Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Katar Atvirkštinė repo norma
Akcijos kaina
Dabartinė Atvirkštinė repo norma Katar yra 6 %. Atvirkštinė repo norma Katar sumažėjo iki 6 % 2024-04-01, po to, kai 2024-03-01 ji buvo 6 %. Nuo 2000-02-01 iki 2024-05-01 vidutinis BVP Katar buvo 3,98 %. Absoliutus rekordas buvo pasiektas 2000-07-01 su 6,65 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2020-04-01 su 1,00 %.
Atvirkštinė repo norma ·
Max
| Atvirkštinio repo norma | |
|---|---|
| 2000-02-01 | 6,30 % |
| 2000-03-01 | 6,30 % |
| 2000-04-01 | 6,30 % |
| 2000-05-01 | 6,30 % |
| 2000-06-01 | 6,30 % |
| 2000-07-01 | 6,65 % |
| 2000-08-01 | 6,65 % |
| 2000-09-01 | 6,65 % |
| 2000-10-01 | 6,65 % |
| 2000-11-01 | 6,65 % |
| 2000-12-01 | 6,65 % |
| 2001-01-01 | 6,65 % |
| 2001-02-01 | 6,15 % |
| 2001-03-01 | 5,65 % |
| 2001-04-01 | 5,65 % |
| 2001-05-01 | 5,65 % |
| 2001-06-01 | 4,50 % |
| 2001-07-01 | 4,25 % |
| 2001-08-01 | 4,25 % |
| 2001-09-01 | 4,00 % |
| 2001-10-01 | 3,75 % |
| 2001-11-01 | 3,25 % |
| 2001-12-01 | 2,75 % |
| 2002-01-01 | 2,50 % |
| 2002-02-01 | 2,40 % |
| 2002-03-01 | 2,40 % |
| 2002-04-01 | 2,40 % |
| 2002-05-01 | 2,40 % |
| 2002-06-01 | 2,40 % |
| 2002-07-01 | 2,20 % |
| 2002-08-01 | 2,20 % |
| 2002-09-01 | 2,20 % |
| 2002-10-01 | 2,20 % |
| 2002-11-01 | 2,20 % |
| 2002-12-01 | 2,00 % |
| 2003-01-01 | 2,00 % |
| 2003-02-01 | 2,00 % |
| 2003-03-01 | 2,00 % |
| 2003-04-01 | 2,00 % |
| 2003-05-01 | 2,00 % |
| 2003-06-01 | 2,00 % |
| 2003-07-01 | 1,93 % |
| 2003-08-01 | 1,53 % |
| 2003-09-01 | 1,53 % |
| 2003-10-01 | 1,53 % |
| 2003-11-01 | 1,53 % |
| 2003-12-01 | 1,53 % |
| 2004-01-01 | 1,53 % |
| 2004-02-01 | 1,53 % |
| 2004-03-01 | 1,53 % |
| 2004-04-01 | 1,90 % |
| 2004-05-01 | 1,90 % |
| 2004-06-01 | 1,90 % |
| 2004-07-01 | 2,15 % |
| 2004-08-01 | 2,40 % |
| 2004-09-01 | 2,65 % |
| 2004-10-01 | 2,65 % |
| 2004-11-01 | 2,90 % |
| 2004-12-01 | 3,15 % |
| 2005-01-01 | 3,15 % |
| 2005-02-01 | 3,40 % |
| 2005-03-01 | 3,65 % |
| 2005-04-01 | 3,65 % |
| 2005-05-01 | 3,90 % |
| 2005-06-01 | 3,90 % |
| 2005-07-01 | 4,15 % |
| 2005-08-01 | 4,40 % |
| 2005-09-01 | 4,65 % |
| 2005-10-01 | 4,85 % |
| 2005-11-01 | 4,85 % |
| 2005-12-01 | 5,10 % |
| 2006-01-01 | 5,10 % |
| 2006-02-01 | 5,35 % |
| 2006-03-01 | 5,35 % |
| 2006-04-01 | 5,60 % |
| 2006-05-01 | 5,85 % |
| 2006-06-01 | 5,85 % |
| 2006-07-01 | 5,55 % |
| 2006-08-01 | 5,55 % |
| 2006-09-01 | 5,55 % |
| 2006-10-01 | 5,55 % |
| 2006-11-01 | 5,55 % |
| 2006-12-01 | 5,55 % |
| 2007-01-01 | 5,55 % |
| 2007-02-01 | 5,55 % |
| 2007-03-01 | 5,55 % |
| 2007-04-01 | 5,55 % |
| 2007-05-01 | 5,55 % |
| 2007-06-01 | 5,55 % |
| 2007-07-01 | 5,55 % |
| 2007-08-01 | 5,55 % |
| 2007-09-01 | 5,55 % |
| 2007-10-01 | 5,55 % |
| 2007-11-01 | 5,55 % |
