Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Japonija Populiacija
Akcijos kaina
Dabartinė Populiacija Japonija yra 124,95 mln. . Populiacija Japonija sumažėjo iki 124,95 mln. 2022-01-01, po to, kai buvo 125,5 mln. 2021-01-01. Nuo 1950-01-01 iki 2023-01-01 vidutinis BVP Japonija buvo 114,50 mln. . Aukščiausias visų laikų lygis buvo pasiektas 2010-01-01 su 128,06 mln. , tuo tarpu žemiausia vertė buvo užfiksuota 1950-01-01 su 83,20 mln. .
Populiacija ·
Max
populiacija | |
---|---|
1950-01-01 | 83,20 mln. |
1951-01-01 | 84,54 mln. |
1952-01-01 | 85,81 mln. |
1953-01-01 | 86,98 mln. |
1954-01-01 | 88,24 mln. |
1955-01-01 | 89,28 mln. |
1956-01-01 | 90,17 mln. |
1957-01-01 | 90,93 mln. |
1958-01-01 | 91,77 mln. |
1959-01-01 | 92,64 mln. |
1960-01-01 | 93,42 mln. |
1961-01-01 | 94,29 mln. |
1962-01-01 | 95,18 mln. |
1963-01-01 | 96,16 mln. |
1964-01-01 | 97,18 mln. |
1965-01-01 | 98,28 mln. |
1966-01-01 | 99,04 mln. |
1967-01-01 | 100,20 mln. |
1968-01-01 | 101,33 mln. |
1969-01-01 | 102,54 mln. |
1970-01-01 | 103,72 mln. |
1971-01-01 | 105,15 mln. |
1972-01-01 | 107,60 mln. |
1973-01-01 | 109,10 mln. |
1974-01-01 | 110,57 mln. |
1975-01-01 | 111,94 mln. |
1976-01-01 | 113,09 mln. |
1977-01-01 | 114,17 mln. |
1978-01-01 | 115,19 mln. |
1979-01-01 | 116,16 mln. |
1980-01-01 | 117,06 mln. |
1981-01-01 | 117,90 mln. |
1982-01-01 | 118,73 mln. |
1983-01-01 | 119,54 mln. |
1984-01-01 | 120,31 mln. |
1985-01-01 | 121,05 mln. |
1986-01-01 | 121,66 mln. |
1987-01-01 | 122,24 mln. |
1988-01-01 | 122,75 mln. |
1989-01-01 | 123,21 mln. |
1990-01-01 | 123,61 mln. |
1991-01-01 | 124,10 mln. |
1992-01-01 | 124,57 mln. |
1993-01-01 | 124,94 mln. |
1994-01-01 | 125,27 mln. |
1995-01-01 | 125,57 mln. |
1996-01-01 | 125,86 mln. |
1997-01-01 | 126,17 mln. |
1998-01-01 | 126,49 mln. |
1999-01-01 | 126,69 mln. |
2000-01-01 | 126,93 mln. |
2001-01-01 | 127,29 mln. |
2002-01-01 | 127,44 mln. |
2003-01-01 | 127,62 mln. |
2004-01-01 | 127,69 mln. |
2005-01-01 | 127,77 mln. |
2006-01-01 | 127,77 mln. |
2007-01-01 | 127,77 mln. |
2008-01-01 | 127,69 mln. |
2009-01-01 | 127,51 mln. |
2010-01-01 | 128,06 mln. |
2011-01-01 | 127,80 mln. |
2012-01-01 | 127,52 mln. |
2013-01-01 | 127,30 mln. |
2014-01-01 | 127,08 mln. |
2015-01-01 | 127,10 mln. |
2016-01-01 | 126,93 mln. |
2017-01-01 | 126,71 mln. |
2018-01-01 | 126,25 mln. |
2019-01-01 | 126,01 mln. |
2020-01-01 | 126,15 mln. |
2021-01-01 | 125,50 mln. |
2022-01-01 | 124,95 mln. |
Populiacija Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2022-01-01 | 124,95 mln. |
2021-01-01 | 125,5 mln. |
2020-01-01 | 126,15 mln. |
2019-01-01 | 126,01 mln. |
2018-01-01 | 126,25 mln. |
2017-01-01 | 126,71 mln. |
2016-01-01 | 126,93 mln. |
2015-01-01 | 127,1 mln. |
2014-01-01 | 127,08 mln. |
2013-01-01 | 127,3 mln. |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Populiacija
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇯🇵 Atlyginimai | 332 301 JPY/Month | 339 957 JPY/Month | Mėnesinis |
🇯🇵 Atlyginimų augimas | 2,1 % | 1 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Dalinio darbo laiko | 7,693 mln. | 7,729 mln. | Mėnesinis |
🇯🇵 Darbo pasiūlymai | 836 938 | 832 062 | Mėnesinis |
🇯🇵 Darbo vietų ir CV santykis | 1,24 | 1,26 | Mėnesinis |
🇯🇵 Gamybos darbo užmokestis | 354 182 JPY/Month | 354 079 JPY/Month | Mėnesinis |
