JAV prezidentui Donaldui Trumpui paskelbus apie milijardus kainuosiantį AI infrastruktūros projektą „Stargate“, duomenų centrų dominavimas tampa nacionalinių interesų centru. Projektą, vadovaujamą OpenAI ir turintį iki 500 milijardų JAV dolerių biudžetą per ketverius metus, siekiama pagrįsti JAV pasaulinių dirbtinio intelekto (DI) srityje išsivystymą – be valstybinių lėšų, kaip pabrėžė Trumpas.
Už „Stargate“ slypi istorinė paralelė: panašiai kaip XX a. pradžios dangoraižių superliatyvai, kai dėl aukščiausio pastato titulo varžėsi tokie dangoraižiai kaip Chrysler Building ar Empire State Building, duomenų centrų valdymas dabar laikomas technologinio pranašumo simboliu.
Projektas yra ne tik galios demonstravimas, bet ir geopolitinės lenktynės. OpenAI įkūrėjas Sam Altman siekia ambicingo tikslo naudojant Stargate – „Generalinės dirbtinio intelekto“ (AGI), dirbtinio intelekto, kuris daugelyje sričių pranoksta žmogaus intelektą. Tai, kad šis sumanymas dabar remiamas Baltųjų rūmų, pabrėžia jo strateginę reikšmę: šalis, kuri pirmoji pasieks AGI, gali įgyti lemiamą ekonominį ir karinį pranašumą.
Bet ką konkrečiai reiškia 500 milijardų JAV dolerių biudžetas? Ekspertai mano, kad už šią sumą būtų galima įsigyti iki dešimties milijonų naujausių „Nvidia“ „Blackwell“ mikroschemų, kurių kaina šiuo metu yra maždaug 50 000 JAV dolerių už vienetą. Palyginimui, Elono Musko superkompiuteris „Colossus“, šiuo metu galingiausias pasaulyje, turi apie 100 000 šių mikroschemų.
Nepaisant to, išlieka neaiškumų dėl projekto finansavimo galimybių. Kritikai, tokie kaip pats Muskas, abejoja, ar OpenAI gali surinkti reikiamas lėšas. Net lyginant su kitais technologijų gigantais, Stargate atrodo ambicingas: tokios įmonės kaip Amazon, Meta, Microsoft ir Alphabet planuoja per ateinančius metus investuoti 260 mlrd. JAV dolerių į savo infrastruktūrą – Stargate metinės vidutinės išlaidos siektų 125 mlrd. JAV dolerių, kas būtų įspūdinga, bet ne precedento neturinti.
Skirtingai nuo „hiperskalerių“, kurie teikia skaičiavimo pajėgumus mokantiems klientams, OpenAI su Stargate pasirenka rizikingesnę strategiją. Jei AGI pavyktų, lauktų milžiniški pelnai, tačiau nesėkmė galėtų lemti didžiulę perteklinės pasiūlos problemą ir kainų kritimą visoje pramonėje.
Kol Kinija toliau pasikliauja tradiciniais galios demonstravimo būdais – šalis planuoja pastatyti 118 dangoraižių, kurie pranoks Londono Shard – pasaulinė konkurencija vis labiau persikelia į skaitmeninę erdvę. Naujoje dirbtinio intelekto eroje kelias į viršūnę nebeeina per fizinius aukščius, o per skaitmenines galimybes.
