Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Norvegija Finansinės išlaidos
Akcijos kaina
Dabartinė Finansinės išlaidos vertė Norvegija yra 457,634 mlrd. NOK. Finansinės išlaidos Norvegija padidėjo iki 457,634 mlrd. NOK 2023-12-01, po to kai buvo 398,217 mlrd. NOK 2023-09-01. Nuo 1991-03-01 iki 2024-03-01, vidutinis BVP Norvegija buvo 215,15 mlrd. NOK. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2024-03-01 su 512,81 mlrd. NOK, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1991-03-01 su 74,48 mlrd. NOK.
Finansinės išlaidos ·
Max
Valstybės išlaidos | |
---|---|
1991-03-01 | 74,48 mlrd. NOK |
1991-06-01 | 95,58 mlrd. NOK |
1991-09-01 | 79,04 mlrd. NOK |
1991-12-01 | 92,75 mlrd. NOK |
1992-03-01 | 88,53 mlrd. NOK |
1992-06-01 | 89,08 mlrd. NOK |
1992-09-01 | 83,49 mlrd. NOK |
1992-12-01 | 95,14 mlrd. NOK |
1993-03-01 | 98,84 mlrd. NOK |
1993-06-01 | 90,22 mlrd. NOK |
1993-09-01 | 86,45 mlrd. NOK |
1993-12-01 | 98,16 mlrd. NOK |
1994-03-01 | 103,02 mlrd. NOK |
1994-06-01 | 92,46 mlrd. NOK |
1994-09-01 | 88,10 mlrd. NOK |
1994-12-01 | 98,82 mlrd. NOK |
1995-03-01 | 101,48 mlrd. NOK |
1995-06-01 | 91,61 mlrd. NOK |
1995-09-01 | 85,40 mlrd. NOK |
1995-12-01 | 100,38 mlrd. NOK |
1996-03-01 | 101,34 mlrd. NOK |
1996-06-01 | 88,26 mlrd. NOK |
1996-09-01 | 94,84 mlrd. NOK |
1996-12-01 | 101,33 mlrd. NOK |
1997-03-01 | 103,32 mlrd. NOK |
1997-06-01 | 103,37 mlrd. NOK |
1997-09-01 | 94,52 mlrd. NOK |
1997-12-01 | 110,26 mlrd. NOK |
1998-03-01 | 111,29 mlrd. NOK |
1998-06-01 | 110,23 mlrd. NOK |
1998-09-01 | 102,47 mlrd. NOK |
1998-12-01 | 119,76 mlrd. NOK |
1999-03-01 | 124,25 mlrd. NOK |
1999-06-01 | 111,75 mlrd. NOK |
1999-09-01 | 104,76 mlrd. NOK |
1999-12-01 | 126,24 mlrd. NOK |
2000-03-01 | 121,44 mlrd. NOK |
2000-06-01 | 121,39 mlrd. NOK |
2000-09-01 | 107,96 mlrd. NOK |
2000-12-01 | 139,42 mlrd. NOK |
2001-03-01 | 128,69 mlrd. NOK |
2001-06-01 | 128,21 mlrd. NOK |
2001-09-01 | 124,04 mlrd. NOK |
2001-12-01 | 135,90 mlrd. NOK |
2002-03-01 | 157,68 mlrd. NOK |
2002-06-01 | 140,72 mlrd. NOK |
2002-09-01 | 132,03 mlrd. NOK |
2002-12-01 | 153,80 mlrd. NOK |
2003-03-01 | 146,75 mlrd. NOK |
2003-06-01 | 153,39 mlrd. NOK |
2003-09-01 | 133,21 mlrd. NOK |
2003-12-01 | 159,34 mlrd. NOK |
2004-03-01 | 159,78 mlrd. NOK |
2004-06-01 | 159,32 mlrd. NOK |
2004-09-01 | 141,87 mlrd. NOK |
2004-12-01 | 161,28 mlrd. NOK |
2005-03-01 | 160,85 mlrd. NOK |
2005-06-01 | 167,24 mlrd. NOK |
2005-09-01 | 158,25 mlrd. NOK |
2005-12-01 | 163,72 mlrd. NOK |
2006-03-01 | 165,70 mlrd. NOK |
2006-06-01 | 185,67 mlrd. NOK |
2006-09-01 | 148,69 mlrd. NOK |
2006-12-01 | 183,48 mlrd. NOK |
2007-03-01 | 178,93 mlrd. NOK |
2007-06-01 | 182,61 mlrd. NOK |
2007-09-01 | 158,46 mlrd. NOK |
2007-12-01 | 195,08 mlrd. NOK |
