Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Portugalija Privati skola bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu
Akcijos kaina
Dabartinė Privati skola bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu vertė Portugalija yra 232,7 %. Privati skola bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu Portugalija sumažėjo iki 232,7 % 2022-01-01, po to kai buvo 253,1 % 2021-01-01. Nuo 1995-01-01 iki 2023-01-01, vidutinis BVP Portugalija buvo 248,21 %. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2012-01-01 su 322,70 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1995-01-01 su 159,90 %.
Privati skola bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu ·
Max
| Privatus skolas prie BVP | |
|---|---|
| 1995-01-01 | 159,90 % |
| 1996-01-01 | 163,10 % |
| 1997-01-01 | 166,50 % |
| 1998-01-01 | 179,40 % |
| 1999-01-01 | 194,90 % |
| 2000-01-01 | 208,60 % |
| 2001-01-01 | 220,30 % |
| 2002-01-01 | 229,60 % |
| 2003-01-01 | 240,80 % |
| 2004-01-01 | 254,60 % |
| 2005-01-01 | 258,40 % |
| 2006-01-01 | 266,40 % |
| 2007-01-01 | 278,40 % |
| 2008-01-01 | 291,10 % |
| 2009-01-01 | 300,80 % |
| 2010-01-01 | 300,20 % |
| 2011-01-01 | 311,60 % |
| 2012-01-01 | 322,70 % |
| 2013-01-01 | 308,70 % |
| 2014-01-01 | 295,80 % |
| 2015-01-01 | 278,50 % |
| 2016-01-01 | 266,10 % |
| 2017-01-01 | 256,80 % |
| 2018-01-01 | 245,90 % |
| 2019-01-01 | 240,80 % |
| 2020-01-01 | 262,20 % |
| 2021-01-01 | 253,10 % |
| 2022-01-01 | 232,70 % |
Privati skola bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2022-01-01 | 232,7 % |
| 2021-01-01 | 253,1 % |
| 2020-01-01 | 262,2 % |
| 2019-01-01 | 240,8 % |
| 2018-01-01 | 245,9 % |
| 2017-01-01 | 256,8 % |
| 2016-01-01 | 266,1 % |
| 2015-01-01 | 278,5 % |
| 2014-01-01 | 295,8 % |
| 2013-01-01 | 308,7 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Privati skola bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇵🇹 Bankų balansas | 478,959 mlrd. EUR | 476,881 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Centrinio banko balansas | 185,399 mlrd. EUR | 184,786 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Kreditų augimas | −1,1 % | −0,8 % | Mėnesinis |
🇵🇹 Paskolos privačiam sektoriui | 72,762 mlrd. EUR | 72,325 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Pinigų bazė M0 | 34,13 mlrd. EUR | 34,09 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Pinigų masė M1 | 171,779 mlrd. EUR | 169,899 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Pinigų masė M2 | 310,935 mlrd. EUR | 312,35 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Pinigų masė M3 | 315,991 mlrd. EUR | 313,13 mlrd. EUR | Mėnesinis |
🇵🇹 Tarpbankinis tarifas | 3,72 % | 3,81 % | Mėnesinis |
🇵🇹 Valiutų rezervai | 36,192 mlrd. EUR | 35,822 mlrd. EUR | Mėnesinis |
Privačiojo sektoriaus skola, palyginti su BVP, matuoja nevyriausybinių organizacijų ir namų ūkių bei namų ūkiams skirtų ne pelno institucijų įsiskolinimą, išreikštą procentais nuo BVP.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Privati skola bendrojo vidaus produkto (BVP) atžvilgiu
Privačios skolos santykis su BVP Lietuvoje yra vienas iš svarbiausių makroekonominių rodiklių, kurie padeda vertinti šalies ekonominės situacijos sveikatą. Mūsų svetainė, eulerpool, specializuojasi makroekonominių duomenų teikime, todėl gilus ir supratimas apie privačios skolos santykio su BVP svarbą yra esminis tiek mums, tiek mūsų lankytojams. Lietuvos ekonomika per pastaruosius du dešimtmečius patyrė reikšmingų pokyčių. Nuo nepriklausomybės atgavusios šalies transformacijos į laisvos rinkos ekonomiką iki narystės Europos Sąjungoje, Lietuvos ūkis išgyveno dinamiškas reformas ir inovacijas. Šios permainos