Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų

Analyse

Profilis

🇳🇮

Nikaragva Valstybės skola

Akcijos kaina

381,176 mlrd. NIO

Pokytis +/-

-3,08 mlrd. NIO

Pokytis %

-0,80 %

Dabartinė Valstybės skola Nikaragva yra 381,176 mlrd. NIO. Valstybės skola Nikaragva sumažėjo iki 381,176 mlrd. NIO 2024-06-01, po to, kai ji buvo 384,256 mlrd. NIO 2024-05-01. Nuo 2012-01-01 iki 2024-07-01, vidutinis BVP Nikaragva buvo 227,79 mlrd. NIO. Aukščiausias visų laikų lygis buvo pasiektas 2024-05-01 su 384,26 mlrd. NIO, tuo tarpu žemiausia vertė buvo užfiksuota 2012-01-01 su 121,51 mlrd. NIO.

Šaltinis: Ministerio de Hacienda y Crédito Público

Valstybės skola ·

Valstybės skola

	Valstybės skola
2012-01-01	121,51 mlrd. NIO
2012-02-01	122,60 mlrd. NIO
2012-03-01	122,85 mlrd. NIO
2012-04-01	124,03 mlrd. NIO
2012-05-01	124,00 mlrd. NIO
2012-06-01	125,54 mlrd. NIO
2012-07-01	125,94 mlrd. NIO
2012-08-01	127,11 mlrd. NIO
2012-09-01	128,03 mlrd. NIO
2012-10-01	127,82 mlrd. NIO
2012-11-01	128,50 mlrd. NIO
2012-12-01	130,57 mlrd. NIO
2013-01-01	131,32 mlrd. NIO
2013-02-01	131,47 mlrd. NIO
2013-03-01	132,06 mlrd. NIO
2013-04-01	132,27 mlrd. NIO
2013-05-01	132,48 mlrd. NIO
2013-06-01	133,69 mlrd. NIO
2013-07-01	134,31 mlrd. NIO
2013-08-01	136,40 mlrd. NIO
2013-09-01	137,07 mlrd. NIO
2013-10-01	137,72 mlrd. NIO
2013-11-01	139,18 mlrd. NIO
2013-12-01	141,71 mlrd. NIO
2014-01-01	142,97 mlrd. NIO
2014-02-01	144,01 mlrd. NIO
2014-03-01	143,86 mlrd. NIO
2014-04-01	144,05 mlrd. NIO
2014-05-01	145,70 mlrd. NIO
2014-06-01	146,02 mlrd. NIO
2014-07-01	147,35 mlrd. NIO
2014-08-01	149,70 mlrd. NIO
2014-09-01	151,67 mlrd. NIO
2014-10-01	152,78 mlrd. NIO
2014-11-01	153,37 mlrd. NIO
2014-12-01	154,28 mlrd. NIO
2015-01-01	155,61 mlrd. NIO
2015-02-01	155,84 mlrd. NIO
2015-03-01	155,90 mlrd. NIO
2015-04-01	157,27 mlrd. NIO
2015-05-01	152,91 mlrd. NIO
2015-06-01	154,22 mlrd. NIO
2015-07-01	154,96 mlrd. NIO
2015-08-01	156,95 mlrd. NIO
2015-09-01	159,75 mlrd. NIO
2015-10-01	159,53 mlrd. NIO
2015-11-01	159,48 mlrd. NIO
2015-12-01	160,69 mlrd. NIO
2016-01-01	161,32 mlrd. NIO
2016-02-01	163,44 mlrd. NIO
2016-03-01	165,04 mlrd. NIO
2016-04-01	166,63 mlrd. NIO
2016-05-01	168,50 mlrd. NIO
2016-06-01	169,53 mlrd. NIO
2016-07-01	169,84 mlrd. NIO
2016-08-01	171,34 mlrd. NIO
2016-09-01	172,26 mlrd. NIO
2016-10-01	173,21 mlrd. NIO
2016-11-01	172,99 mlrd. NIO
2016-12-01	173,91 mlrd. NIO
2017-01-01	174,60 mlrd. NIO
2017-02-01	177,27 mlrd. NIO
