Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Šri Lanka Nedarbo lygis
Akcijos kaina
Dabartinė Nedarbo lygis vertė Šri Lanka yra 4,7 %. Nedarbo lygis Šri Lanka sumenko iki 4,7 % 2023-09-01, po to, kai buvo 5,2 % 2023-06-01. Nuo 1991-03-01 iki 2023-12-01, vidutinis BVP Šri Lanka buvo 7,37 %. Aukščiausias visų laikų rodiklis buvo pasiektas 1992-06-01 ir siekė 16,60 %, o žemiausias - buvo užfiksuotas 2013-12-01 su 3,70 %.
Nedarbo lygis ·
Max
| Nedarbo lygis | |
|---|---|
| 1991-03-01 | 14,10 % |
| 1991-06-01 | 15,30 % |
| 1991-09-01 | 14,30 % |
| 1991-12-01 | 13,30 % |
| 1992-03-01 | 14,10 % |
| 1992-06-01 | 16,60 % |
| 1992-09-01 | 14,30 % |
| 1992-12-01 | 13,30 % |
| 1993-03-01 | 14,70 % |
| 1993-06-01 | 13,60 % |
| 1993-09-01 | 13,00 % |
| 1993-12-01 | 13,80 % |
| 1994-03-01 | 13,60 % |
| 1994-06-01 | 13,00 % |
| 1994-09-01 | 13,70 % |
| 1994-12-01 | 12,10 % |
| 1995-03-01 | 12,50 % |
| 1995-06-01 | 11,90 % |
| 1995-09-01 | 12,70 % |
| 1995-12-01 | 12,00 % |
| 1996-03-01 | 11,30 % |
| 1996-06-01 | 11,50 % |
| 1996-09-01 | 11,60 % |
| 1996-12-01 | 11,10 % |
| 1997-03-01 | 10,70 % |
| 1997-06-01 | 10,20 % |
| 1997-09-01 | 10,40 % |
| 1997-12-01 | 10,30 % |
| 1998-03-01 | 10,60 % |
| 1998-06-01 | 9,50 % |
| 1998-09-01 | 9,10 % |
| 1998-12-01 | 8,80 % |
| 1999-03-01 | 8,60 % |
| 1999-06-01 | 8,50 % |
| 1999-09-01 | 9,10 % |
| 1999-12-01 | 9,20 % |
| 2000-03-01 | 8,00 % |
| 2000-06-01 | 7,00 % |
| 2000-09-01 | 8,00 % |
| 2000-12-01 | 7,40 % |
| 2001-03-01 | 7,70 % |
| 2001-09-01 | 7,80 % |
| 2001-12-01 | 7,50 % |
| 2002-03-01 | 8,70 % |
| 2002-06-01 | 9,80 % |
| 2002-09-01 | 9,10 % |
| 2002-12-01 | 7,50 % |
| 2003-03-01 | 9,20 % |
| 2003-06-01 | 8,10 % |
| 2003-09-01 | 8,40 % |
| 2003-12-01 | 7,90 % |
| 2004-03-01 | 8,10 % |
| 2004-06-01 | 9,00 % |
| 2004-09-01 | 8,50 % |
| 2004-12-01 | 8,20 % |
| 2005-12-01 | 7,20 % |
| 2006-03-01 | 7,20 % |
| 2006-06-01 | 6,30 % |
| 2006-09-01 | 6,40 % |
| 2006-12-01 | 6,30 % |
| 2007-03-01 | 6,20 % |
| 2007-06-01 | 6,50 % |
| 2007-09-01 | 5,60 % |
| 2007-12-01 | 5,50 % |
| 2008-03-01 | 5,10 % |
| 2008-06-01 | 5,30 % |
| 2008-09-01 | 5,20 % |
| 2008-12-01 | 5,20 % |
| 2009-03-01 | 5,30 % |
| 2009-06-01 | 6,30 % |
| 2009-09-01 | 5,80 % |
| 2009-12-01 | 5,40 % |
