Stell imagine: DogeCoin, populiari memų kriptovaliuta, tampa oficialia Jungtinių Amerikos Valstijų valiuta. Elonas Muskas ir Donaldas Trumpas orkestruoja perėjimą, atleidžia Federalinių rezervų vadovą ir paskelbia DogeCoin naujuoju tautos gyvybės šaltiniu.

Iš pirmo žvilgsnio tai skamba juokingai – kol nesistengsite nusipirkti kavos. Ypač didelis „DogeCoin“ kainų svyravimas, kuris per kelias savaites keičiasi nuo centų dalių iki daugiau nei 30 centų, beveik neįmanoma nustatyti stabilias kainas. Šiandien jūsų kava kainuoja 10 „DogeCoin“, rytoj galbūt 100. Ar pasitelktume barterių mainus ar kainas neoficialiai vėl susietume su išlikusiu JAV doleriu?

Kryptovaliutos, tokios kaip „Bitcoin“ ir „DogeCoin“, puikiai tinka kaip spekuliatyvi investicija, bet katastrofiškai kaip valiuta. Stabilumo – kiekvienos sėkmingos valiutos pagrindo – trūksta. Praeityje visuomenės dažnai pasitikėjo lengvai atpažįstamomis prekėmis, tokiomis kaip druska, cigaretės ar net kava, kai valiuta būdavo nestabili. Galbūt Amerikiečiai DogeCoin eroje neoficialiai vėl naudotų dolerį kaip etaloninę vertę – jei jis dar egzistuotų.

O kaip su kitomis kūrybinėmis idėjomis? Paimkime minties eksperimentą tolygiai paskirstyti visą pasaulio turtą tarp visų suaugusiųjų. Su 450 trilijonų JAV dolerių pasauliniu turtu kiekvienas gautų apie 75 000 JAV dolerių. Teoriškai tai skamba idealiai – kol nesusiduriame su realybe.

Betrachten wir Hausbesitzer: Wenn Ihre Immobilie 375.000 US-Dollar wert ist, also das Fünffache Ihres umverteilten Anteils, würden Sie nach der Umverteilung nur noch 20 % Ihres Hauses besitzen. Die anderen 80 % gehören jetzt Fremden, vielleicht einer Familie in Turkmenistan. Miete an diese zu zahlen, wäre sicherlich unangenehm – aber das ist nun mal Gleichheit.

Net jei pirmasis perskirstymas pavyktų, nelygybė beveik iš karto vėl atsirastų. Vieni taupytų, kiti išleistų pinigus, o keli protingai investuotų. Šiandienos ekonominės dinamikos vėl prasidėtų – ir kiltų klausimas: kada bus kitas atstatymas?

Kas būtų, jei vyriausybės apmokestintų laisvalaikį, o ne pinigus? Įsivaizduokite, kad turėtumėte dirbti dvi dienas per savaitę kaip mokytojas ar policininkas, kad įvykdytumėte savo mokesčių įsipareigojimus. Tai teoriškai galėtų sumažinti skirtumą tarp viešojo ir privataus sektorių, tačiau efektyvumas neišvengiamai nukentėtų. Pavyzdžiui, įmonės advokatas galėtų uždirbti pakankamai, kad finansuotų kelis mokytojus, tačiau pats būdamas ne visą darbo dieną dirbantis mokytojas, tikriausiai turėtų sunkumų efektyviai vesti klasę.

Tuomet dar yra idėja nustatyti palūkanų normas pagal kriketo varžybas. Vadinamasis "Net Run Rate" – statistika, matuojanti greitį, kuriuo kriketo komandos pelno taškus – nustatytų centrinio banko palūkanas. Toks chaotiška sistema galėtų leisti ekonomikos ciklams neįtikėtinai svyruoti. Arba galbūt centriniai bankai samdytų profesionalius kriketo žaidėjus, kad paveiktų rezultatus savo naudai.

Galiausiai „Monopolio pinigų“ ateities scenarijus. Žaidimo pinigų kiekis sparčiai auga: kiekvienas kauliuko metimas sistemai prideda apytiksliai 28–30 JAV dolerių. Po vos 50 metimų pinigų kiekis padvigubėja – infliacijos tempas, kuris priverstų pavydėti net pokarinę hiperinfliacijos Vengriją.

Ar DogeCoin, Monopoly pinigai ar kriketo valdomos ekonomikos – šie scenarijai atskleidžia pagrindinę tiesą: stabilumas ir praktiškumas pranoksta bet kokią įspūdingą idėją. Tačiau jie suteikia įdomios medžiagos minties eksperimentams.