2008-03-01 | 182,28 mlrd. NOK |
2008-06-01 | 205,77 mlrd. NOK |
2008-09-01 | 182,00 mlrd. NOK |
2008-12-01 | 208,52 mlrd. NOK |
2009-03-01 | 221,45 mlrd. NOK |
2009-06-01 | 225,86 mlrd. NOK |
2009-09-01 | 199,45 mlrd. NOK |
2009-12-01 | 221,90 mlrd. NOK |
2010-03-01 | 225,03 mlrd. NOK |
2010-06-01 | 231,02 mlrd. NOK |
2010-09-01 | 205,83 mlrd. NOK |
2010-12-01 | 230,99 mlrd. NOK |
2011-03-01 | 236,64 mlrd. NOK |
2011-06-01 | 246,68 mlrd. NOK |
2011-09-01 | 229,54 mlrd. NOK |
2011-12-01 | 239,26 mlrd. NOK |
2012-03-01 | 258,21 mlrd. NOK |
2012-06-01 | 261,02 mlrd. NOK |
2012-09-01 | 224,42 mlrd. NOK |
2012-12-01 | 252,49 mlrd. NOK |
2013-03-01 | 271,44 mlrd. NOK |
2013-06-01 | 266,61 mlrd. NOK |
2013-09-01 | 248,16 mlrd. NOK |
2013-12-01 | 276,92 mlrd. NOK |
2014-03-01 | 276,96 mlrd. NOK |
2014-06-01 | 299,13 mlrd. NOK |
2014-09-01 | 255,75 mlrd. NOK |
2014-12-01 | 295,26 mlrd. NOK |
2015-03-01 | 303,31 mlrd. NOK |
2015-06-01 | 308,35 mlrd. NOK |
2015-09-01 | 270,62 mlrd. NOK |
2015-12-01 | 312,19 mlrd. NOK |
2016-03-01 | 307,88 mlrd. NOK |
2016-06-01 | 332,96 mlrd. NOK |
2016-09-01 | 290,99 mlrd. NOK |
2016-12-01 | 314,27 mlrd. NOK |
2017-03-01 | 341,83 mlrd. NOK |
2017-06-01 | 337,21 mlrd. NOK |
2017-09-01 | 286,86 mlrd. NOK |
2017-12-01 | 314,97 mlrd. NOK |
2018-03-01 | 345,91 mlrd. NOK |
2018-06-01 | 338,26 mlrd. NOK |
2018-09-01 | 294,05 mlrd. NOK |
2018-12-01 | 339,93 mlrd. NOK |
2019-03-01 | 356,95 mlrd. NOK |
2019-06-01 | 350,18 mlrd. NOK |
2019-09-01 | 322,56 mlrd. NOK |
2019-12-01 | 348,43 mlrd. NOK |
2020-03-01 | 383,88 mlrd. NOK |
2020-06-01 | 412,22 mlrd. NOK |
2020-09-01 | 360,85 mlrd. NOK |
2020-12-01 | 395,58 mlrd. NOK |
2021-03-01 | 436,64 mlrd. NOK |
2021-06-01 | 392,34 mlrd. NOK |
2021-09-01 | 356,45 mlrd. NOK |
2021-12-01 | 398,75 mlrd. NOK |
2022-03-01 | 432,57 mlrd. NOK |
2022-06-01 | 430,88 mlrd. NOK |
2022-09-01 | 375,42 mlrd. NOK |
2022-12-01 | 427,07 mlrd. NOK |
2023-03-01 | 481,17 mlrd. NOK |
2023-06-01 | 469,78 mlrd. NOK |
2023-09-01 | 398,22 mlrd. NOK |
2023-12-01 | 457,63 mlrd. NOK |
Finansinės išlaidos Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2023-12-01 | 457,634 mlrd. NOK |
2023-09-01 | 398,217 mlrd. NOK |
2023-06-01 | 469,781 mlrd. NOK |
2023-03-01 | 481,166 mlrd. NOK |
2022-12-01 | 427,074 mlrd. NOK |
2022-09-01 | 375,42 mlrd. NOK |
2022-06-01 | 430,879 mlrd. NOK |
2022-03-01 | 432,567 mlrd. NOK |
2021-12-01 | 398,75 mlrd. NOK |
2021-09-01 | 356,449 mlrd. NOK |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Finansinės išlaidos
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇳🇴 Karinės išlaidos | 8,669 mlrd. USD | 8,698 mlrd. USD | Kasmetinis |
🇳🇴 Korupcijos indeksas | 84 Points | 84 Points | Kasmetinis |
🇳🇴 Korupcijos reitingas | 4 | 4 | Kasmetinis |
