Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Serbija Palūkanų normos
Akcijos kaina
Dabartinė Palūkanų normos reikšmė Serbija yra 6,25 %. Palūkanų normos Serbija sumažėjo iki 6,25 % 2024-06-01, po to, kai buvo 6,5 % 2024-05-01. Nuo 2006-09-30 iki 2024-06-13 vidutinis BVP Serbija buvo 7,24 %. Aukščiausia visų laikų reikšmė buvo pasiekta 2006-09-30 su 18,00 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2020-12-10 su 1,00 %.
Palūkanų normos ·
Max
Palūkanų norma | |
---|---|
2006-09-01 | 18,00 % |
2006-10-01 | 18,00 % |
2006-11-01 | 16,50 % |
2006-12-01 | 14,00 % |
2007-01-01 | 13,00 % |
2007-02-01 | 13,00 % |
2007-03-01 | 10,50 % |
2007-04-01 | 10,50 % |
2007-05-01 | 10,00 % |
2007-06-01 | 9,50 % |
2007-07-01 | 9,50 % |
2007-08-01 | 9,75 % |
2007-09-01 | 9,75 % |
2007-10-01 | 9,50 % |
2007-11-01 | 9,50 % |
2007-12-01 | 10,00 % |
2008-01-01 | 10,00 % |
2008-02-01 | 11,50 % |
2008-03-01 | 14,50 % |
2008-04-01 | 15,25 % |
2008-05-01 | 15,75 % |
2008-06-01 | 15,75 % |
2008-07-01 | 15,75 % |
2008-08-01 | 15,75 % |
2008-09-01 | 15,75 % |
2008-10-01 | 15,75 % |
2008-11-01 | 17,75 % |
2008-12-01 | 17,75 % |
2009-01-01 | 16,50 % |
2009-02-01 | 16,50 % |
2009-03-01 | 16,50 % |
2009-04-01 | 14,00 % |
2009-05-01 | 14,00 % |
2009-06-01 | 13,00 % |
2009-07-01 | 12,00 % |
2009-08-01 | 12,00 % |
2009-09-01 | 12,00 % |
2009-10-01 | 11,00 % |
2009-11-01 | 10,00 % |
2009-12-01 | 9,50 % |
2010-01-01 | 9,50 % |
2010-02-01 | 9,50 % |
2010-03-01 | 9,00 % |
2010-04-01 | 8,50 % |
2010-05-01 | 8,00 % |
2010-06-01 | 8,00 % |
2010-07-01 | 8,00 % |
2010-08-01 | 8,50 % |
2010-09-01 | 9,00 % |
2010-10-01 | 9,50 % |
2010-11-01 | 10,50 % |
2010-12-01 | 11,50 % |
2011-01-01 | 12,00 % |
2011-02-01 | 12,00 % |
2011-03-01 | 12,25 % |
2011-04-01 | 12,50 % |
2011-05-01 | 12,50 % |
2011-06-01 | 12,00 % |
2011-07-01 | 11,75 % |
2011-08-01 | 11,75 % |
2011-09-01 | 11,25 % |
2011-10-01 | 10,75 % |
2011-11-01 | 10,00 % |
2011-12-01 | 9,75 % |
2012-01-01 | 9,50 % |
2012-02-01 | 9,50 % |
2012-03-01 | 9,50 % |
2012-04-01 | 9,50 % |
2012-05-01 | 9,50 % |
2012-06-01 | 10,00 % |
2012-07-01 | 10,25 % |
2012-08-01 | 10,50 % |
2012-09-01 | 10,50 % |
2012-10-01 | 10,75 % |
2012-11-01 | 10,95 % |
2012-12-01 | 11,25 % |
2013-01-01 | 11,50 % |
2013-02-01 | 11,75 % |
2013-03-01 | 11,75 % |
2013-04-01 | 11,75 % |
2013-05-01 | 11,25 % |
2013-06-01 | 11,00 % |
2013-07-01 | 11,00 % |
2013-08-01 | 11,00 % |
2013-09-01 | 11,00 % |
2013-10-01 | 10,50 % |
2013-11-01 | 10,00 % |
2013-12-01 | 9,50 % |
2014-01-01 | 9,50 % |
2014-02-01 | 9,50 % |
2014-03-01 | 9,50 % |
2014-04-01 | 9,50 % |
2014-05-01 | 9,00 % |
2014-06-01 | 8,50 % |
2014-07-01 | 8,50 % |
2014-08-01 | 8,50 % |
2014-09-01 | 8,50 % |
2014-10-01 | 8,50 % |
2014-11-01 | 8,00 % |
2014-12-01 | 8,00 % |
2015-01-01 | 8,00 % |
