Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Norvegija Dalinė darbo diena
Akcijos kaina
Dabartinė Dalinė darbo diena vertė Norvegija yra 657 300 . Dalinė darbo diena Norvegija padidėjo iki 657 300 2023-12-01, kai anksčiau buvo 652 500 2023-09-01. Nuo 1998-06-01 iki 2024-03-01 vidutinis BVP Norvegija buvo 645 873,74 . Viso laiko aukščiausias lygis buvo pasiektas 2013-06-01 su 699 000,00 , o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2000-09-01 su 531 900,00 .
Dalinė darbo diena ·
Max
Dalinio darbo laiko | |
---|---|
1998-06-01 | 574 600,00 |
1999-06-01 | 576 400,00 |
2000-03-01 | 578 400,00 |
2000-06-01 | 572 500,00 |
2000-09-01 | 531 900,00 |
2000-12-01 | 565 400,00 |
2001-03-01 | 576 100,00 |
2001-06-01 | 571 200,00 |
2001-09-01 | 536 200,00 |
2001-12-01 | 584 000,00 |
2002-03-01 | 589 400,00 |
2002-06-01 | 578 100,00 |
2002-09-01 | 553 100,00 |
2002-12-01 | 576 100,00 |
2003-03-01 | 634 700,00 |
2003-06-01 | 629 000,00 |
2003-09-01 | 608 000,00 |
2003-12-01 | 625 200,00 |
2004-03-01 | 646 900,00 |
2004-06-01 | 649 200,00 |
2004-09-01 | 611 500,00 |
2004-12-01 | 640 200,00 |
2005-03-01 | 635 200,00 |
2005-06-01 | 627 900,00 |
2005-09-01 | 606 700,00 |
2005-12-01 | 613 000,00 |
2006-03-01 | 642 600,00 |
2006-06-01 | 653 900,00 |
2006-09-01 | 644 600,00 |
2006-12-01 | 646 400,00 |
2007-03-01 | 661 100,00 |
2007-06-01 | 656 500,00 |
2007-09-01 | 629 500,00 |
2007-12-01 | 666 400,00 |
2008-03-01 | 678 700,00 |
2008-06-01 | 684 400,00 |
2008-09-01 | 657 200,00 |
2008-12-01 | 672 400,00 |
2009-03-01 | 681 000,00 |
2009-06-01 | 692 300,00 |
2009-09-01 | 658 600,00 |
2009-12-01 | 672 000,00 |
2010-03-01 | 685 400,00 |
2010-06-01 | 686 500,00 |
2010-09-01 | 651 200,00 |
2010-12-01 | 662 400,00 |
2011-03-01 | 666 900,00 |
2011-06-01 | 681 100,00 |
2011-09-01 | 658 600,00 |
2011-12-01 | 674 900,00 |
2012-03-01 | 688 000,00 |
2012-06-01 | 685 700,00 |
2012-09-01 | 660 100,00 |
2012-12-01 | 687 400,00 |
2013-03-01 | 679 600,00 |
2013-06-01 | 699 000,00 |
2013-09-01 | 664 200,00 |
2013-12-01 | 671 700,00 |
2014-03-01 | 656 900,00 |
2014-06-01 | 663 500,00 |
2014-09-01 | 628 300,00 |
2014-12-01 | 653 800,00 |
2015-03-01 | 657 200,00 |
2015-06-01 | 666 900,00 |
2015-09-01 | 647 900,00 |
2015-12-01 | 672 000,00 |
2016-03-01 | 674 100,00 |
2016-06-01 | 675 200,00 |
2016-09-01 | 643 100,00 |
2016-12-01 | 649 700,00 |
2017-03-01 | 656 400,00 |
2017-06-01 | 647 800,00 |
2017-09-01 | 635 900,00 |
2017-12-01 | 647 200,00 |
2018-03-01 | 663 100,00 |
2018-06-01 | 671 400,00 |
2018-09-01 | 647 500,00 |
2018-12-01 | 673 100,00 |
2019-03-01 | 672 500,00 |
2019-06-01 | 672 600,00 |
2019-09-01 | 678 700,00 |
2019-12-01 | 671 200,00 |
2020-03-01 | 670 900,00 |
2020-06-01 | 652 800,00 |
2020-09-01 | 639 600,00 |
2020-12-01 | 658 700,00 |
2021-03-01 | 648 300,00 |
2021-06-01 | 669 500,00 |
2021-09-01 | 652 500,00 |
2021-12-01 | 663 900,00 |
2022-03-01 | 672 200,00 |
2022-06-01 | 666 000,00 |
2022-09-01 | 648 700,00 |
2022-12-01 | 673 200,00 |
2023-03-01 | 672 300,00 |
2023-06-01 | 681 600,00 |
2023-09-01 | 652 500,00 |
2023-12-01 | 657 300,00 |
Dalinė darbo diena Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-12-01 | 657 300 |
2023-09-01 | 652 500 |
2023-06-01 | 681 600 |
2023-03-01 | 672 300 |
2022-12-01 | 673 200 |
2022-09-01 | 648 700 |