🇳🇴 Prašymai dėl prieglobsčio | 330 persons | 320 persons | Mėnesinis |
🇳🇴 Valstybės biudžetas | 16,3 % of GDP | 25,6 % of GDP | Kasmetinis |
🇳🇴 Valstybės biudžeto vertė | 53,762 mlrd. NOK | 179,64 mlrd. NOK | Ketvirtis |
🇳🇴 Valstybės išlaidos | 258,801 mlrd. NOK | 257,409 mlrd. NOK | Ketvirtis |
🇳🇴 Valstybės išlaidos BVP atžvilgiu | 46,4 % of GDP | 38,3 % of GDP | Kasmetinis |
🇳🇴 Valstybės pajamos | 566,575 mlrd. NOK | 637,274 mlrd. NOK | Ketvirtis |
🇳🇴 Valstybės skola | 708,529 mlrd. NOK | 796,757 mlrd. NOK | Ketvirtis |
🇳🇴 Valstybės skola prieš BVP | 44,3 % of GDP | 36,5 % of GDP | Kasmetinis |
Fiskalinės išlaidos reiškia valdžios išlaidas, kurios apima prekių ir paslaugų išlaidas, investicijas ir pervedamąsias išmokas, tokias kaip socialinio draudimo ir nedarbo pašalpos. Fiskalinės išlaidos yra vyriausybės biudžeto balanso skaičiavimo dalis.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Finansinės išlaidos
Fiskalinės išlaidos yra viena svarbiausių makroekonominių rodiklių kategorijų, kurią kiekvienas ekonomikos analitikas ir investuotojas turi gebėti vertinti bei analizuoti. Eulerpool siekia pateikti išsamią ir profesionalią informaciją apie fiskalines išlaidas, leidžiančią vartotojams priimti informuotus sprendimus remiantis naujausiais makroekonominiais duomenimis. Šiame straipsnyje detaliai paaiškinsime fiskalinių išlaidų svarbą, jų įtaką ekonomikai ir kaip jas analizuoti. Fiskalinės išlaidos apima visas vyriausybės išlaidas, kurias ji patiria per finansinius metus. Tai apima išlaidas viešosioms prekėms ir paslaugoms, socialinėms išmokoms, investicijoms į infrastruktūrą ir kitas viešąsias sritis. Fiskalinės išlaidos yra svarbus ekonomikos valdymo įrankis, kuriuo vyriausybės siekia skatinti ekonomikos augimą, mažinti nedarbą ir siekti socialinio teisingumo. Vienas iš pagrindinių fiskalinių išlaidų tikslų yra skatinti ekonominį augimą. Vyriausybės dažnai didina išlaidas per ekonominį nuosmukį, siekdamos paskatinti paklausą ir paskatinti investicijas. Pavyzdžiui, padidintos išlaidos infrastruktūrai gali padėti sukurti darbo vietas statybos sektoriuje, tuo pačiu metu gerinant šalies transporto ir komunikacijų tinklą. Tai gali paskatinti privačias investicijas ir ilgainiui padidinti produktyvumą. Be to, fiskalinės išlaidos yra esminis socialinės politikos įrankis. Vyriausybės naudojasi fiskalinėmis išlaidomis teikiant socialines išmokas, tokias kaip pensijos, nedarbo pašalpos, ir medicininės priežiūros finansavimas. Tai padeda užtikrinti socialinę apsaugą ir mažinti skurdo lygį, ypač ekonominių krizių metu. Analizuojant fiskalines išlaidas, svarbu atsižvelgti į jų struktūrą ir paskirstymą tarp skirtingų sektorių. Pavyzdžiui, didesnės išlaidos švietimui gali turėti ilgalaikį