2015-02-01 | 8,00 % |
2015-03-01 | 7,50 % |
2015-04-01 | 7,00 % |
2015-05-01 | 6,50 % |
2015-06-01 | 6,00 % |
2015-07-01 | 6,00 % |
2015-08-01 | 5,50 % |
2015-09-01 | 5,00 % |
2015-10-01 | 4,50 % |
2015-11-01 | 4,50 % |
2015-12-01 | 4,50 % |
2016-01-01 | 4,50 % |
2016-02-01 | 4,25 % |
2016-03-01 | 4,25 % |
2016-04-01 | 4,25 % |
2016-05-01 | 4,25 % |
2016-06-01 | 4,25 % |
2016-07-01 | 4,00 % |
2016-08-01 | 4,00 % |
2016-09-01 | 4,00 % |
2016-10-01 | 4,00 % |
2016-11-01 | 4,00 % |
2016-12-01 | 4,00 % |
2017-01-01 | 4,00 % |
2017-02-01 | 4,00 % |
2017-03-01 | 4,00 % |
2017-04-01 | 4,00 % |
2017-05-01 | 4,00 % |
2017-06-01 | 4,00 % |
2017-07-01 | 4,00 % |
2017-08-01 | 4,00 % |
2017-09-01 | 3,75 % |
2017-10-01 | 3,50 % |
2017-11-01 | 3,50 % |
2017-12-01 | 3,50 % |
2018-01-01 | 3,50 % |
2018-02-01 | 3,50 % |
2018-03-01 | 3,25 % |
2018-04-01 | 3,00 % |
2018-05-01 | 3,00 % |
2018-06-01 | 3,00 % |
2018-07-01 | 3,00 % |
2018-08-01 | 3,00 % |
2018-09-01 | 3,00 % |
2018-10-01 | 3,00 % |
2018-11-01 | 3,00 % |
2018-12-01 | 3,00 % |
2019-01-01 | 3,00 % |
2019-02-01 | 3,00 % |
2019-03-01 | 3,00 % |
2019-04-01 | 3,00 % |
2019-05-01 | 3,00 % |
2019-06-01 | 3,00 % |
2019-07-01 | 2,75 % |
2019-08-01 | 2,50 % |
2019-09-01 | 2,50 % |
2019-10-01 | 2,50 % |
2019-11-01 | 2,25 % |
2019-12-01 | 2,25 % |
2020-01-01 | 2,25 % |
2020-02-01 | 2,25 % |
2020-03-01 | 1,75 % |
2020-04-01 | 1,50 % |
2020-05-01 | 1,50 % |
2020-06-01 | 1,25 % |
2020-07-01 | 1,25 % |
2020-08-01 | 1,25 % |
2020-09-01 | 1,25 % |
2020-10-01 | 1,25 % |
2020-11-01 | 1,25 % |
2020-12-01 | 1,00 % |
2021-01-01 | 1,00 % |
2021-02-01 | 1,00 % |
2021-03-01 | 1,00 % |
2021-04-01 | 1,00 % |
2021-05-01 | 1,00 % |
2021-06-01 | 1,00 % |
2021-07-01 | 1,00 % |
2021-08-01 | 1,00 % |
2021-09-01 | 1,00 % |
2021-10-01 | 1,00 % |
2021-11-01 | 1,00 % |
2021-12-01 | 1,00 % |
2022-01-01 | 1,00 % |
2022-02-01 | 1,00 % |
2022-03-01 | 1,00 % |
2022-04-01 | 1,50 % |
2022-05-01 | 2,00 % |
2022-06-01 | 2,50 % |
2022-07-01 | 2,75 % |
2022-08-01 | 3,00 % |
2022-09-01 | 3,50 % |
2022-10-01 | 4,00 % |
2022-11-01 | 4,50 % |
2022-12-01 | 5,00 % |
2023-01-01 | 5,25 % |
2023-02-01 | 5,50 % |
2023-03-01 | 5,75 % |
2023-04-01 | 6,00 % |
2023-05-01 | 6,00 % |
2023-06-01 | 6,25 % |
2023-07-01 | 6,50 % |
2023-08-01 | 6,50 % |
2023-09-01 | 6,50 % |
2023-10-01 | 6,50 % |
2023-11-01 | 6,50 % |
2023-12-01 | 6,50 % |
2024-01-01 | 6,50 % |
2024-02-01 | 6,50 % |
2024-03-01 | 6,50 % |
2024-04-01 | 6,50 % |
2024-05-01 | 6,50 % |
2024-06-01 | 6,25 % |
Palūkanų normos Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2024-06-01 | 6,25 % |
2024-05-01 | 6,5 % |
2024-04-01 | 6,5 % |
2024-03-01 | 6,5 % |
2024-02-01 | 6,5 % |
2024-01-01 | 6,5 % |
2023-12-01 | 6,5 % |
2023-11-01 | 6,5 % |
2023-10-01 | 6,5 % |
