Terminal Access

Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Bloomberg Fair Value
20M Securities
50Y History
10Y Estimates
8.000+ News Daily
Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇵🇹

Portugalija Darbo sąnaudos

Akcijos kaina

155,741 Taškai
Pokytis +/-
+16,859 Taškai
Pokytis %
+11,44 %

Šiuo metu Portugalija darbo sąnaudos siekia 155,741 Taškai. Portugalija darbo sąnaudos padidėjo iki 155,741 Taškai 2024-12-01, po to kai jos buvo 138,882 Taškai 2024-09-01. Nuo 1995-03-01 iki 2024-12-01 vidutinis BVP Portugalija buvo 100,97 Taškai. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2024-12-01 su 155,74 Taškai, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 1995-03-01 su 65,33 Taškai.

Šaltinis: EUROSTAT

Darbo sąnaudos

  • Max

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos Istorija

DataVertė
2024-12-01155,741 Taškai
2024-09-01138,882 Taškai
2024-06-01144,607 Taškai
2024-03-01132,82 Taškai
2023-12-01146,26 Taškai
2023-09-01128,285 Taškai
2023-06-01134,116 Taškai
2023-03-01122,675 Taškai
2022-12-01138,151 Taškai
2022-09-01121,039 Taškai
1
2
3
4
5
...
12

Panašūs makroekonominiai rodikliai Darbo sąnaudos

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇵🇹
Atlyginimai
1 184 EUR/Month1 151 EUR/MonthKetvirtis
🇵🇹
Atlyginimų augimas
9,1 %8,8 %Mėnesinis
🇵🇹
Dalinio darbo laiko
443 500 418 900 Ketvirtis
🇵🇹
Darbo pasiūlymai
10 989 11 855 Mėnesinis
🇵🇹
Darbo pasiūlymų santykis
1,3 %1,4 %Ketvirtis
🇵🇹
Gamybos darbo užmokestis
115,54 points149,67 pointsMėnesinis
🇵🇹
Įdarbintieji
5,14 mln. 5,138 mln. Mėnesinis
🇵🇹
Ilgalaikio nedarbo lygis
2,5 %2,3 %Ketvirtis
🇵🇹
Įsigijimo norma
60,5 %60,3 %Ketvirtis
🇵🇹
Jaunimo nedarbo lygis
20,9 %19,5 %Mėnesinis
🇵🇹
Minimalūs atlyginimai
1 015 EUR/Month957 EUR/MonthKetvirtis
🇵🇹
Moterų pensijos amžius
66,58 Years66,33 YearsKasmetinis
🇵🇹
Nedarbingi asmenys
374 000 368 100 Mėnesinis
🇵🇹
Nedarbo lygio pasikeitimas
−10 603 persons13 673 personsMėnesinis
🇵🇹
Nedarbo lygis
6,4 %6,3 %Mėnesinis
🇵🇹
populiacija
10,64 mln. 10,517 mln. Kasmetinis
🇵🇹
Produktyvumas
106,233 points106,616 pointsKetvirtis
🇵🇹
Užimtumo pokytis
0,5 %0,5 %Ketvirtis
🇵🇹
Užimtumo rodiklis
56,5 %56,6 %Ketvirtis
🇵🇹
Viso etato darbas
4,705 mln. 4,722 mln. Ketvirtis
🇵🇹
Vyriškosios pensijos amžius
66,58 Years66,33 YearsKasmetinis