| 2007-12-01 | 5,55 % |
| 2008-01-01 | 5,55 % |
| 2008-02-01 | 5,55 % |
| 2008-03-01 | 5,55 % |
| 2008-04-01 | 5,55 % |
| 2008-05-01 | 5,55 % |
| 2008-06-01 | 5,55 % |
| 2008-07-01 | 5,55 % |
| 2008-08-01 | 5,55 % |
| 2008-09-01 | 5,55 % |
| 2008-10-01 | 5,55 % |
| 2008-11-01 | 5,55 % |
| 2008-12-01 | 5,55 % |
| 2009-01-01 | 5,55 % |
| 2009-02-01 | 5,55 % |
| 2009-03-01 | 5,55 % |
| 2009-04-01 | 5,55 % |
| 2009-05-01 | 5,55 % |
| 2009-06-01 | 5,55 % |
| 2009-07-01 | 5,55 % |
| 2009-08-01 | 5,55 % |
| 2009-09-01 | 5,55 % |
| 2009-10-01 | 5,55 % |
| 2009-11-01 | 5,55 % |
| 2009-12-01 | 5,55 % |
| 2010-01-01 | 5,55 % |
| 2010-02-01 | 5,55 % |
| 2010-03-01 | 5,55 % |
| 2010-04-01 | 5,55 % |
| 2010-05-01 | 5,55 % |
| 2010-06-01 | 5,55 % |
| 2010-07-01 | 5,55 % |
| 2010-08-01 | 5,55 % |
| 2010-09-01 | 5,55 % |
| 2010-10-01 | 5,55 % |
| 2010-11-01 | 5,55 % |
| 2010-12-01 | 5,55 % |
| 2011-01-01 | 5,55 % |
| 2011-02-01 | 5,55 % |
| 2011-03-01 | 5,55 % |
| 2011-04-01 | 5,55 % |
| 2011-05-01 | 5,00 % |
| 2011-06-01 | 5,00 % |
| 2011-07-01 | 5,00 % |
| 2011-08-01 | 5,00 % |
| 2011-09-01 | 4,50 % |
| 2011-10-01 | 4,50 % |
| 2011-11-01 | 4,50 % |
| 2011-12-01 | 4,50 % |
| 2012-01-01 | 4,50 % |
| 2012-02-01 | 4,50 % |
| 2012-03-01 | 4,50 % |
| 2012-04-01 | 4,50 % |
| 2012-05-01 | 4,50 % |
| 2012-06-01 | 4,50 % |
| 2012-07-01 | 4,50 % |
| 2012-08-01 | 4,50 % |
| 2012-09-01 | 4,50 % |
| 2012-10-01 | 4,50 % |
| 2012-11-01 | 4,50 % |
| 2012-12-01 | 4,50 % |
| 2013-01-01 | 4,50 % |
| 2013-02-01 | 4,50 % |
| 2013-03-01 | 4,50 % |
| 2013-04-01 | 4,50 % |
| 2013-05-01 | 4,50 % |
| 2013-06-01 | 4,50 % |
| 2013-07-01 | 4,50 % |
| 2013-08-01 | 4,50 % |
| 2013-09-01 | 4,50 % |
| 2013-10-01 | 4,50 % |
| 2013-11-01 | 4,50 % |
| 2013-12-01 | 4,50 % |
| 2014-01-01 | 4,50 % |
| 2014-02-01 | 4,50 % |
| 2014-03-01 | 4,50 % |
| 2014-04-01 | 4,50 % |
| 2014-05-01 | 4,50 % |
| 2014-06-01 | 4,50 % |
| 2014-07-01 | 4,50 % |
| 2014-08-01 | 4,50 % |
| 2014-09-01 | 4,50 % |
| 2014-10-01 | 4,50 % |
| 2014-11-01 | 4,50 % |
| 2014-12-01 | 4,50 % |
| 2015-01-01 | 4,50 % |
| 2015-02-01 | 4,50 % |
| 2015-03-01 | 4,50 % |
| 2015-04-01 | 4,50 % |
| 2015-05-01 | 4,50 % |
| 2015-06-01 | 4,50 % |
| 2015-07-01 | 4,50 % |
| 2015-08-01 | 4,50 % |
| 2015-09-01 | 4,50 % |
| 2015-10-01 | 4,50 % |
| 2015-11-01 | 4,50 % |
| 2015-12-01 | 4,50 % |
| 2016-01-01 | 4,50 % |
| 2016-02-01 | 4,50 % |
| 2016-03-01 | 4,50 % |
| 2016-04-01 | 4,50 % |
| 2016-05-01 | 4,50 % |
| 2016-06-01 | 4,50 % |
| 2016-07-01 | 4,50 % |
| 2016-08-01 | 4,50 % |
| 2016-09-01 | 4,50 % |
| 2016-10-01 | 4,50 % |
| 2016-11-01 | 4,50 % |
| 2016-12-01 | 4,50 % |
| 2017-01-01 | 2,25 % |
| 2017-02-01 | 2,25 % |
| 2017-03-01 | 2,25 % |
| 2017-04-01 | 2,25 % |
| 2017-05-01 | 2,25 % |