2017-03-01	177,87 mlrd. NIO
2017-04-01	179,31 mlrd. NIO
2017-05-01	184,94 mlrd. NIO
2017-06-01	186,53 mlrd. NIO
2017-07-01	188,56 mlrd. NIO
2017-08-01	191,03 mlrd. NIO
2017-09-01	191,39 mlrd. NIO
2017-10-01	193,74 mlrd. NIO
2017-11-01	194,31 mlrd. NIO
2017-12-01	199,74 mlrd. NIO
2018-01-01	203,89 mlrd. NIO
2018-02-01	207,53 mlrd. NIO
2018-03-01	209,65 mlrd. NIO
2018-04-01	210,98 mlrd. NIO
2018-05-01	210,06 mlrd. NIO
2018-06-01	215,40 mlrd. NIO
2018-07-01	214,72 mlrd. NIO
2018-08-01	216,14 mlrd. NIO
2018-09-01	217,50 mlrd. NIO
2018-10-01	220,06 mlrd. NIO
2018-11-01	221,18 mlrd. NIO
2018-12-01	223,54 mlrd. NIO
2019-01-01	225,00 mlrd. NIO
2019-02-01	224,12 mlrd. NIO
2019-03-01	224,87 mlrd. NIO
2019-04-01	223,40 mlrd. NIO
2019-05-01	224,49 mlrd. NIO
2019-06-01	227,22 mlrd. NIO
2019-07-01	229,11 mlrd. NIO
2019-08-01	232,15 mlrd. NIO
2019-09-01	236,14 mlrd. NIO
2019-10-01	238,41 mlrd. NIO
2019-11-01	240,76 mlrd. NIO
2019-12-01	242,43 mlrd. NIO
2020-01-01	244,49 mlrd. NIO
2020-02-01	245,18 mlrd. NIO
2020-03-01	248,98 mlrd. NIO
2020-04-01	252,02 mlrd. NIO
2020-05-01	255,11 mlrd. NIO
2020-06-01	258,11 mlrd. NIO
2020-07-01	261,38 mlrd. NIO
2020-08-01	266,70 mlrd. NIO
2020-09-01	270,91 mlrd. NIO
2020-10-01	273,93 mlrd. NIO
2020-11-01	277,17 mlrd. NIO
2020-12-01	284,82 mlrd. NIO
2021-01-01	291,35 mlrd. NIO
2021-02-01	293,56 mlrd. NIO
2021-03-01	296,74 mlrd. NIO
2021-04-01	304,23 mlrd. NIO
2021-05-01	309,34 mlrd. NIO
2021-06-01	311,54 mlrd. NIO
2021-07-01	310,93 mlrd. NIO
2021-08-01	327,20 mlrd. NIO
2021-09-01	328,24 mlrd. NIO
2021-10-01	330,71 mlrd. NIO
2021-11-01	326,37 mlrd. NIO
2021-12-01	327,69 mlrd. NIO
2022-01-01	334,19 mlrd. NIO
2022-02-01	336,60 mlrd. NIO
2022-03-01	339,03 mlrd. NIO
2022-04-01	339,77 mlrd. NIO
2022-05-01	341,63 mlrd. NIO
2022-06-01	342,99 mlrd. NIO
2022-07-01	343,77 mlrd. NIO
2022-08-01	345,13 mlrd. NIO
2022-09-01	338,30 mlrd. NIO
2022-10-01	341,37 mlrd. NIO
2022-11-01	341,89 mlrd. NIO
2022-12-01	343,06 mlrd. NIO
2023-01-01	351,82 mlrd. NIO
2023-02-01	356,23 mlrd. NIO
2023-03-01	358,24 mlrd. NIO
2023-04-01	358,46 mlrd. NIO
2023-05-01	359,70 mlrd. NIO
2023-06-01	362,14 mlrd. NIO
2023-07-01	366,04 mlrd. NIO
2023-08-01	365,85 mlrd. NIO
2023-09-01	365,67 mlrd. NIO
2023-10-01	372,13 mlrd. NIO
2023-11-01	377,02 mlrd. NIO
2023-12-01	369,33 mlrd. NIO
2024-01-01	373,79 mlrd. NIO
2024-02-01	377,65 mlrd. NIO
2024-03-01	376,48 mlrd. NIO
2024-04-01	380,23 mlrd. NIO
2024-05-01	384,26 mlrd. NIO
2024-06-01	381,18 mlrd. NIO

