Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Malta Gamtinių dujų importas
Akcijos kaina
Dabartinė Gamtinių dujų importas vertė Malta yra 2 508 Terajoule. Gamtinių dujų importas Malta sumažėjo iki 2 508 Terajoule 2024-01-01 po to kai buvo 2 591 Terajoule 2023-11-01. Nuo 2008-01-01 iki 2024-05-01, vidutinis BVP Malta buvo 537,78 Terajoule. Aukščiausia istorinė vertė buvo pasiekta 2017-10-01 su 3 112,00 Terajoule, o žemiausia vertė užfiksuota 2008-01-01 su 0 Terajoule.
Gamtinių dujų importas ·
Max
Gamtninio dujų importas | |
---|---|
2017-01-01 | 332,00 Terajoule |
2017-02-01 | 952,00 Terajoule |
2017-03-01 | 2 503,00 Terajoule |
2017-05-01 | 361,00 Terajoule |
2017-07-01 | 2 224,00 Terajoule |
2017-08-01 | 2 359,00 Terajoule |
2017-10-01 | 3 112,00 Terajoule |
2018-01-01 | 2 443,00 Terajoule |
2018-03-01 | 2 359,00 Terajoule |
2018-06-01 | 2 355,00 Terajoule |
2018-07-01 | 244,00 Terajoule |
2018-08-01 | 2 367,00 Terajoule |
2018-09-01 | 750,00 Terajoule |
2018-10-01 | 2 117,00 Terajoule |
2018-12-01 | 2 284,00 Terajoule |
2019-02-01 | 2 354,00 Terajoule |
2019-04-01 | 2 358,00 Terajoule |
2019-05-01 | 354,00 Terajoule |
2019-06-01 | 2 418,00 Terajoule |
2019-07-01 | 350,00 Terajoule |
2019-08-01 | 2 409,00 Terajoule |
2019-10-01 | 2 352,00 Terajoule |
2019-12-01 | 2 166,00 Terajoule |
2020-02-01 | 2 679,00 Terajoule |
2020-04-01 | 2 208,00 Terajoule |
2020-06-01 | 2 425,00 Terajoule |
2020-07-01 | 2 172,00 Terajoule |
2020-09-01 | 2 196,00 Terajoule |
2020-11-01 | 1 219,00 Terajoule |
2020-12-01 | 1 339,00 Terajoule |
2021-02-01 | 2 566,00 Terajoule |
2021-04-01 | 2 588,00 Terajoule |
2021-06-01 | 2 589,00 Terajoule |
2021-08-01 | 2 562,00 Terajoule |
2021-10-01 | 2 579,00 Terajoule |
2021-12-01 | 2 479,00 Terajoule |
2022-02-01 | 2 442,00 Terajoule |
2022-05-01 | 2 583,00 Terajoule |
2022-07-01 | 2 551,00 Terajoule |
2022-08-01 | 2 566,00 Terajoule |
2022-10-01 | 2 461,00 Terajoule |
2022-12-01 | 2 437,00 Terajoule |
2023-02-01 | 2 464,00 Terajoule |
2023-04-01 | 2 451,00 Terajoule |
2023-06-01 | 2 086,00 Terajoule |
2023-07-01 | 2 563,00 Terajoule |
2023-09-01 | 2 575,00 Terajoule |
2023-11-01 | 2 591,00 Terajoule |
2024-01-01 | 2 508,00 Terajoule |
Gamtinių dujų importas Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-01-01 | 2 508 Terajoule |
2023-11-01 | 2 591 Terajoule |
2023-09-01 | 2 575 Terajoule |
2023-07-01 | 2 563 Terajoule |
2023-06-01 | 2 086 Terajoule |
2023-04-01 | 2 451 Terajoule |
2023-02-01 | 2 464 Terajoule |
2022-12-01 | 2 437 Terajoule |
2022-10-01 | 2 461 Terajoule |
2022-08-01 | 2 566 Terajoule |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Gamtinių dujų importas
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇲🇹 Apyvartos balansas prie BVP | 0,9 % of GDP | −3,9 % of GDP | Kasmetinis |
🇲🇹 Aukso atsargos | 0,28 Tonnes | 0,28 Tonnes | Ketvirtis |
🇲🇹 Eksportai | 329,154 mln. EUR | 350,2 mln. EUR | Mėnesinis |
🇲🇹 Importas | 661,552 mln. EUR | 695 mln. EUR | Mėnesinis |
🇲🇹 Kapitalo srautai | 531,519 mln. EUR | 1,337 mlrd. EUR | Ketvirtis |
🇲🇹 Pasiūlymo sąskaita | 12,628 mln. EUR | 366,463 mln. EUR | Ketvirtis |
🇲🇹 Prekybos balansas | −332,397 mln. EUR | −344,8 mln. EUR | Mėnesinis |
🇲🇹 Turistų atvykimai | 350 910 | 351 839 | Mėnesinis |
🇲🇹 Užsienio skola | 202,603 mlrd. EUR | 200,771 mlrd. EUR | Ketvirtis |
🇲🇹 Užsienio skolos prieš BVP | 1 025 % of GDP | 1 036 % of GDP | Ketvirtis |
🇲🇹 Užsienio tiesioginės investicijos | 20,84 mlrd. EUR | 20,215 mlrd. EUR | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Gamtinių dujų importas
