Po pirmosios tiesioginės Irano atakos prieš Izraelį, šalis susiduria su lemiamu saugumo politikos dilema. Ministras Pirmininkas Benjaminas Netanyahu ir jo karinis kabinetas, kurį sudaro gynybos ministras Yoav Gallant ir buvęs gynybos ministras Benny Gantz, atsiduria prieš sunkų sprendimą, kaip reaguoti į šios raudonos linijos peržengimą.

Puolimo metu buvo paleista virš 300 raketų ir dronų, iš kurių daugumą sulaikė JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos ir Jordanijos pagalba. Nors materialinė žala buvo nedidelė ir sužeista tik septynerių metų mergaitė, puolimo simbolinė reikšmė yra reikšminga.

Izraelis dabar turi rasti atsaką, kuris būtų pakankamai stiprus, kad perduotų Iranui aiškų signalą, nenorint rizikuoti dar didesne eskalacija. Variantai svyruoja nuo tiesioginių karinių smūgių prieš Irano objektus iki slaptų operacijų ir kibernetinių atakų, kurios jau buvo sėkmingai pritaikytos prieš Iraną.

Sprendimą taip pat veikia tarptautiniai veiksniai, įskaitant JAV požiūrį, kurie nesidomi eskalacija, bei būtinybę sutelkti dėmesį į tebesitęsiantį konfliktą su Hamas Gazos ruože.

Tarptautinė bendruomenė, įskaitant Britanijos užsienio reikalų ministrą Davidą Cameroną, svarsto papildomas sankcijas Irano atžvilgiu. Artimiausiomis dienomis priimami sprendimai gali turėti ilgalaikių pasekmių regiono stabilumui ir globalioms geopolitinėms santykiams.