Valstybės skola Istorija

Data	Vertė
2024-06-01	381,176 mlrd. NIO
2024-05-01	384,256 mlrd. NIO
2024-04-01	380,233 mlrd. NIO
2024-03-01	376,478 mlrd. NIO
2024-02-01	377,648 mlrd. NIO
2024-01-01	373,788 mlrd. NIO
2023-12-01	369,332 mlrd. NIO
2023-11-01	377,016 mlrd. NIO
2023-10-01	372,133 mlrd. NIO
2023-09-01	365,674 mlrd. NIO
2023-08-01	365,855 mlrd. NIO
2023-07-01	366,036 mlrd. NIO
2023-06-01	362,143 mlrd. NIO
2023-05-01	359,698 mlrd. NIO
2023-04-01	358,462 mlrd. NIO
2023-03-01	358,244 mlrd. NIO
2023-02-01	356,232 mlrd. NIO
2023-01-01	351,817 mlrd. NIO
2022-12-01	343,065 mlrd. NIO
2022-11-01	341,893 mlrd. NIO
2022-10-01	341,369 mlrd. NIO
2022-09-01	338,303 mlrd. NIO
2022-08-01	345,126 mlrd. NIO
2022-07-01	343,77 mlrd. NIO
2022-06-01	342,986 mlrd. NIO
2022-05-01	341,632 mlrd. NIO
2022-04-01	339,768 mlrd. NIO
2022-03-01	339,026 mlrd. NIO
2022-02-01	336,596 mlrd. NIO
2022-01-01	334,187 mlrd. NIO
2021-12-01	327,694 mlrd. NIO
2021-11-01	326,37 mlrd. NIO
2021-10-01	330,711 mlrd. NIO
2021-09-01	328,241 mlrd. NIO
2021-08-01	327,2 mlrd. NIO
2021-07-01	310,935 mlrd. NIO
2021-06-01	311,54 mlrd. NIO
2021-05-01	309,34 mlrd. NIO
2021-04-01	304,23 mlrd. NIO
2021-03-01	296,74 mlrd. NIO
2021-02-01	293,562 mlrd. NIO
2021-01-01	291,345 mlrd. NIO
2020-12-01	284,825 mlrd. NIO
2020-11-01	277,168 mlrd. NIO
2020-10-01	273,93 mlrd. NIO
2020-09-01	270,913 mlrd. NIO
2020-08-01	266,697 mlrd. NIO
2020-07-01	261,377 mlrd. NIO
2020-06-01	258,109 mlrd. NIO
2020-05-01	255,111 mlrd. NIO
2020-04-01	252,021 mlrd. NIO
2020-03-01	248,98 mlrd. NIO
2020-02-01	245,181 mlrd. NIO
2020-01-01	244,493 mlrd. NIO
2019-12-01	242,427 mlrd. NIO
2019-11-01	240,756 mlrd. NIO
2019-10-01	238,407 mlrd. NIO
2019-09-01	236,142 mlrd. NIO
2019-08-01	232,149 mlrd. NIO
2019-07-01	229,105 mlrd. NIO
2019-06-01	227,223 mlrd. NIO
2019-05-01	224,492 mlrd. NIO
2019-04-01	223,405 mlrd. NIO
2019-03-01	224,871 mlrd. NIO
2019-02-01	224,121 mlrd. NIO
2019-01-01	225,002 mlrd. NIO
2018-12-01	223,542 mlrd. NIO
2018-11-01	221,18 mlrd. NIO
2018-10-01	220,064 mlrd. NIO
2018-09-01	217,496 mlrd. NIO
2018-08-01	216,143 mlrd. NIO
2018-07-01	214,717 mlrd. NIO
2018-06-01	215,397 mlrd. NIO
2018-05-01	210,055 mlrd. NIO
2018-04-01	210,981 mlrd. NIO