| 2010-03-01 | 5,10 % |
| 2010-06-01 | 5,40 % |
| 2010-09-01 | 4,70 % |
| 2010-12-01 | 4,50 % |
| 2011-03-01 | 4,40 % |
| 2011-06-01 | 4,10 % |
| 2011-09-01 | 3,90 % |
| 2011-12-01 | 3,90 % |
| 2012-03-01 | 3,90 % |
| 2012-06-01 | 3,90 % |
| 2012-09-01 | 4,10 % |
| 2012-12-01 | 3,90 % |
| 2013-03-01 | 4,20 % |
| 2013-06-01 | 3,80 % |
| 2013-09-01 | 3,90 % |
| 2013-12-01 | 3,70 % |
| 2014-03-01 | 4,10 % |
| 2014-06-01 | 4,50 % |
| 2014-09-01 | 4,20 % |
| 2014-12-01 | 4,40 % |
| 2015-03-01 | 4,70 % |
| 2015-06-01 | 4,50 % |
| 2015-09-01 | 5,10 % |
| 2015-12-01 | 4,30 % |
| 2016-03-01 | 4,20 % |
| 2016-06-01 | 4,60 % |
| 2016-09-01 | 4,50 % |
| 2016-12-01 | 4,20 % |
| 2017-03-01 | 4,10 % |
| 2017-06-01 | 4,50 % |
| 2017-09-01 | 4,20 % |
| 2017-12-01 | 4,00 % |
| 2018-03-01 | 4,50 % |
| 2018-06-01 | 4,60 % |
| 2018-09-01 | 4,10 % |
| 2018-12-01 | 4,60 % |
| 2019-03-01 | 4,70 % |
| 2019-06-01 | 4,90 % |
| 2019-09-01 | 5,10 % |
| 2019-12-01 | 4,50 % |
| 2020-03-01 | 5,70 % |
| 2020-06-01 | 5,40 % |
| 2020-09-01 | 5,80 % |
| 2020-12-01 | 5,20 % |
| 2021-03-01 | 5,70 % |
| 2021-06-01 | 5,10 % |
| 2021-09-01 | 5,20 % |
| 2021-12-01 | 4,60 % |
| 2022-03-01 | 4,30 % |
| 2022-06-01 | 4,60 % |
| 2022-09-01 | 5,00 % |
| 2022-12-01 | 4,80 % |
| 2023-03-01 | 4,70 % |
| 2023-06-01 | 5,20 % |
| 2023-09-01 | 4,70 % |
Nedarbo lygis Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-09-01 | 4,7 % |
| 2023-06-01 | 5,2 % |
| 2023-03-01 | 4,7 % |
| 2022-12-01 | 4,8 % |
| 2022-09-01 | 5 % |
| 2022-06-01 | 4,6 % |
| 2022-03-01 | 4,3 % |
| 2021-12-01 | 4,6 % |
| 2021-09-01 | 5,2 % |
| 2021-06-01 | 5,1 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Nedarbo lygis
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇱🇰 Įdarbintieji | 7,819 mln. | 8,006 mln. | Ketvirtis |
🇱🇰 Įsigijimo norma | 47,1 % | 48,8 % | Ketvirtis |
🇱🇰 Jaunimo nedarbo lygis | 25,8 % | 22,4 % | Ketvirtis |
🇱🇰 Minimalūs atlyginimai | 17 500 LKR/Month | 12 500 LKR/Month | Kasmetinis |
🇱🇰 Nedarbingi asmenys | 398 674 | 443 683 | Ketvirtis |
🇱🇰 populiacija | 22,18 mln. | 22,16 mln. | Kasmetinis |
🇱🇰 Užimtumo rodiklis | 95,7 % | 95,3 % | Ketvirtis |
Šri Lankoje nedarbo lygis matuoja žmonių, aktyviai ieškančių darbo, skaičių kaip procentą nuo darbo jėgos.