| 2017-06-01 | 2,25 % |
| 2017-07-01 | 2,25 % |
| 2017-08-01 | 2,25 % |
| 2017-09-01 | 2,25 % |
| 2017-10-01 | 2,25 % |
| 2017-11-01 | 2,25 % |
| 2017-12-01 | 2,50 % |
| 2018-01-01 | 2,50 % |
| 2018-02-01 | 2,50 % |
| 2018-03-01 | 2,50 % |
| 2018-04-01 | 2,50 % |
| 2018-05-01 | 2,50 % |
| 2018-06-01 | 2,50 % |
| 2018-07-01 | 2,50 % |
| 2018-08-01 | 2,50 % |
| 2018-09-01 | 2,50 % |
| 2018-10-01 | 2,50 % |
| 2018-11-01 | 2,50 % |
| 2018-12-01 | 2,50 % |
| 2019-01-01 | 2,50 % |
| 2019-02-01 | 2,50 % |
| 2019-03-01 | 2,50 % |
| 2019-04-01 | 2,50 % |
| 2019-05-01 | 2,50 % |
| 2019-06-01 | 2,50 % |
| 2019-07-01 | 2,50 % |
| 2019-08-01 | 2,50 % |
| 2019-09-01 | 2,50 % |
| 2019-10-01 | 2,50 % |
| 2019-11-01 | 2,50 % |
| 2019-12-01 | 2,50 % |
| 2020-01-01 | 2,50 % |
| 2020-02-01 | 2,00 % |
| 2020-03-01 | 2,00 % |
| 2020-04-01 | 1,00 % |
| 2020-05-01 | 1,00 % |
| 2020-06-01 | 1,00 % |
| 2020-07-01 | 1,00 % |
| 2020-08-01 | 1,00 % |
| 2020-09-01 | 1,00 % |
| 2020-10-01 | 1,00 % |
| 2020-11-01 | 1,00 % |
| 2020-12-01 | 1,00 % |
| 2021-01-01 | 1,00 % |
| 2021-02-01 | 1,00 % |
| 2021-03-01 | 1,00 % |
| 2021-04-01 | 1,00 % |
| 2021-05-01 | 1,00 % |
| 2021-06-01 | 1,00 % |
| 2021-07-01 | 1,00 % |
| 2021-08-01 | 1,00 % |
| 2021-09-01 | 1,00 % |
| 2021-10-01 | 1,00 % |
| 2021-11-01 | 1,00 % |
| 2021-12-01 | 1,00 % |
| 2022-01-01 | 1,00 % |
| 2022-02-01 | 1,00 % |
| 2022-03-01 | 1,25 % |
| 2022-04-01 | 1,25 % |
| 2022-05-01 | 1,75 % |
| 2022-06-01 | 2,50 % |
| 2022-07-01 | 3,25 % |
| 2022-08-01 | 3,25 % |
| 2022-09-01 | 3,25 % |
| 2022-10-01 | 4,00 % |
| 2022-11-01 | 4,75 % |
| 2022-12-01 | 5,25 % |
| 2023-01-01 | 5,25 % |
| 2023-02-01 | 5,25 % |
| 2023-03-01 | 5,50 % |
| 2023-04-01 | 5,50 % |
| 2023-05-01 | 5,75 % |
| 2023-06-01 | 5,75 % |
| 2023-07-01 | 6,00 % |
| 2023-08-01 | 6,00 % |
| 2023-09-01 | 6,00 % |
| 2023-10-01 | 6,00 % |
| 2023-11-01 | 6,00 % |
| 2023-12-01 | 6,00 % |
| 2024-01-01 | 6,00 % |
| 2024-02-01 | 6,00 % |
| 2024-03-01 | 6,00 % |
| 2024-04-01 | 6,00 % |
Atvirkštinė repo norma Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-04-01 | 6 % |
| 2024-03-01 | 6 % |
| 2024-02-01 | 6 % |
| 2024-01-01 | 6 % |
| 2023-12-01 | 6 % |
| 2023-11-01 | 6 % |
| 2023-10-01 | 6 % |
| 2023-09-01 | 6 % |
| 2023-08-01 | 6 % |
| 2023-07-01 | 6 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Atvirkštinė repo norma
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇶🇦 Bankų balansas | 1,961 BRD. QAR | 1,986 Bio. QAR | Mėnesinis |
🇶🇦 Centrinio banko balansas | 299,265 mlrd. QAR | 300,165 mlrd. QAR | Mėnesinis |
🇶🇦 Indėlių palūkanų norma | 5,75 % | 5,75 % | Mėnesinis |
🇶🇦 Kreditų augimas | 7 % | 7,5 % | Mėnesinis |
🇶🇦 Palūkanų norma | 6,25 % | 6,25 % | frequency_daily |
🇶🇦 Pinigų bazė M0 | 96,609 mlrd. QAR | 97,98 mlrd. QAR | Mėnesinis |