atvedė prie spartaus ekonomikos augimo ir tuo pat metu sukėlė naujų iššūkių, vienas kurių yra privačios skolos santykis su BVP. Privačios skolos santykis su BVP (angl. Private Debt to GDP Ratio) yra rodiklis, kuris atspindi bendrą privačioms įmonėms ir namų ūkiams tenkančios skolos dydį, palyginti su šalies bendruoju vidaus produktu. Šis rodiklis padeda įvertinti, kiek ekonominiai subjektai pasikliauja skolinimuisi ir kaip tai gali paveikti ekonomikos stabilumą ir augimą. Privačios skolos struktūra Lietuvoje gali būti suskirstyta į dvi pagrindines dalis: verslo sektoriaus skolas ir namų ūkių skolas. Verslo sektoriaus skolos apima įmonių pasiskolinimus investicijoms į gamybą, technologijas ir plėtrą. Namų ūkių skolos, savo ruožtu, susidaro iš paskolų būstui, vartojimo ir kitų asmeninių paskolų. Kalbant apie verslo sektorių, svarbu pabrėžti, kad aktyvus skolinimasis gali rodyti optimistišką verslo požiūrį į ateitį ir norą investuoti į plėtrą. Vis dėlto, per didelis įsiskolinimas gali sukelti finansinių problemų, jei įmonių pajamos nebus pakankamos skoloms grąžinti. Tai savo ruožtu gali neigiamai paveikti visą šalies ekonominę situaciją, ypač jei didelė dalis įmonių pradės bankrutuoti. Namų ūkių skolos dinamika irgi yra svarbi ekonomikos sveikatos indikacija. Aukštas gyvenamosios paskolos lygis gali rodyti gyventojų pasitikėjimą ekonomika, norą investuoti į nekilnojamąjį turtą ir gerinti gyvenimo sąlygas. Tačiau, jei skolos lygis tampa pernelyg aukštas, tai gali sukelti finansinį nestabilumą, ypač jei gyventojų pajamos sumažėja arba palūkanų normos padidėja. Lietuvos kontekste privačios skolos santykis su BVP per pastaruosius metus augo. Tai gali būti interpretuojama kaip ženklas, kad tiek verslas, tiek namų ūkiai aktyviai naudojasi skolų finansavimu. Viena vertus, tai gali skatinti ekonomikos augimą ir naujų darbo vietų kūrimą. Kita vertus, didėjanti skolos našta gali tapti ekonomikos trapumo šaltiniu, ypač jei ekonominės aplinkybės staigiai pablogėtų. Svarbus aspektas, į kurį reikėtų atkreipti dėmesį, yra centrinio banko vykdoma politika. Valstybės pajamingumas ir pinigų politika daro tiesioginę įtaką skolinimosi sąlygoms. Jei palūkanų normos yra žemos, skolinimasis tampa pigesnis, o tai gali paskatinti skolų augimą. Tačiau, jei centrinis bankas padidina palūkanų normas, skolos aptarnavimo kaštai padidėja, o tai gali apriboti naujų paskolų ėmimą ir net sukelti sunkumų dėl esamų skolų grąžinimo. Galiausiai, svarbu paminėti, kad privačios skolos santykis su BVP neturėtų būti vertinamas izoliuotai. Tai tik viena iš daugelio makroekonominių indikatorių, kurie suteikia platesnį kontekstą apie ekonomiką. Reikia atsižvelgti į kitus rodiklius, tokius kaip valstybės skola, užimtumo lygis, infliacija ir BVP augimas. Tik tada galima gauti pilną vaizdą apie ekonomikos būklę ir prognozuoti jos ateities tendencijas. Mūsų svetainė eulerpool stengiasi pateikti išsamius ir patikimus makroekonominius duomenis, padedančius priimti informuotus sprendimus. Privačios skolos santykis su BVP yra vienas iš rodiklių, kuris gali suteikti vertingų įžvalgų apie ekonomikos tendencijas, rizikas ir galimybes. Todėl rekomenduojame atidžiai stebėti šį rodiklį ir jį analizuoti kartu su kitais makroekonominiais duomenimis. Baigdami norime pabrėžti, kad privačios skolos santykis su BVP yra itin svarbus rodiklis, padedantis suprasti šalies ekonominės situacijos dinamiką. Eulerpool komanda siekia suteikti jums patikimą ir tikslią informaciją, kad galėtumėte priimti geriausius sprendimus, pagrįstus makroekonominiais duomenimis. Tikimės, kad ši analizė padės jums geriau suprasti Lietuvos ekonomikos subtilybes ir privačios skolos santykio su BVP reikšmę.