„Eulerpool“ yra profesionali svetainė, teikianti makroekonominius duomenis ir analizes. Viena iš svarbiausių temų mūsų platformoje yra gamtinių dujų importas Lietuvoje. Šis straipsnis išsamiai aptars šį makroekonominį rodiklį, jo svarbą Lietuvos ekonomikai bei pateiks aktualią informaciją apie tendencijas ir prognozes. Gamtinių dujų importas Lietuvoje yra svarbus energetinis rodiklis, kuris atspindi šalies energetinę priklausomybę, saugumą ir ekonominę sveikatą. Lietuva yra viena iš Europos šalių, kurios teritorijoje nėra gamtinių dujų telkinių, dėl to didžioji dalis gamtinių dujų yra importuojamos. Šis poreikis sukuria sudėtingą ir svarbų ekonominį balansą tarp tiekimo užtikrinimo ir kainos kontrolės. Lietuvos gamtinių dujų rinka praeityje buvo stipriai priklausoma nuo Rusijos tiekimo. Dėl politinės situacijos ir siekio diversifikuoti energetikos tiekimo šaltinius, Lietuva ėmėsi veiksmų siekdama sumažinti šią priklausomybę. Vienas iš svarbiausių žingsnių buvo 2014 metais Klaipėdoje pastatyta Suskystintų gamtinių dujų terminalas (SGD terminalas). Šis terminalas leido Lietuvai importuoti gamtines dujas iš įvairių pasaulio šalių, tokių kaip Norvegija ir JAV, ir suteikė didesnį tiekimo lankstumą bei saugumą. Be SGD terminalo, kitas svarbus infrastruktūrinis objektas yra dujų jungtis tarp Lietuvos ir Lenkijos (GIPL projektas), kurią planuojama užbaigti ir pradėti eksploatuoti artimiausiais metais. Šis projektas leis Lietuvai integruotis į Europos dujų rinką dar labiau ir padidinti tiekimo šaltinių diversifikaciją. Gamtinių dujų importo kainos Lietuvos rinkai kinta priklausomai nuo pasaulinių kainų, valiutų kursų ir tiekimo sąlygų. Dabartinė situacija pasaulio rinkose parodo, kad gamtinių dujų kainos yra labai svyruojančios, o tai daro įtaką daugeliui Lietuvos ekonomikos sričių. Kainų kintamumas turi tiesioginį poveikį pramonei, kuri naudoja gamtines dujas kaip energijos šaltinį, taip pat šilumos gamybos sektoriui. Lietuvos gamtinių dujų importo apimtys pastaraisiais metais taip pat kito. Tai buvo susiję tiek su vidaus poreikių pokyčiais, tiek su ekonomikos augimo tempais. Svarbu paminėti, kad Lietuva aktyviai siekia didinti energetinį efektyvumą bei pereiti prie atsinaujinančių energijos šaltinių, tačiau gamtinės dujos vis dar išlieka reikšmingu energijos šaltiniu. Vis didėjant globaliam dėmesiui klimatui ir aplinkosaugai, gamtinės dujos yra vertinamos kaip tarpinis sprendimas pereinant nuo iškastinio kuro prie atsinaujinančių energijos šaltinių. Jos laikomos švariausiu iškastinio kuro tipu, nes deginant gamtines dujas išsiskiria mažiau anglies dioksido bei kitų teršalų, lyginant su akmens anglimi ar nafta. Lietuva taip pat aktyviai dalyvauja Europos Sajungos energetikos politikoje, kuri telkia dėmesį į tiekimo saugumą, energetinę nepriklausomybę ir rinkų integraciją. Lietuvos pozicija ir strategija gamtinių dujų importo kontekste yra sinchronizuota su ES tikslų siekimu. ES remia projektus, kurie didintų tiekimo saugumą ir mažintų priklausomybę nuo vieno tiekėjo, tokius kaip SGD terminalas ir GIPL. Atsižvelgiant į visus šiuos veiksnius, Lietuvos gamtinių dujų importas yra dinamiškas ir sudėtingas procesas. Dėl pasaulinių rinkų svyravimų, politinių įtampų bei technologinių pokyčių šis sektorius nuolat keičiasi, todėl svarbu nuolat stebėti ir analizuoti naujausią informaciją. Mūsų svetainė „Eulerpool“ suteikia jums galimybę giliai įsikirsti į šiuos makroekonominius duomenis ir padeda priimti informuotus sprendimus. Apibendrinant galima teigti, kad gamtinių dujų importas Lietuvoje yra esminis šalies energetikos sistemos komponentas, turintis tiesioginį poveikį tiek ekonomikai, tiek energetinio saugumo situacijai. Naujų technologijų diegimas, infrastruktūros plėtra ir tarptautinės energetikos politikos skatinimas yra esminiai elementai, leidžiantys Lietuvai judėti link tvarios ir saugios energetikos ateities. „Eulerpool“ siekia suteikti jums visą reikalingą informaciją ir analizę apie šį svarbų makroekonominį rodiklį, padedant suprasti ir valdyti su juo susijusias rizikas ir galimybes.