2025 m. kasmet mobilizuoti mažiausiai 100 milijardų dolerių klimato apsaugai. Vokietija nuo to laiko kasmet prisidės šešiais milijardais eurų iš valstybės biudžeto lėšų.
Plėtros ministrė Svenja Schulze pabrėžė, kad Vokietija ir toliau yra patikima partnerė: „Prisitaikymas prie klimato kaitos yra itin svarbus siekiant užtikrinti pragyvenimo šaltinius ypač nukentėjusiuose regionuose.“
Vokietijos pranešimas pasirodo kritiniu momentu, nes daugelis šalių dar nėra visiškai suteikę pažadėtų finansinių lėšų. Tarptautinės klimato derybos, vykstančios klimato konferencijų metu, siekia geriau paskirstyti lėšas ir užtikrinti didesnę paramą labiausiai nukentėjusioms šalims.