🇶🇦 Pinigų masė M1 | 154,612 mlrd. QAR | 153,911 mlrd. QAR | Mėnesinis |
🇶🇦 Pinigų masė M2 | 735,976 mlrd. QAR | 742,383 mlrd. QAR | Mėnesinis |
🇶🇦 Pinigų masė M3 | 855,365 mlrd. QAR | 856,341 mlrd. QAR | Mėnesinis |
🇶🇦 Valiutų rezervai | 248,203 mlrd. QAR | 247,41 mlrd. QAR | Mėnesinis |
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Atvirkštinė repo norma
Svetainė Eulerpool skirta makroekonominių duomenų pristatymui, o vienas iš makroekonomikos rodiklių, kurį norime išsamiai aptarti, yra atgręžtamasis atpirkimo norma, arba Reverse Repo Rate. Šis rodiklis yra itin svarbus finansų rinkoms ir ekonomikos sveikatai. Šiame straipsnyje pateiksime išsamią atgręžtamojo atpirkimo normos apžvalgą, analizuojant jos veikimą, reikšmę ir poveikį ekonomikai bei finansų rinkoms. Taip pat apžvelgsime, kaip šis rodiklis taikomas Lietuvoje ir kokią įtaką jis gali turėti vietos ekonomikai. Atgręžtamojo atpirkimo norma (Reverse Repo Rate) yra vienas iš centrinių bankų naudojamų įrankių, skirtų valdyti likvidumą finansų rinkoje. Ši norma nurodo palūkanų normą, kurią komerciniai bankai gauna, kai jie laikinai patiki savo perteklius finansinius išteklius centriniam bankui, naudodamiesi atpirkimo sutartimis. Kitaip tariant, tai yra palūkanų norma, kurią centrinis bankas moka komerciniams bankams už jų laikinai pasiskolintus lėšų perteklius. Tai labai veiksmingas būdas centriniam bankui reguliuoti trumpalaikį pinigų kiekį rinkoje. Vienas iš pagrindinių atgręžtamojo atpirkimo normos tikslų yra kontroliuoti infliaciją ir stabilizuoti ekonomiką. Kai centrinis bankas padidina atgręžtamojo atpirkimo normą, komerciniai bankai patys mažėja pagunda skolintis pinigus, nes jų atpirkimo kaina tampa didesnė. Tai mažina bendrą pinigų pasiūlą rinkoje, taip prisidedant prie infliacijos mažinimo. Priešingai, jei centrinis bankas sumažina atgręžtamojo atpirkimo normą, komerciniai bankai skatina skolintis daugiau lėšų, kas padidina pinigų pasiūlą rinkoje ir gali skatinti ekonomikos augimą. Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad atgręžtamojo atpirkimo norma turi tiesioginį poveikį kapitalo rinkoms ir investuotojų elgsenai. Kai ši norma yra mažinama, investuotojai linkę daugiau investuoti į didesnės grąžos turinčius aktyvus, nes skolinimasis tampa pigesnis. Tai gali sukurti palankią aplinką akcijų rinkoms ir kitoms investicinėms priemonėms. Kita vertus, didėjant atgręžtamajai atpirkimo normai, investuotojai linkę būti atsargesni, nes skolinimasis tampa brangesnis, ir jie gali daugiau dėmesio skirti mažesnės rizikos investicijoms. