Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇭🇺

Vengrija Darbo sąnaudos

Akcijos kaina

167,984 Taškai
Pokytis +/-
+11,09 Taškai
Pokytis %
+6,83 %

Šiuo metu Vengrija darbo sąnaudos siekia 167,984 Taškai. Vengrija darbo sąnaudos padidėjo iki 167,984 Taškai 2023-12-01, po to kai jos buvo 156,894 Taškai 2023-09-01. Nuo 1995-03-01 iki 2024-03-01 vidutinis BVP Vengrija buvo 89,38 Taškai. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2024-03-01 su 193,72 Taškai, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 1995-03-01 su 28,24 Taškai.

Šaltinis: EUROSTAT

Darbo sąnaudos

  • Max

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos Istorija

DataVertė
2023-12-01167,984 Taškai
2023-09-01156,894 Taškai
2023-06-01164,176 Taškai
2023-03-01172,688 Taškai
2022-12-01146,842 Taškai
2022-09-01136,428 Taškai
2022-06-01136,963 Taškai
2022-03-01154,487 Taškai
2021-12-01124,473 Taškai
2021-09-01120,182 Taškai
1
2
3
4
5
...
12

Panašūs makroekonominiai rodikliai Darbo sąnaudos

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇭🇺
Atlyginimai
652 047 HUF/Month645 265 HUF/MonthMėnesinis
🇭🇺
Atlyginimų augimas
13,5 %13,9 %Mėnesinis
🇭🇺
Dalinio darbo laiko
195 100 197 400 Ketvirtis
🇭🇺
Darbo pasiūlymai
70 125 74 450 Ketvirtis
🇭🇺
Darbo pasiūlymų santykis
2,2 %2,2 %Ketvirtis
🇭🇺
Įdarbintieji
4,745 mln. 4,745 mln. Mėnesinis
🇭🇺
Ilgalaikio nedarbo lygis
1,5 %1,5 %Ketvirtis
🇭🇺
Įsigijimo norma
68,291 %68,328 %Mėnesinis
🇭🇺
Jaunimo nedarbo lygis
12,7 %13,1 %Mėnesinis
🇭🇺
Minimalūs atlyginimai
675,27 EUR/Month675,27 EUR/MonthKetvirtis
🇭🇺
Moterų pensijos amžius
65 Years65 YearsKasmetinis
🇭🇺
Nedarbingi asmenys
218 653 224 213 Mėnesinis
🇭🇺
Nedarbo lygis
4,3 %4,4 %Mėnesinis
🇭🇺
populiacija
9,6 mln. 9,69 mln. Kasmetinis
🇭🇺
Produktyvumas
117,724 points117,486 pointsKetvirtis
🇭🇺
Užimtumo pokytis
0,3 %0,1 %Ketvirtis
🇭🇺
Užimtumo rodiklis
65,165 %65,217 %Mėnesinis
🇭🇺
Viso etato darbas
4,4 mln. 4,417 mln. Ketvirtis
🇭🇺
Vyriškosios pensijos amžius
65 Years65 YearsKasmetinis

Kas yra Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos – viena esminių makroekonominių kategorijų, kuri apima įvairius veiksnius, susijusius su darbuotojų atlyginimais, kompensacijomis ir susijusiomis išlaidomis. „Eulerpool“ svetainė siekia profesionaliai pateikti šią informaciją, analizuojant įvairius rodiklius ir faktorius, leidžiančius geriau suprasti darbo sąnaudų dinamiką Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Darbo sąnaudos Lietuvoje gali būti vertinamos įvairiais aspektais. Pirma, svarbu atsižvelgti į vidutinį darbo užmokestį. Kartu su vidutiniu darbo užmokesčiu būtina analizuoti ir minimalų darbo užmokestį, nes jis turi tiesioginę įtaką bendriems darbo sąnaudoms. Mažesnis minimalus darbo užmokestis gali skatinti verslą samdyti daugiau darbuotojų, tačiau tuo pačiu gali mažinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą darbdaviui. Antra, papildomų išmokų bei socialinio draudimo mokesčių svarba taip pat yra didelė. Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios užtikrina darbuotojams socialinę apsaugą. Ši mokesčio našta darbdaviui turi būti įskaičiuota į bendras darbo sąnaudas ir dažnai yra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl darbuotojų skaičiaus ar atlygio keitimo. Tuo pačiu ir įvairios papildomos išmokos, tokios kaip premijos, papildomos atostogos ar kitos socialinės naudos, padidina bendrą darbo sąnaudų apimtį. Trečia, mūsų svetainė „Eulerpool“ nagrinėja ir struktūrinius darbo rinkos pokyčius. Pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai gali veikti darbo sąnaudas. Jei šalyje mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, darbdaviams tenka konkuruoti dėl galimų darbuotojų, kas gali skatinti darbo užmokesčio augimą. Pramonės šakų skirtumai taip pat turi reikšmės: specifinėse srityse, kur aukštos kompetencijos darbuotojų trūksta, atlyginimai dažnai būna didesni, palyginti su mažiau kvalifikuotais darbais. Darbo sąnaudų apimtį veikia ir išoriniai makroekonominiai veiksniai, tokie kaip infliacija. Infliacija didina prekių ir paslaugų kainas, dėl to darbuotojai gali reikalauti didesnio atlyginimo kompensacijai. Tuo pačiu, jei darbuotojų atlyginimai auga, bet įmonių pajamos neauga tokiu pat tempu, tai gali mažinti įmonių pelningumą. Tarptautinė aplinka taip pat yra svarbi analizės dalis. Esant globalizacijos procesams, darbo sąnaudos Lietuvoje lyginamos su kitomis šalimis. Tai ypač svarbu tarptautinėms kompanijoms, kurios veikia įvairiose rinkose ir siekia optimizuoti savo sąnaudas. Darbo sąnaudų skirtumai gali būti vienu iš svarbiausių veiksnių priimant sprendimus dėl investicijų vietos ar veiklos perkėlimo. Be to, darbo sąnaudos gali būti vertinamos iš ilgalaikės perspektyvos. Ekonominiai ciklai ir jų poveikis darbo sąnaudoms yra reikšmingi. Pavyzdžiui, ekonominio pakilimo metu darbo užmokesčiai linkę augti dėl didėjančios paklausos darbo rinkoje. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu darbo užmokesčio augimas gali sustoti arba net sumažėti dėl mažėjančios darbo jėgos paklausos. Darbo sąnaudų analize taip pat apima regioninius skirtumus. Kaimiškose vietovėse atlyginimai gali būti mažesni lyginant su didžiaisiais miestais, kur gyvenimo lygis ir kitos pragyvenimo sąnaudos yra didesnės. Tai lemia ne tik darbo pasiūlos ir paklausos santykis, bet ir infrastruktūros plėtra bei darbo rinkos struktūra. „Eulerpool“ siekia tapti patikimu šaltiniu, pateikiančiu išsamią ir išsamų darbo sąnaudų analizę. Pateikdami įvairių rodiklių, tokių kaip vidutinio darbo užmokesčio pokyčiai, darbo sąnaudų struktūros, tarptautinės lyginamosios analizės ir demografiniai veiksniai, duomenis, mes siekiame padėti tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams geriau suprasti ir valdyti darbo sąnaudų poveikį ekonomikai. Visapusiškas darbo sąnaudų supratimas leidžia vykdyti sėkmingą verslą ir kurti tvarią ekonominę aplinką kiekvienoje šalyje.