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Nedarbo lygis
Nedarbo lygis yra esminis rodiklis, leidžiantis vertinti šalies ekonomikos sveikatą ir darbo rinkos būklę. Jis dažnai naudojamas kaip pagrindinis makroekonominis rodiklis, kuris suteikia vertingos informacijos ekonomistams, politikos formuotojams, verslo atstovams ir investuotojams. Eulerpool siekia pateikti detalius, tikslius ir lengvai prieinamus nedarbo lygio duomenis, kad padėtų priimti informuotus sprendimus. Nedarbo lygio rodiklis apibrėžiamas kaip procentas darbo jėgos, kuri neturi darbo, tačiau jo aktyviai ieško. Darbo jėga apima asmenis, kurie yra darbingo amžiaus ir gali dirbti, nepriklausomai nuo to, ar šiuo metu jie dirba ar ne. Šis rodiklis yra svarbus, nes jis atspindi, kokiu mastu ekonomika sugeba susidoroti su darbo jėgos pasiūla ir paklausa. Nedarbo lygio apskaičiavimas yra gana sudėtingas procesas, kurio metu surenkami duomenys apie dirbančius ir nedirbančius asmenis. Duomenys paprastai gaunami iš namų ūkio apklausų arba oficialių registrų, tokių kaip Darbo birža. Šie duomenys apdorojami, analizuojami ir naudojami siekiant parodyti bendrą šalies nedarbo lygį. Tokiu būdu yra sukuriamas pagrindas ekonomiškai pagrįstiems politikos ir verslo sprendimams priimti. Nedarbo lygis dažnai skirstomas į kelias kategorijas, pavyzdžiui, struktūrinį, frikcinį, ciklinį ir sezoninį nedarbą. Struktūrinis nedarbas atsiranda, kai yra neatitikimas tarp darbo jėgos įgūdžių ir darbo vietų reikalavimų. Fricinis nedarbas susijęs su laikinu darbuotojų perėjimu iš vienos darbo vietos į kitą. Ciklinis nedarbas yra susijęs su ekonominio ciklo svyravimais, kai nedarbo lygis padidėja ekonomikos nuosmukio metu ir sumažėja ekonominio pakilimo metu. Sezoninis nedarbas kyla dėl sezoniškų darbų, kurių poreikis keičiasi metų laikotarpiais. Nedarbo lygis yra glaudžiai susijęs su kitais makroekonominiais rodikliais, tokiais kaip BVP augimas, infliacija ir darbo našumas. Pavyzdžiui, aukštas nedarbo lygis gali rodyti ekonomikos sulėtėjimą, nes mažėja vartotojų paklausa ir mažėja gamyba. Tai gali sukelti infliacijos mažėjimą, nes prekių ir paslaugų kainos turi tendenciją mažėti dėl mažesnės paklausos. Kita vertus, žemas nedarbo lygis dažnai susijęs su aukštesniu BVP augimu ir didesniu darbo našumu, nes daugiau žmonių dalyvauja ekonomikoje ir generuoja pajamas bei vertę. Eulerpool suteikia galimybę patogiai ir greitai peržiūrėti nedarbo lygio duomenis, palyginti juos pagal skirtingas šalis, regionus ir laiko periodus. Tai padeda vartotojams suvokti makroekonomines tendencijas ir atlikti strateginius sprendimus, ir investicijų, ir verslo kūrimo kontekste. Mūsų platformoje esantys duomenys yra nuolat atnaujinami, siekiant suteikti vartotojams naujausią informaciją ir aukščiausią kokybę. Taip pat verta paminėti, kad nedarbo lygio pokyčius gali lemti ne tik ekonominiai veiksniai, bet ir kiti, tokie kaip technologijų pažanga, demografiniai pokyčiai, globalizacija ir politika. Pavyzdžiui, automatizacija ir dirbtinis intelektas gali naikinti tam tikrus darbo vietų tipus, o kartu kurti naujas. Demografiniai pokyčiai, tokie kaip senėjančios visuomenės problematika, taip pat gali turėti didelę įtaką darbo rinkai. Politikos formuotojai dažnai siekia reguliuoti nedarbo lygį, vykdydami įvairias politikos priemones, tokias kaip darbo vietų kūrimo programos, mokymo ir perkvalifikavimo programos, darbo jėgos mobilumo skatinimo iniciatyvos ir kt. Šių politikos priemonių tikslas yra skatinti užimtumą ir mažinti nedarbo lygį, taip gerinant gyvenimo kokybę ir skatint ekonomikos augimą. Eulerpool supranta, kaip svarbu yra turėti išsamią ir tiksliais duomenimis pagrįstą visapusišką informaciją apie nedarbo lygio dinamiką. Mūsų tikslas yra suteikti galimybę naudotojams analizuoti ir suprasti ekonomikos pokyčius per šį svarbų makroekonominį rodiklį. Siekiame padaryti duomenis lengvai prieinamus ir naudoti patogius įrankius įvairioms analitinėms užduotims atlikti. Apskritai, nedarbo lygis yra gyvybiškai svarbus indikatorius, kuris turi įtakos daugeliui ekonominių ir socialinių aspektų. Eulerpool deda visas pastangas, kad pateiktų išsamų ir patikimą vaizdą apie nedarbo lygį, padidintų ekonomikos aiškumą ir padėtų vadovautis informuotu bei ekonomiškai pamatytu sprendimų priėmimu. Tai yra esminis mūsų platformos tikslas ir indėlis į geresnį ekonominį suvokimą ir tvarų vystymąsi.