2022-06-01 | 666 000 |
2022-03-01 | 672 200 |
2021-12-01 | 663 900 |
2021-09-01 | 652 500 |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Dalinė darbo diena
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇳🇴 Atlyginimai | 55 550 NOK/Month | 53 750 NOK/Month | Ketvirtis |
🇳🇴 Atlyginimų augimas | 5,763 % | 6,058 % | Ketvirtis |
🇳🇴 Darbo pasiūlymai | 98 000 | 110 300 | Ketvirtis |
🇳🇴 Darbo pasiūlymų santykis | 3,9 % | 3,1 % | Ketvirtis |
🇳🇴 Darbo sąnaudos | 126,629 points | 127,229 points | Ketvirtis |
🇳🇴 Gamybos darbo užmokestis | 124,8 points | 120,8 points | Ketvirtis |
🇳🇴 Įdarbintieji | 2,888 mln. | 2,881 mln. | Mėnesinis |
🇳🇴 Ilgalaikio nedarbo lygis | 0,6 % | 0,5 % | Ketvirtis |
🇳🇴 Įsigijimo norma | 72,6 % | 72,9 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Jaunimo nedarbo lygis | 12,2 % | 12,8 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Moterų pensijos amžius | 62 Years | 62 Years | Kasmetinis |
🇳🇴 Nedarbingi asmenys | 76 570 | 75 000 | Mėnesinis |
🇳🇴 Nedarbo lygis | 4,1 % | 4,1 % | Mėnesinis |
🇳🇴 populiacija | 5,49 mln. | 5,43 mln. | Kasmetinis |
🇳🇴 Produktyvumas | 133,15 points | 130,12 points | Ketvirtis |
🇳🇴 Registruoto nedarbo lygis | 2,1 % | 1,9 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Užimtumo pokytis | 0,3 % | 0,1 % | Ketvirtis |
🇳🇴 Užimtumo rodiklis | 69,6 % | 69,8 % | Mėnesinis |
🇳🇴 Viso etato darbas | 2,097 mln. | 2,097 mln. | Ketvirtis |
🇳🇴 Vyriškosios pensijos amžius | 62 Years | 62 Years | Kasmetinis |
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Dalinė darbo diena
Partinio Laiko Užimtumas Lietuvoje: Makroekonominė Analizė Partinio laiko užimtumas Lietuvoje yra svarbi makroekonominė kategorija, lemianti šalies darbo rinkos struktūrą ir ekonomikos vystymąsi. Eulerpool svetainėje mes siekiame pateikti išsamią ir profesionalią informaciją apie makroekonominius rodiklius, tad šiame straipsnyje giliai nagrinėsime partinio laiko užimtumo situaciją Lietuvoje, jos tendencijas, privalumus bei iššūkius. Partinio laiko užimtumas reiškia, kad darbuotojas dirba mažiau valandų nei įprastas darbo laikas, kuris Lietuvoje paprastai yra 40 valandų per savaitę. Daugeliu atvejų, partinis darbas sudaro apie 20-30 valandų per savaitę. Tokia užimtumo forma turi tiek teigiamų, tiek neigiamų aspektų, kurie skirtingai įtakoja darbo rinką ir ekonominius rodiklius. Vienas iš pagrindinių partinio laiko užimtumo privalumų yra jo lankstumas, kurio dėka darbuotojai gali lengviau derinti darbą su asmeniniu gyvenimu, studijomis ar kitais įsipareigojimais. Tai ypač svarbu studentams, jaunoms šeimoms bei vyresnio amžiaus žmonėms. Lietuvoje didelė dalis studentų renkasi partinį darbą, siekdami padengti studijų išlaidas ir kaupti darbo patirties. Taigi, partinis darbas padeda skatinti jaunimo užimtumą ir jų integraciją į darbo rinką. Dar viena svarbi partinio užimtumo nauda yra padidėjusi darbuotojų motyvacija ir produktyvumas. Tyrimai rodo, kad darbuotojai, turintys galimybę dirbti lanksčiai, dažnai yra labiau patenkinti savo darbu ir pasiekia geresnių rezultatų. Tai reiškia, kad įmonės, suteikiančios galimybę dirbti partinio laiko sąlygomis, gali tikėtis efektyvesnio darbo ir mažesnės darbuotojų kintamumo. Nepaisant šių privalumų, partinio laiko užimtumas taip pat kelia tam tikrus