Europos Sąjunga pagrasino Kinijai apriboti prieigą prie viešųjų pirkimų, kai tyrimas parodė, kad Kinijos ligoninės sistemingai teikia pirmenybę vietiniams gamintojams įsigyjant medicinos įrangą. Šios praktikos diskriminuoja ES įmones ir, pasak Briuselio, pažeidžia sąžiningą konkurenciją.

Tyrimas, atliktas pagal naują ES tarptautinio pirkimų instrumentą (IPI), atskleidė, kad 87 procentai iš 380 000 patikrintų konkursų nuo 2017 m. iki 2024 m. gegužės turėjo diskriminacinius kriterijus. Dažnai buvo neįtraukti užsienio medicinos įrenginiai. Marošas Šefčovičius, ES prekybos komisaras, paragino pradėti derybas su Pekinu. Jei jos nepavyktų, Kinijos įmonės galėtų būti neįtraukiamos į ES konkursus iki penkerių metų.

„Mes teikiame pirmenybę dialogui, bet esame pasirengę ryžtingai veikti, kad apgintume sąžiningą konkurenciją“, - sakė Šefčovičius.

Ataskaitoje pabrėžiamas centrinis medicinos technologijų vaidmuo „Made in China 2025“ strategijoje, kuri numato kvotas vietiniams įrenginiams viešuosiuose pirkimuose. Iki 2025 m. 70 procentų aukščiausios klasės medicinos technologijų turėtų būti pagaminta vietoje, o iki 2030 m. net 95 procentai.

Nepaisant šių kvotų, ES importas iš Kinijos prietaisų nuo 2015 iki 2023 metų smarkiai išaugo. Tačiau, pasak Europos Komisijos, rinkos skaidrumas išlieka mažas, o tai ir toliau apsunkina Europos įmonių patekimą į rinką.

Įtampa tarp ES ir Kinijos didėja: jau spalį Briuselis įvedė iki 45 procentų antidempingo muitus kinų elektromobiliams. Pekinas atsakė su antidempingo muitais brendžiui bei tyrimais dėl kiaulienos ir pieno produktų.

Pasak Šefčovičiaus, ES vis dar nori atvirų ir sąžiningų prekybos santykių su Kinija. Tačiau dvišalis pirkimų susitarimas, kurį pasiūlė Pekinas, nėra laikomas sprendimu dabartinei problemai.

Tuo pačiu metu ES Tarybos pirmininkas António Costa pokalbyje su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu pabrėžė sąžiningos konkurencijos būtinybę. Xi pabrėžė, kad abi šalys turėtų veikti kaip daugiašalės prekybos sistemos gynėjai.