Kas yra Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos – viena esminių makroekonominių kategorijų, kuri apima įvairius veiksnius, susijusius su darbuotojų atlyginimais, kompensacijomis ir susijusiomis išlaidomis. „Eulerpool“ svetainė siekia profesionaliai pateikti šią informaciją, analizuojant įvairius rodiklius ir faktorius, leidžiančius geriau suprasti darbo sąnaudų dinamiką Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Darbo sąnaudos Lietuvoje gali būti vertinamos įvairiais aspektais. Pirma, svarbu atsižvelgti į vidutinį darbo užmokestį. Kartu su vidutiniu darbo užmokesčiu būtina analizuoti ir minimalų darbo užmokestį, nes jis turi tiesioginę įtaką bendriems darbo sąnaudoms. Mažesnis minimalus darbo užmokestis gali skatinti verslą samdyti daugiau darbuotojų, tačiau tuo pačiu gali mažinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą darbdaviui. Antra, papildomų išmokų bei socialinio draudimo mokesčių svarba taip pat yra didelė. Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios užtikrina darbuotojams socialinę apsaugą. Ši mokesčio našta darbdaviui turi būti įskaičiuota į bendras darbo sąnaudas ir dažnai yra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl darbuotojų skaičiaus ar atlygio keitimo. Tuo pačiu ir įvairios papildomos išmokos, tokios kaip premijos, papildomos atostogos ar kitos socialinės naudos, padidina bendrą darbo sąnaudų apimtį. Trečia, mūsų svetainė „Eulerpool“ nagrinėja ir struktūrinius darbo rinkos pokyčius. Pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai gali veikti darbo sąnaudas. Jei šalyje mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, darbdaviams tenka konkuruoti dėl galimų darbuotojų, kas gali skatinti darbo užmokesčio augimą. Pramonės šakų skirtumai taip pat turi reikšmės: specifinėse srityse, kur aukštos kompetencijos darbuotojų trūksta, atlyginimai dažnai būna didesni, palyginti su mažiau kvalifikuotais darbais. Darbo sąnaudų apimtį veikia ir išoriniai makroekonominiai veiksniai, tokie kaip infliacija. Infliacija didina prekių ir paslaugų kainas, dėl to darbuotojai gali reikalauti didesnio atlyginimo kompensacijai. Tuo pačiu, jei darbuotojų atlyginimai auga, bet įmonių pajamos neauga tokiu pat tempu, tai gali mažinti įmonių pelningumą. Tarptautinė aplinka taip pat yra svarbi analizės dalis. Esant globalizacijos procesams, darbo sąnaudos Lietuvoje lyginamos su kitomis šalimis. Tai ypač svarbu tarptautinėms kompanijoms, kurios veikia įvairiose rinkose ir siekia optimizuoti savo sąnaudas. Darbo sąnaudų skirtumai gali būti vienu iš svarbiausių veiksnių priimant sprendimus dėl investicijų vietos ar veiklos perkėlimo. Be to, darbo sąnaudos gali būti vertinamos iš ilgalaikės perspektyvos. Ekonominiai ciklai ir jų poveikis darbo sąnaudoms yra reikšmingi. Pavyzdžiui, ekonominio pakilimo metu darbo užmokesčiai linkę augti dėl didėjančios paklausos darbo rinkoje. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu darbo užmokesčio augimas gali sustoti arba net sumažėti dėl mažėjančios darbo jėgos paklausos. Darbo sąnaudų analize taip pat apima regioninius skirtumus. Kaimiškose vietovėse atlyginimai gali būti mažesni lyginant su didžiaisiais miestais, kur gyvenimo lygis ir kitos pragyvenimo sąnaudos yra didesnės. Tai lemia ne tik darbo pasiūlos ir paklausos santykis, bet ir infrastruktūros plėtra bei darbo rinkos struktūra. „Eulerpool“ siekia tapti patikimu šaltiniu, pateikiančiu išsamią ir išsamų darbo sąnaudų analizę. Pateikdami įvairių rodiklių, tokių kaip vidutinio darbo užmokesčio pokyčiai, darbo sąnaudų struktūros, tarptautinės lyginamosios analizės ir demografiniai veiksniai, duomenis, mes siekiame padėti tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams geriau suprasti ir valdyti darbo sąnaudų poveikį ekonomikai. Visapusiškas darbo sąnaudų supratimas leidžia vykdyti sėkmingą verslą ir kurti tvarią ekonominę aplinką kiekvienoje šalyje.