Kova dėl dirbtinio intelekto kontrolės
2025-ieji bus metai, kai „suvereni DI“ pakeis pasaulinį technologijų kraštovaizdį. Valstybės ir įmonės investuoja milijardus, siekdamos sukurti nuosavus, nacionalinius superkompiuterius ir DI modelius – tai skatina ekonominiai ir saugumo interesai. Jau dabar apie 10 % „Nvidia“ pajamų skiriama tokiems projektams, o ši dalis ateityje toliau didės.
Atviri modeliai, tokie kaip „Metas Llama“, nustato naujus standartus ir skatina įmones mokyti savo modelius remiantis nuosavais duomenimis. Ryškus veikėjas: Elonas Muskas. Po pradinio atsilikimo generatyviosios DI srityje Muskas sužavėjo su „xAI“ – startuoliu, kuris jau vertinamas 50 milijardų dolerių. Su savo artumu Donaldui Trumpui ir jo įtaka būsimai vyriausybei Muskas galėtų reikšmingai formuoti JAV DI darbotvarkę.
Tačiau kol OpenAI kaip pionierius toliau dirba ties visapusišku verslo modeliu, didėja susirūpinimas dėl pervertinimo pramonėje. Investicijos į dirbtinio intelekto infrastruktūrą viršija tikrąją paklausą, o Tech-Bust pavojus atrodo realus.
Volstrytas: Dereguliacija ir naujos rinkos
Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus galėtų lemti 40 trilijonų dolerių vertės JAV investicijų rinkos dereglamentavimą. Privataus kapitalo gigantai, tokie kaip Blackstone ir KKR, yra pasiruošę valdyti smulkių investuotojų turtą. Trumpo ankstesni pareigūnai, tokie kaip Eugene Scalia ir Jay Clayton, tam jau paruošė dirvą per pirmąją jo kadenciją. Dabar šie „Volstrito barbarai“ vėl gali atverti savo duris – plėtra, kuri smulkiems investuotojams viena vertus suteikia naujų galimybių, kita vertus kelia didelių rizikų.
Automobilių pramonės elektrifikavimas: lūžis ar aklavietė?
Po sudėtingų 2024 metų elektromobilumo ateitis tampa labiau neaiški nei kada nors anksčiau. Analitikai išskaičiuoja, kad elektromobilių dalis pasauliniuose automobilių pardavimuose sudaro apie 20 %, tačiau augimas stovi vietoje. Ar naujos Europos emisijos taisyklės 2025 metais paskatins rinką, ar vartotojai ir toliau išliks skeptiški, bus lemiamas aspektas.
„Tesla“, kaip rinkos lyderis EV segmente, iš pradžių gauna naudos iš Trumpo administracijos. Tačiau Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas signalizuoja, kad „Tesla“ gali būti išskirta iš naujų mokesčių lengvatų. Prie to prisideda Trumpo grasinimas apmokestinti kiniškas prekes – svarbią „Tesla“ tiekimo grandinėje esantį komponentą – dideliais muitais. Tačiau pats Muskas, atrodo, vis labiau sutelkia dėmesį į autonomines vairavimo technologijas ir dirbtinį intelektą. Jo „Cybercab“ projektas galėtų sukelti revoliuciją visame mobilumo modelyje – arba žlugti.
Prašmatnūs gaminiai ir sėkmės neigiamos pusės
Po metų augimo prabangaus sektoriaus pramonė 2025 m. susiduria su priešprieša. Tokios prekės kaip „Kering“, kuri valdo „Gucci“, patiria didelį spaudimą. Akcijų kainos smuko, o investuotojai reikalauja naujų strategijų skubiai. Pramonė turi iš naujo atrasti save – per prieinamesnius produktus vidurinei klasei ir kūrybingus potyrius, siekdama skatinti klientų paklausą.
Tačiau nenuspėjama Trumpo prekybos politika galėtų viską sugadinti. Jo grasinami tarifai Europos importui ir įtampa su Kinija galėtų dar labiau apsunkinti ir taip jau pažeistą rinką. Pasaulinis nuosmukis būtų nuodas šampanui ir dizainerių rankinėms.
Atsinaujinanti energija: augimas keblioje padėtyje
Atsinaujinantieji energijos šaltiniai susiduria su lemtingais metais. Kol tokios įmonės kaip RWE siekia ambicingų klimato tikslų, daugelis investuotojų dėl žemo pelningumo traukiasi iš sektoriaus. Be to, Trump planuoja drastiškus žaliosios paramos mažinimus, kas Jungtinėse Valstijose galėtų stipriai paliesti šią pramonę.
Netikėtas taikos susitarimas Ukrainos kare taip pat galėtų pakeisti dinamiką. Jei Europa vėl labiau pasikliautų rusiškomis dujomis, tai galėtų laikinai pristabdyti atsinaujinančios energijos plėtrą. Pramonei 2025-ieji išlieka rizikų ir galimybių kupini metai.