iššūkius. Vienas iš pagrindinių trūkumų yra mažesnės socialinės garantijos. Dėl mažesnio darbo užmokesčio dalies darbuotojams gali būti sunkiau sukaupti pakankamą socialinį kapitalą, įskaitant pensijas ir sveikatos draudimą. Tai ypač aktualu vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali susidurti su finansiškai nesaugia senatve. Be to, partinio laiko užimtumas dažnai yra susijęs su mažesnėmis pajamomis, todėl darbuotojai gali susidurti su finansiniais sunkumais. Ypač tai aktualu tiems, kurie yra pagrindiniai šeimos maitintojai. Mažesnės pajamos taip pat gali riboti galimybes gauti paskolas ar kitas finansines paslaugas, kas paveikia ne tik darbuotojus, bet ir platesnį ekonomikos kontekstą. Lietuvoje partinio laiko užimtumas yra mažiau populiarus nei daugelyje kitų Europos šalių. Pagal Eurostato duomenis, Lietuvoje partiniu būdu dirba apie 8% darbuotojų, tuo tarpu ES vidurkis siekia apie 19%. Ši tendencija gali būti paaiškinta keletu priežasčių. Visų pirma, Lietuvoje vyrauja pilno laiko darbo kultūra, kurioje dauguma žmonių siekia stabilumo ir reguliaraus darbo užmokesčio. Be to, darbdaviai dažnai teikia pirmenybę pilno laiko darbuotojams, manydami, kad jie yra labiau įsipareigoję ir pastovesni. Vis dėlto, pastaruoju metu partinio laiko užimtumo tendencijos Lietuvoje keičiasi. Vis daugiau įmonių pradeda vertinti lankstaus darbo privalumus ir siūlo tokias galimybes savo darbuotojams. Ypač tai pastebima paslaugų sektoriuje, informacinių technologijų bei startuolių industrijose. Šių sektorių įmonės dažnai turi globalius ryšius ir seka naujausiomis darbo rinkos tendencijomis, todėl greičiau prisitaiko prie pasaulinių pokyčių. Pandemijos metu partinio laiko užimtumas taip pat tapo daugiau paplitęs. Dėl ekonominių sunkumų daugelis įmonių buvo priverstos mažinti darbo valandas ar net atleisti dalį darbuotojų. Tuomet partinis darbas tapo kompromisiniu sprendimu, leidžiančiu išlaikyti bent dalį pajamų tiek darbuotojams, tiek darbdaviams. Tokiu būdu ekonomika sugebėjo išvengti dar didesnių sukrėtimų. Partinio laiko užimtumas taip pat gali teigiamai veikti ekonomikos atsigavimą po krizės. Lankstūs darbo grafikai leidžia įmonėms greičiau reaguoti į rinkos pokyčius ir prisitaikyti prie besikeičiančios ekonominės situacijos. Tai padeda išlaikyti užimtumą ir kurti pridėtinę vertę tiek darbdaviams, tiek darbuotojams. Apibendrinant, partinio laiko užimtumas Lietuvoje yra svarbi makroekonominė kategorija, turinti tiek privalumų, tiek trūkumų. Jo lankstumas suteikia galimybes lengviau derinti darbą su asmeniniu gyvenimu ir skatina jaunimo užimtumą. Tačiau mažesnės socialinės garantijos ir pajamos gali kelti finansinių sunkumų. Nepaisant to, pastaruoju metu stebima tendencija, kad vis daugiau įmonių Lietuvoje pradeda vertinti partinio laiko užimtumo privalumus, ypač paslaugų sektoriuje ir informacinių technologijų industrijoje. Pandemija taip pat paskatino šios užimtumo formos paplitimą, padedant ekonomikai prisitaikyti prie naujų sąlygų. Eulerpool platformoje mes siekiame pateikti išsamią ir patikimą informaciją apie makroekonomikos rodiklius, įskaitant partinio laiko užimtumą. Mūsų tikslas yra padėti suprasti šios kategorijos svarbą ir įtaką Lietuvos ekonomikai, taip pat skatinti diskusijas apie galimas darbo rinkos permainas ir inovacijas.