🇯🇵 Įdarbintieji | 67,61 mln. | 67,51 mln. | Mėnesinis |
🇯🇵 Įsigijimo norma | 63,3 % | 63,1 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Jaunimo nedarbo lygis | 4 % | 4,1 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Minimalūs atlyginimai | 1 002 JPY/Hour | 961 JPY/Hour | Kasmetinis |
🇯🇵 Moterų pensijos amžius | 64 Years | 64 Years | Kasmetinis |
🇯🇵 Nedarbingi asmenys | 1,68 mln. | 1,72 mln. | Mėnesinis |
🇯🇵 Nedarbo lygis | 2,4 % | 2,5 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Produktyvumas | 97,1 points | 103,7 points | Mėnesinis |
🇯🇵 Realių pajamų be premijų | 1,1 % | −1,3 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Realių pajamų, įskaitant premijas, suma | −0,1 % | −0,8 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Užimtumo rodiklis | 61,4 % | 61,2 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Viršvalandinių išmokų pokytis metų lygmeniu | −0,6 % | −0,5 % | Mėnesinis |
🇯🇵 Viso etato darbas | 23,77 mln. | 23,009 mln. | Mėnesinis |
🇯🇵 Vyriškosios pensijos amžius | 64 Years | 64 Years | Kasmetinis |
Japonijos gyventojai sudaro 1,85 procento visos pasaulio populiacijos, o tai reiškia, jog maždaug vienas iš 55 pasaulio gyventojų yra Japonijos gyventojas.
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Populiacija
Makroekonomikos kategorija "Populiacija" Eulerpool tinklalapyje – gilus ir išsamus požiūris į vieną svarbiausių ekonominių rodiklių šiuolaikinėje makroekonomikoje. Populiacija, kaip pagrindinis demografinis rodiklis, suteikia vertingų įžvalgų apie šalies ekonominę būklę, potencialią darbo rinką ir ilgalaikes ekonomines tendencijas. Lietuvai, kaip mažai šaliai su sparčiai besikeičiančiomis demografinėmis tendencijomis, populiacijos analizė yra itin svarbi. Lietuvos populiacijos dinamika per paskutinius dešimtmečius pasižymi įvairialypėmis tendencijomis. XX a. pabaigoje, po nepriklausomybės atkūrimo, populiacijos skaičius augo, tačiau nuo XXI a. pradžios demografinė situacija ėmė keistis. Spartus emigracijos mąstų didėjimas, mažėjantis gimstamumas ir senėjanti visuomenė – šie veiksniai stipriai veikia Lietuvos ekonominę ir socialinę aplinką. Populiacijos analizė Eulerpool platformoje pateikia įvairius statistinius duomenis ir rodiklius, kurie padeda suprasti ir prognozuoti demografines tendencijas bei jų poveikį ekonomikai. Kategorijoje "Populiacija" rasite duomenis apie gimstamumo ir mirtingumo rodiklius, natūralaus prieaugio dinamiką, migracijos tendencijas, amžiaus struktūrą, miestų ir kaimiškųjų vietovių populiacijos pasiskirstymą, taip pat daug kitų svarbių rodiklių. Populiacijos dydis ir sudėtis daro tiesioginę įtaką darbo jėgai. Daugiau gyventojų reiškia didesnį potencialų darbuotojų skaičių, tačiau svarbi ne tik absoliuti populiacijos skaičiaus reikšmė, bet ir jos struktūra. Jaunesnė populiacija gali turėti daugiau produktyvios darbo jėgos, tuo tarpu senstantis gyventojų kontingentas dažniau reikalauja didesnių socialinių išmokų ir sveikatos priežiūros sąnaudų, o tai gali sudaryti papildomą naštą biudžetui. Migracija yra dar vienas esminis veiksnys, kuris veikia populiacijos skaičių ir sudėtį. Lietuva, kaip ir daugelis kitų Vidurio ir Rytų Europos šalių, susidūrė su dideliais emigracijos mastais po įstojimo į Europos Sąjungą. Emigracija dažnai yra susijusi su ekonominėmis galimybėmis: geresnės darbo vietos, aukštesnis atlygis ir geresnės gyvenimo sąlygos užsienyje skatina emigruoti jaunus, ekonomiškai aktyvius gyventojus, sukeliančius "smegenų nutekėjimą" ir mažėjantį gimstamumą šalyje. Gimstamumas ir mirtingumas taip pat yra svarbūs demografiniai rodikliai, lemiantys natūralų populiacijos prieaugį arba mažėjimą. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų išsivysčiusių šalių, gimstamumo rodikliai yra gana maži, kas prisideda prie natūralaus gyventojų skaičiaus mažėjimo. Tuo pačiu metu, gyvenimo trukmės didėjimas ir pagerėjusi sveikatos priežiūra lemia ilgesnį gyvenimo laiką, didindami vyresnio amžiaus žmonių skaičių visuomenėje. Amžiaus struktūra yra itin svarbus rodiklis, padedantis suprasti populiacijos ekonominį potencialą. Darbingo amžiaus gyventojų skaičius tiesiogiai veikia šalies ekonominį augimą, socialinės apsaugos ir pensijų sistemų tvarumą. Jaunų, darbingo amžiaus žmonių mažėjimas ir vyresnio amžiaus žmonių didėjimas gali sukelti ekonomikos augimo sulėtėjimą ir kelti iššūkių viešųjų paslaugų finansavimui. Regioniniai gyventojų pasiskirstymo skirtumai taip pat yra svarbūs analizės objektai. Lietuvoje pastebimi dideli skirtumai tarp miestų ir kaimiškųjų vietovių. Miestuose gyventojų skaičius paprastai yra didesnis, o kaimiškosios vietovės dažnai kenčia nuo gyventojų mažėjimo ir senėjimo. Tokie skirtumai gali turėti įtakos infrastruktūros plėtrai, viešųjų paslaugų teikimui ir regioninei ekonomikai. Populiacijos tendencijos taip pat gali įtakoti švietimo ir sveikatos priežiūros sistemų poreikius. Jaunų žmonių skaičiaus mažėjimas gali sukelti mažesnį švietimo įstaigų poreikį ir didesnę orientaciją į suaugusiųjų švietimą. Tuo tarpu vyresnio amžiaus žmonių skaičiaus augimas reikalauja didesnių investicijų į sveikatos priežiūros paslaugas ir socialinę apsaugą. Eulerpool platformoje pateikiami populiacijos duomenys leidžia atlikti išsamias demografines analizes ir prognozes. Mokslinė, pagrįsta ir tiksli informacija yra būtina, norint suprasti ilgalaikes demografines tendencijas ir jų poveikį ekonomikai. Eulerpool siekia suteikti vartotojams aukščiausios kokybės duomenis ir įrankius, skirtus demografinių rodiklių analizei ir vertinimui. Galiausiai, populiacijos duomenys yra esminiai formuojant viešąją politiką ir sprendžiant strateginius klausimus, susijusius su ekonominiu augimu, darbo rinka, socialine apsauga ir regionine plėtra. Tikslus ir nuolatinis populiacijos rodiklių stebėjimas yra būtinas valdžios institucijoms, verslui ir visuomenei, norint priimti pagrįstus sprendimus ir užtikrinti tvarią ekonominę plėtrą. Eulerpool komanda nuolat atnaujina ir praturtina platformoje pateikiamus duomenis, siekdama užtikrinti jų aktualumą ir tikslumą. Mūsų tikslas – tapti patikimu ir svarbiu informacijos šaltiniu visiems, besidomintiems Lietuvos populiacijos ir ekonomikos tendencijomis. Apibendrinant, Eulerpool platformoje pateikiama informacija apie populiaciją yra būtinas įrankis, skirtas analizuoti ir suprasti demografinius procesus, jų priežastis ir pasekmes ekonomikai. Eulerpool siekia prisidėti prie geresnio ekonominio planavimo ir valdymo, teikdama patikimus ir moksliniais metodais pagrįstus duomenis apie Lietuvos populiaciją ir jos dinamiką.