2018-03-01	209,651 mlrd. NIO
2018-02-01	207,532 mlrd. NIO
2018-01-01	203,892 mlrd. NIO
2017-12-01	199,742 mlrd. NIO
2017-11-01	194,313 mlrd. NIO
2017-10-01	193,738 mlrd. NIO
2017-09-01	191,385 mlrd. NIO
2017-08-01	191,028 mlrd. NIO
2017-07-01	188,561 mlrd. NIO
2017-06-01	186,53 mlrd. NIO
2017-05-01	184,936 mlrd. NIO
2017-04-01	179,313 mlrd. NIO
2017-03-01	177,875 mlrd. NIO
2017-02-01	177,274 mlrd. NIO
2017-01-01	174,601 mlrd. NIO
2016-12-01	173,91 mlrd. NIO
2016-11-01	172,987 mlrd. NIO
2016-10-01	173,212 mlrd. NIO
2016-09-01	172,255 mlrd. NIO
2016-08-01	171,344 mlrd. NIO
2016-07-01	169,842 mlrd. NIO
2016-06-01	169,534 mlrd. NIO
2016-05-01	168,502 mlrd. NIO
2016-04-01	166,626 mlrd. NIO
2016-03-01	165,044 mlrd. NIO
2016-02-01	163,444 mlrd. NIO
2016-01-01	161,321 mlrd. NIO
2015-12-01	160,687 mlrd. NIO
2015-11-01	159,481 mlrd. NIO
2015-10-01	159,532 mlrd. NIO
2015-09-01	159,752 mlrd. NIO
2015-08-01	156,955 mlrd. NIO
2015-07-01	154,963 mlrd. NIO
2015-06-01	154,222 mlrd. NIO
2015-05-01	152,911 mlrd. NIO
2015-04-01	157,267 mlrd. NIO
2015-03-01	155,897 mlrd. NIO
2015-02-01	155,837 mlrd. NIO
2015-01-01	155,61 mlrd. NIO
2014-12-01	154,278 mlrd. NIO
2014-11-01	153,369 mlrd. NIO
2014-10-01	152,779 mlrd. NIO
2014-09-01	151,669 mlrd. NIO
2014-08-01	149,696 mlrd. NIO
2014-07-01	147,351 mlrd. NIO
2014-06-01	146,022 mlrd. NIO
2014-05-01	145,699 mlrd. NIO
2014-04-01	144,049 mlrd. NIO
2014-03-01	143,855 mlrd. NIO
2014-02-01	144,009 mlrd. NIO
2014-01-01	142,975 mlrd. NIO
2013-12-01	141,712 mlrd. NIO
2013-11-01	139,176 mlrd. NIO
2013-10-01	137,721 mlrd. NIO
2013-09-01	137,067 mlrd. NIO
2013-08-01	136,403 mlrd. NIO
2013-07-01	134,307 mlrd. NIO
2013-06-01	133,693 mlrd. NIO
2013-05-01	132,481 mlrd. NIO
2013-04-01	132,269 mlrd. NIO
2013-03-01	132,059 mlrd. NIO
2013-02-01	131,474 mlrd. NIO
2013-01-01	131,325 mlrd. NIO
2012-12-01	130,566 mlrd. NIO
2012-11-01	128,496 mlrd. NIO
2012-10-01	127,825 mlrd. NIO
2012-09-01	128,027 mlrd. NIO
2012-08-01	127,114 mlrd. NIO
2012-07-01	125,942 mlrd. NIO
2012-06-01	125,535 mlrd. NIO
2012-05-01	123,996 mlrd. NIO
2012-04-01	124,034 mlrd. NIO
2012-03-01	122,849 mlrd. NIO
2012-02-01	122,597 mlrd. NIO
2012-01-01	121,508 mlrd. NIO

...