teigiamą poveikį ekonomikos augimui, nes padeda gerinti darbo jėgos kokybę. Tuo tarpu gyventojų socialinės išmokos gali tiesiogiai paveikti vartojimo lygį ir paklausą rinkoje. Svarbus fiskalinių išlaidų aspektas yra jų finansavimo šaltiniai. Vyriausybės gali finansuoti išlaidas pasitelkdamos mokesčius, skolą ar įvairius mokesčių atidėjimus. Kiekvienas iš šių šaltinių turi savo privalumus ir trūkumus. Pavyzdžiui, mokesčių didinimas gali sumažinti vartotojų disponuojamas pajamas ir sumažinti paklausą, tačiau tuo pačiu metu padeda išvengti didelio skolinimosi ir su tuo susijusios valstybės skolos naštos. Skolos naudojimas fiskalinėms išlaidoms finansuoti gali būti efektyvus ekonomikos nuosmukio metu, kai būtina greitai padidinti išlaidas siekiant paskatinti ekonominį aktyvumą. Tačiau didelė valstybės skola gali sukelti ilgalaikių finansinių sunkumų, tokių kaip didelės skolos aptarnavimo išlaidos ir galimas investuotojų pasitikėjimo sumažėjimas. Vienas iš šiuolaikinės makroekonomikos iššūkių yra užtikrinti subalansuotą fiskalinių išlaidų politiką, kuri skatintų ilgalaikį ekonominį augimą ir socialinį teisingumą, tuo pačiu metu išlaikant fiskalinį tvarumą. Tai reikalauja atsakingo planavimo ir nuodugnios duomenų analizės. Eulerpool siekia padėti ekonomikos analitikams ir investuotojams gauti naujausią ir išsamią informaciją apie fiskalines išlaidas, įskaitant jų struktūrą, dinamiką ir įtaką ekonomikai. Mūsų platforma teikia išsamias analizes ir interaktyvius grafikus, leidžiančius vartotojams lengvai suprasti fiskalinių išlaidų tendencijas ir jų poveikį įvairiems ekonomikos segmentams. Analizuodami fiskalines išlaidas, svarbu atsižvelgti ir į viešųjų finansų skaidrumą bei atskaitomybę. Skaidrūs ir atskaitingi viešieji finansai padeda užtikrinti, kad fiskalinės išlaidos būtų naudojamos efektyviai ir tikslingai, o tai savo ruožtu padeda stiprinti piliečių pasitikėjimą vyriausybe ir jos politika. Vyriausybių fiskalinių išlaidų politikos atsakingumas yra ypatingai svarbus ekonominių krizių metu, kai būtina greitai ir efektyviai reaguoti į besikeičiančią ekonominę situaciją. Tokiose situacijose vyriausybės dažnai yra priverstos didinti išlaidas, siekiant užtikrinti ekonomikos stabilumą ir išvengti ilgalaikių neigiamų pasekmių. Apibendrinant galima teigti, kad fiskalinės išlaidos yra esminis makroekonomikos valdymo įrankis, kuris turi didelį poveikį ekonomikos augimui, socialinei gerovei ir fiskaliniam tvarumui. Eulerpool platforma teikia profesionalią informaciją ir analizes apie fiskalines išlaidas, padėdami vartotojams geriau suprasti šį sudėtingą ir svarbų ekonomikos aspektą. Kviečiame naudotis mūsų paslaugomis ir gauti naujausią informaciją, siekiant priimti informuotus ir pagrįstus sprendimus.