DeepSeek iš esmės pakeitė pasaulinį dirbtinio intelekto lenktyniavimą. Kinijos DI įmonė, paskelbdama savo Reasoning R1 modelio atvirojo kodo versiją, ne tik sujudino vietinę rinką, bet ir sukėlė pasaulinę inovacijų bangą. Skirtingai nuo vakarų technologijų milžinų nuosavybinių modelių, DeepSeek DI yra prieinamas visiems – nuo tyrėjų San Paule, startuolių Stokholme iki gydytojų Nairobyje.

Modelis remiasi Sparse Neural Network Training metodu, kuris žymiai sumažina skaičiavimo galios ir energijos sąnaudas. Šis efektyvumas leidžia galingą dirbtinio intelekto technologiją naudoti platesnei vartotojų grupei, o ne apsiriboti nedaugeliu kapitalistų. Kol vakarinės bendrovės kaip OpenAI savo modelius laiko uždarytus ir siekia maksimalaus masto, DeepSeek laikosi atviro požiūrio, leidžiančio prisitaikyti prie vietinių poreikių.

Kinijoje sprendimas sukėlė grandininę reakciją: tokios įmonės kaip Alibaba jau pasekė pavyzdžiu ir paskelbė savo dirbtinio intelekto modelius kaip atvirojo kodo. Tai didina konkurenciją ir sukelia ankstyvosios stadijos investuotojų susidomėjimą. Kinijos vyriausybė mano, kad tai patvirtina jos dirbtinio intelekto strategijos įgyvendinimą su dar didesniu pasitikėjimu savimi.

Vis dėlto geopolitinis netikrumas išlieka. JAV jau apribojo našesnių GPU, tokių kaip „Nvidia H100“, eksportą į Kiniją. Užsienio investicijas taip pat riboja reguliavimo rizika. Jei „DeepSeeks“ sėkmė paskatintų Vašingtoną imtis dar griežtesnių priemonių, tai galėtų toliau trukdyti pasauliniam žinių mainams. Nors techninės įrangos trūkumus galima apeiti, švietimo ir tyrimų sankcijos būtų rimta grėsmė technologinei pažangai.

Vis dėlto: „DeepSeek“ įrodė, kad dirbtinis intelektas nepriklauso tik technologijų korporacijoms. Jų atvirojo kodo požiūris primena Johaneso Gutenbergo spaustuvę, kuri XV amžiuje demokratizavo prieigą prie žinių. Nebesvarbu, kas valdo dirbtinį intelektą – svarbu, ką pasaulis su juo daro.