Panašūs makroekonominiai rodikliai Valstybės skola

Pavadinimas	Šiuo metu	Ankstesnis	Dažnis
🇳🇮 Karinės išlaidos	94,4 mln. USD	84,2 mln. USD	Kasmetinis
🇳🇮 Korupcijos indeksas	17 Points	19 Points	Kasmetinis
🇳🇮 Korupcijos reitingas	172	167	Kasmetinis
🇳🇮 Valstybės biudžetas	2,9 % of GDP	0,7 % of GDP	Kasmetinis
🇳🇮 Valstybės biudžeto vertė	−2,369 mlrd. NIO	−238,131 mln. NIO	Mėnesinis
🇳🇮 Valstybės išlaidos	12,572 mlrd. NIO	10,052 mlrd. NIO	Mėnesinis
🇳🇮 Valstybės išlaidos	41,282 mlrd. NIO	39,311 mlrd. NIO	Kasmetinis
🇳🇮 Valstybės pajamos	12,305 mlrd. NIO	12,62 mlrd. NIO	Mėnesinis
🇳🇮 Valstybės skola prieš BVP	56,6 % of GDP	60,6 % of GDP	Kasmetinis

Kas yra Valstybės skola

Vyriausybės skola yra svarbi makroekonominė kategorija, kuri apima valstybės įsipareigojimus finansų rinkoms, užtikrinant ekonomikos tvarumą ir stabilumą. Eulerpool svetainėje, mes siekiame pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie Lietuvoje susidariusią vyriausybės skolą ir jos reikšmę platesniame ekonomikos kontekste. Šioje išsamioje apžvalgoje aptarsime pagrindinius elementus, susijusius su vyriausybės skola, taip pat jos įtaką įvairiems ekonomikos aspektams. Vyriausybės skolos supratimas prasideda nuo pagrindinio koncepto, kad tai yra bendra visų valstybės įsipareigojimų suma, susidariusi iš paskolų ir kitų finansinių instrumentų, kuriuos vyriausybė pasiskolino siekdama finansuoti biudžeto deficitą ar investicijas į viešąsias paslaugas bei infrastruktūrą. Lietuvoje, kaip ir kituose šalyse, vyriausybės skola gali būti suskirstyta į vidaus ir užsienio skolas. Vidaus skola yra ta skolos dalis, kurią valstybė prisiima iš šalies vidinių šaltinių, įskaitant komercinius bankus, draudimo bendroves, pensijų fondus ir kitus investuotojus. Tuo tarpu užsienio skola yra ta skolos dalis, kurią vyriausybė pasiskolina iš užsienio institucijų, pvz., Tarptautinio valiutos fondo (TVF), Pasaulio banko ar užsienio komercinių bankų. Vyriausybės skola gali būti naudojama įvairiais būdais. Vienas pagrindinių tikslų yra finansuoti viešąsias investicijas, kurios gali skatinti ekonomikos augimą ir darbo vietų kūrimą. Pavyzdžiui, infrastruktūros projektai, tokie kaip kelių, tiltų ar mokyklų statyba, gali būti finansuojami skolintomis lėšomis. Be to, vyriausybės skola gali padėti išlaikyti makroekonominį stabilumą, ypač ekonominių sunkumų laikotarpiu, teikiant būtinas viešąsias paslaugas, tokias kaip sveikatos apsauga ir švietimas, net jei biudžeto pajamos yra sumažėjusios. Vyriausybės skolos lygis dažniausiai išreiškiamas procentais nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP). Tai leidžia palyginti skolos lygį tarp skirtingų valstybių arba skolos dinamiką per ilgą laikotarpį. Aukštas skolos lygis gali signalizuoti apie fiskalines problemas ir iššūkius, todėl daugeliui vyriausybių svarbu išlaikyti tvarią skolos politiką ir vengti pernelyg didelio skolų augimo. Vienas iš pagrindinių veiksnių, įtakojančių vyriausybės skolos dinamiką, yra fiskalinė politika. Fiskalinė