2023-09-01 | 6,5 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Palūkanų normos
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇷🇸 Indėlių palūkanų norma | 5 % | 5,25 % | Mėnesinis |
🇷🇸 Kredito palūkanų norma | 7,5 % | 7,75 % | Mėnesinis |
🇷🇸 Paskolos privačiam sektoriui | 1,423 Bio. RSD | 1,425 Bio. RSD | Mėnesinis |
🇷🇸 Pinigų bazė M0 | 348,377 mlrd. RSD | 341,236 mlrd. RSD | Mėnesinis |
🇷🇸 Pinigų masė M1 | 1,711 Bio. RSD | 1,725 Bio. RSD | Mėnesinis |
🇷🇸 Pinigų masė M2 | 2,243 Bio. RSD | 2,257 Bio. RSD | Mėnesinis |
🇷🇸 Pinigų masė M3 | 4,634 Bio. RSD | 4,624 Bio. RSD | Mėnesinis |
🇷🇸 Valiutų rezervai | 24,942 mlrd. EUR | 25,031 mlrd. EUR | Mėnesinis |
Serbijoje palūkanų normų sprendimus priima Serbijos nacionalinio banko Vykdomoji taryba. Oficiali palūkanų norma yra pagrindinė politikos norma.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Palūkanų normos
„Eulerpool“ yra profesionali interneto svetainė, skirta makroekonominių duomenų rodymui ir analizei. Viena iš svarbiausių makroekonominių kategorijų, su kuria dirbame, yra „Palūkanų normos“. Ši kategorija yra itin reikšminga tiek šalies ekonomikai, tiek asmeniniams investuotojų ir įmonių finansiniams sprendimams. Palūkanų normos gali stipriai paveikti ekonomikos augimą, infliaciją ir daugelį kitų ekonominių rodiklių. Taigi, svarbu giliau suprasti, kas yra palūkanų normos, kaip jos veikia ekonomikos procesus ir kokia jų reikšmė tiek vietinei, tiek tarptautinei ekonomikai. Palūkanų normos iš esmės yra kaina, kurią skolininkas moka už pasiskolintas lėšas arba investuotojas gauna už paskolintas lėšas per tam tikrą laikotarpį. Centriniai bankai, tokie kaip Europos Centrinis Bankas (ECB) ar Lietuvos bankas, nustato bazines palūkanų normas, kurios daro didelę įtaką komerciniams bankams ir jų siūlomoms skolinimosi bei taupymo sąlygoms. Taigi, centrinių bankų sprendimai dėl palūkanų normų gali turėti tiesioginį poveikį visai ekonomikai. Palūkanų normos paveikia skolinimosi ir taupymo elgseną. Kai palūkanų normos yra aukštos, skolinimasis tampa brangesnis, o taupymas – patrauklesnis, nes taupymo sąskaitos ir kitos investicinės priemonės gali pasiūlyti didesnę grąžą. Atvirkščiai, kai palūkanų normos yra žemos, skolinimasis tampa pigesnis, skatinant tiek individualius vartotojus, tiek verslus imtis paskolų investicijoms ir vartojimui. Tai savo ruožtu gali paskatinti ekonomikos augimą. Žemų palūkanų normų laikotarpiai dažnai skatina didesnį ekonomikos aktyvumą, nes lengviau prieinama paskolų rinka leidžia įmonėms plėstis ir naujoms bendrovėms pradėti veiklą. Tai gali sukurti naujas darbo vietas ir padidinti bendrą vartojimo lygį. Tačiau pernelyg žemos palūkanų normos gali paskatinti infliaciją, nes didėjant paklausai, kainos kyla. Centrinių bankų vaidmuo yra balansavimo veiksnys tarp skatinimo