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, atgręžtamojo atpirkimo norma yra naudojama kaip pinigų politikos priemonė. Lietuva yra Europos Sąjungos dalis ir naudoja Eurą kaip savo valiutą, todėl Lietuvos bankas glaudžiai bendradarbiauja su Europos Centriniu Banku (ECB). ECB nustato bendrą pinigų politiką euro zonoje, įskaitant atgręžtamojo atpirkimo normas. Lietuvos bankas laikosi ECB nurodytų gairių ir prisitaiko prie bendros euro zonos pinigų politikos. Pažiūrėkime, kaip konkrečiai atgręžtoji atpirkimo norma veikia Lietuvoje. Kai ekonomika auga pernelyg greitai ir kyla infliacijos grėsmė, ECB gali padidinti atgręžtamojo atpirkimo normą. Tai mažina pinigų pasiūlą rinkoje, nes komerciniai bankai yra mažiau linkę skolintis pinigus. Infliacijos sumažinimas padeda palaikyti kainų stabilumą ir ekonomikos pusiausvyrą. Priešingai, jei ekonomika stringa arba netgi patiria recesiją, ECB gali sumažinti atgręžtamojo atpirkimo normą. Bankai šiuo atveju yra skatintini skolintis daugiau, kas padidina pinigų pasiūlą ir gali skatinti ekonomikos augimą. Lietuvos finansų sistema, kaip ir kitose šalyse, labai priklauso nuo pinigų politikos, kurią vykdo centrinis bankas. Atgręžtamojo atpirkimo norma yra viena iš svarbiausių priemonių šioje politikoje. Ji daro įtaką ne tik bankų likvidumui, bet ir bendrai ekonominei situacijai šalyje. Kai ši norma yra tinkamai valdoma, centrinis bankas gali efektyviai reguliuoti ekonomikos ciklus ir užtikrinti ilgalaikį stabilumą. Atgręžtamojo atpirkimo normos svarba yra akivaizdi ne tik tarp ekonomistų ir centrinių bankininkų, bet ir tarp finansų rinkos dalyvių ir plačiosios visuomenės. Suprasdami, kaip šis rodiklis veikia ir kokią įtaką jis gali turėti, mes galime priimti geriau informuotus sprendimus tiek finansų, tiek asmeninio gyvenimo srityse. Tai ypatingai svarbu investuotojams, kuriems reikia suprasti, kaip centrinio banko politika gali paveikti jų portfelius ir investicijų grąžą. Tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje, centriniai bankai ir toliau naudoja atgręžtamąsias atpirkimo normas kaip pagrindinį įrankį pinigų politikos vykdymui. Tai svarbi priemonė, padedanti valdyti ekonomikos augimą ir infliaciją, užtikrinant ilgalaikį ekonominį stabilumą. Eulerpool siekia teikti aktualią ir išsamią informaciją savo vartotojams, todėl tikimės, kad šis straipsnis padės geriau suprasti atgręžtamosios atpirkimo normos svarbą ir jos poveikį makroekonomikai bei finansų rinkoms. Straipsnyje apsvarstyti makroekonominiai rodikliai ir jų poveikis padės suprasti globalius ir vietinius ekonomikos procesus. Eulerpool siekia būti patikimu šaltiniu, teikiančiu šviežias ir išsamias analizes, todėl mūsų turinys visuomet orientuotas į vartotojų švietimą ir informavimą. Tikimės, kad šis išsamus atgręžtosios atpirkimo normos vertinimas suteiks jums reikalingų žinių ir padės geriau suprasti šiuolaikinės makroekonomikos principus bei tendencijas.