politika apima vyriausybės sprendimus dėl pajamų ir išlaidų. Vyriausybės gali padidinti skolinimąsi, kai biudžeto deficitas yra didelis – tai yra, kai išlaidos viršija pajamas. Tuo tarpu, siekiant sumažinti skolą, vyriausybė gali įvesti taupymo priemones, tokias kaip išlaidų mažinimas arba mokesčių didinimas. Lietuvos atveju, vyriausybės skolos lygis istoriškai buvo gana stabilus, tačiau pasaulinės ekonominės krizės ar specifinės nacionalinės ekonomikos problemos gali turėti įtakos skolos dinamikai. Šiuo metu Lietuva stengiasi laikytis Europos Sąjungos Stabilumo ir augimo pakto, kuris nustato tam tikras ribas vyriausybės deficitui ir skolai. Vyriausybės skolos tvarumas yra kritiškai svarbus ekonominės politikos aspektas. Per didelis skolos lygis gali sukelti kelias problemas. Pirma, padidėjęs skolos aptarnavimo kaštai gali sumažinti lėšas, skirtas svarbioms viešosioms paslaugoms. Antra, didelė skola gali būti nuolatinio neapibrėžtumo šaltiniu finansų rinkose, kas gali padidinti palūkanų normas ir pakenkti ekonominiam augimui. Vyriausybės skolos įtaka taip pat atsispindi šalies reitingų agentūrų vertinimuose. Aukštas skolos lygis gali neigiamai paveikti šalies kreditingumo reitingus, kas savo ruožtu gali padidinti skolinimosi kaštus. Todėl vyriausybės turi atidžiai stebėti ir valdyti savo skolos lygį, siekiant išlaikyti palankias sąlygas finansų rinkose. Vyriausybės skolos valdymas apima įvairius finansinius instrumentus. Vienas iš pagrindinių yra obligacijos – vyriausybės išleidžiami vertybiniai popieriai, kuriuos investuotojai perka, suteikdami vyriausybei lėšų mainais į fiksuotą palūkanų normą ir grąžinimo terminą. Vyriausybė taip pat gali pritraukti lėšas per trumpalaikius instrumentus, tokius kaip iždo vekseliai. Turėdami omenyje globalizacijos kontekstą, Lietuvos vyriausybės skola turi būti vertinama ne tik nacionaliniu, bet ir tarptautiniu mastu. Tarptautinė prekyba ir investicijos reikalauja, kad šalys būtų finansiškai stabilios ir patikimos partnerės. Todėl Lietuvos vyriausybė nuolat siekia išlaikyti patikimą ir tvarkingą skolos valdymą, kad galėtų sėkmingai integruotis į pasaulinę ekonomiką ir pritraukti užsienio investicijas. Apibendrinant, vyriausybės skola yra sudėtingas ir svarbus makroekonominis rodiklis, turintis didelę įtaką šalies ekonomikai ir finansinei stabilumui. Eulerpool svetainėje siekiame pateikti išsamias ir naudingas analizes apie Lietuvoje susidariusią vyriausybės skolą. Tai leidžia vartotojams geriau suprasti, kaip vyriausybės sprendimai finansų srityje gali paveikti jų gyvenimą ir ekonomikos ateitį. Suomiais esame pasirengę padėti Jums sekti šiuos svarbiausius duomenis ir sudaryti pagrindą tiksliems ir įžvalgiems ekonominiams sprendimams.

Šalis

Nikaragva

Kontinentas

Amerika

Aukščiausia vertė

384,26 mlrd.

Žemiausia vertė

121,51 mlrd.

Vidutinė vertė

227,79 mlrd.

Kiti makroekonominiai rodikliai Nikaragva

BIP

Darbas

Kainos

Pinigai

Prekyba

Vartotojas

Verslas

Vyriausybė