Garsus ekonomikos žurnalas „The Economist“ smerkia Angelos Merkel 16 metų trukusią kanclerystę kaip priežastį, dėl kurios Vokietija vėl tapo „sergančiu Europos žmogumi“. Dar prieš jos memuarų „Laisvė. Prisiminimai 1954-2021“ paskelbimą žurnalas pateikia griežtą nuomonę apie buvusią kanclerę.
Šarlamano“ skiltis kritikuoja, kad Merkel kadencija buvo paženklinta reformų stoka, dėl kurios viešajame sektoriuje susidarė chroniškai nepakankamų investicijų problema. Šie trūkumai susilpnino Vokietiją ekonominiu požiūriu ir apkrovė Europos Sąjungą. Ypatingai kritikuojama geopolitinė Vokietijos priklausomybė nuo JAV, Kinijos eksporto rinkos ir rusiškų dujų. Straipsnyje teigiama: „Vokietija negali apsiginti be JAV“, tuo tarpu prekybos diversifikacijos trūkumas Kinijoje ir priklausomybė nuo rusiškų dujų kelia grėsmę pramonei.
Toliau „The Economist“ kaltina Merkel, kad dėl kritikos stokos Viktorui Orbánui ji prisidėjo prie demokratijos nykimo tokiose šalyse kaip Vengrija. Parama Orbánui buvo apibūdinta kaip „patogumo dalykas“, kas skatino autokratiją ES. Taip pat kritikuojama 2015 m. pabėgėlių politika: nors pabėgėlių priėmimas buvo „vertas pagyrimo“, jis sukėlė politinę priešpriešą, kuri palengvino kraštutinių dešiniųjų iškilimą tiek Vokietijoje, tiek už jos ribų.
Straipsnis taip pat pabrėžia, kad Merkelio metodas „merkltis“ sprendžiant krizes – kitaip tariant, laukti ir stebėti – dažnai sukeldavo kelis mėnesius trunkantį neveiklumą. Ši strategija atvedė Vokietiją į ekonominius ir geopolitinius sunkumus, kuriuos dabar reikia išspręsti. „Ponia Merkel vedė Vokietiją lyg iliuzijų pasaulyje ir įsuko į ilgą geopolitinį ir ekonominį snautą, iš kurio ji turi vėl pabusti“, – tokia galutinė išvada.