ekonominiam augimui ir infliacijos kontrolės. Aukštos palūkanų normos gali turėti priešingą poveikį. Jos dažnai naudojamos kaip priemonė infliacijai suvaldyti, nes aukštos skolinimosi išlaidos veikia kaip kliūtis skolinimuisi ir vartojimui, mažinant spaudimą vartojimo kainoms. Tačiau per didelės palūkanų normos gali slopinti ekonomikos augimą, nes įmonėms tampa sunkiau gauti finansavimą plėtrai ir inovacijoms, o vartotojai yra labiau linkę taupyti nei išlaidauti. Palūkanų normų dinamikos supratimas yra esminis ne tik ekonomistams, bet ir investuotojams, kurie naudoja šią informaciją prognozėms ir strategijų kūrimui. Keičiantis palūkanų normoms, gali keistis ir įvairių investicinių aktyvų vertė. Pavyzdžiui, obligacijų pajamingumas yra tiesiogiai susijęs su rinkos palūkanų normomis. Kai palūkanų normos kyla, esamų obligacijų vertė mažėja, nes naujai išleistos obligacijos siūlo didesnį pajamingumą. Tai svarbu tiek mažmeniniams, tiek instituciniams investuotojams, kurie tvarko portfelius. Lietuvos ir Europos kontekste ECB vaidina pagrindinį vaidmenį nustatant palūkanų normas. ECB sprendimai grindžiami įvairių rodiklių analize, kaip antai infliacija, nedarbo lygis, BVP augimas, ir pasaulinė ekonominė aplinka. ECB gali keisti bazines palūkanų normas siekiant užtikrinti kainų stabilumą ir palaikyti tvarų ekonominį augimą. Lietuvos bankas taip pat atlieka svarbų vaidmenį prižiūrint šalies finansų rinką ir konsultuojant vyriausybę dėl ekonomikos politikos. Svarbus aspektas, į kurį taip pat reikėtų atkreipti dėmesį, yra tas, kad palūkanų normos neturi tiesioginio ir momentinio poveikio ekonomikai. Dažnai praeina keletas mėnesių ar net metų, kol palūkanų normų pokyčiai pilnai pasireiškia ekonomikoje. Tai reiškia, kad monetarinės politikos kūrėjai turi numatyti būsimus ekonomikos lygio pokyčius ir atitinkamai reaguoti į galimus ekonomikos disbalansus. Eulerpool siekia suteikti savo vartotojams išsamią ir patikimą informaciją apie makroekonominius veiksnius, tarp jų ir palūkanų normas. Mūsų svetainėje rasite naujausius duomenis, analizes bei prognozes, kurios padės geriau suprasti šią sudėtingą, tačiau labai svarbią ekonomikos sritį. Mes dirbame tam, kad jūs galėtumėte priimti gerai informuotus finansinius sprendimus ir efektyviai valdyti savo investicijas. Patikimi ir aktualūs duomenys yra pagrindas kiekvienam investiciniam sprendimui ir strategijai, tad pasikliaukite mūsų profesionalumu ir patirtimi sekdami mūsų pateikiamus makroekonominius rodiklius. Taigi, suprasti palūkanų normų vaidmenį yra būtina tiek makroekonomikos analitikams, tiek kiekvienam investuotojui ar taupytojui. Eulerpool yra jūsų patikimas partneris šioje srityje, padedantis naviguoti per sudėtingą ekonominių rodiklių pasaulį ir priimti teisingus finansinius sprendimus.