Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
fair value · 20 million securities worldwide · 50 year history · 10 year estimates · leading business news

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇨🇾

Kipras Darbo sąnaudos

Akcijos kaina

121,004 Taškai
Pokytis +/-
+25,037 Taškai
Pokytis %
+23,08 %

Šiuo metu Kipras darbo sąnaudos siekia 121,004 Taškai. Kipras darbo sąnaudos padidėjo iki 121,004 Taškai 2023-12-01, po to kai jos buvo 95,967 Taškai 2023-09-01. Nuo 1995-03-01 iki 2024-03-01 vidutinis BVP Kipras buvo 94,92 Taškai. Didžiausia visų laikų vertė buvo pasiekta 2012-12-01 su 126,69 Taškai, o mažiausia vertė buvo užfiksuota 1995-09-01 su 64,38 Taškai.

Šaltinis: European Central Bank

Darbo sąnaudos

  • Max

Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos Istorija

DataVertė
2023-12-01121,004 Taškai
2023-09-0195,967 Taškai
2023-06-01102,329 Taškai
2023-03-01103,787 Taškai
2022-12-01118,542 Taškai
2022-09-0193,219 Taškai
2022-06-01106,976 Taškai
2022-03-01100,019 Taškai
2021-12-01115,983 Taškai
2021-09-0192,401 Taškai
1
2
3
4
5
...
12

Panašūs makroekonominiai rodikliai Darbo sąnaudos

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇨🇾
Atlyginimai
2 378 EUR/Month2 663 EUR/MonthKetvirtis
🇨🇾
Atlyginimų augimas
5,7 %5 %Ketvirtis
🇨🇾
Dalinio darbo laiko
37 500 33 400 Ketvirtis
🇨🇾
Darbo pasiūlymai
12 433 12 938 Mėnesinis
🇨🇾
Darbo pasiūlymų santykis
3 %2,8 %Ketvirtis
🇨🇾
Įdarbintieji
463 200 450 500 Kasmetinis
🇨🇾
Ilgalaikio nedarbo lygis
1,6 %1,6 %Ketvirtis
🇨🇾
Įsigijimo norma
64,5 %64,9 %Ketvirtis
🇨🇾
Jaunimo nedarbo lygis
10,6 %10,6 %Mėnesinis
🇨🇾
Moterų pensijos amžius
65,5 Years65 YearsKasmetinis
🇨🇾
Nedarbingi asmenys
29 339 29 047 Ketvirtis
🇨🇾
Nedarbo lygis
4,4 %4,2 %Mėnesinis
🇨🇾
populiacija
920 000 900 000 Kasmetinis
🇨🇾
Produktyvumas
112,504 points111,547 pointsKetvirtis
🇨🇾
Užimtumo pokytis
0,6 %0,4 %Ketvirtis
🇨🇾
Užimtumo rodiklis
73,2 %73,8 %Ketvirtis
🇨🇾
Viso etato darbas
408 400 414 000 Ketvirtis
🇨🇾
Vyriškosios pensijos amžius
65,5 Years65 YearsKasmetinis

Kas yra Darbo sąnaudos

Darbo sąnaudos – viena esminių makroekonominių kategorijų, kuri apima įvairius veiksnius, susijusius su darbuotojų atlyginimais, kompensacijomis ir susijusiomis išlaidomis. „Eulerpool“ svetainė siekia profesionaliai pateikti šią informaciją, analizuojant įvairius rodiklius ir faktorius, leidžiančius geriau suprasti darbo sąnaudų dinamiką Lietuvoje ir tarptautiniu mastu. Darbo sąnaudos Lietuvoje gali būti vertinamos įvairiais aspektais. Pirma, svarbu atsižvelgti į vidutinį darbo užmokestį. Kartu su vidutiniu darbo užmokesčiu būtina analizuoti ir minimalų darbo užmokestį, nes jis turi tiesioginę įtaką bendriems darbo sąnaudoms. Mažesnis minimalus darbo užmokestis gali skatinti verslą samdyti daugiau darbuotojų, tačiau tuo pačiu gali mažinti darbuotojų motyvaciją ir lojalumą darbdaviui. Antra, papildomų išmokų bei socialinio draudimo mokesčių svarba taip pat yra didelė. Darbdaviai privalo mokėti socialinio draudimo įmokas, kurios užtikrina darbuotojams socialinę apsaugą. Ši mokesčio našta darbdaviui turi būti įskaičiuota į bendras darbo sąnaudas ir dažnai yra lemiantis veiksnys sprendžiant dėl darbuotojų skaičiaus ar atlygio keitimo. Tuo pačiu ir įvairios papildomos išmokos, tokios kaip premijos, papildomos atostogos ar kitos socialinės naudos, padidina bendrą darbo sąnaudų apimtį. Trečia, mūsų svetainė „Eulerpool“ nagrinėja ir struktūrinius darbo rinkos pokyčius. Pavyzdžiui, demografiniai pokyčiai gali veikti darbo sąnaudas. Jei šalyje mažėja darbingo amžiaus žmonių dalis, darbdaviams tenka konkuruoti dėl galimų darbuotojų, kas gali skatinti darbo užmokesčio augimą. Pramonės šakų skirtumai taip pat turi reikšmės: specifinėse srityse, kur aukštos kompetencijos darbuotojų trūksta, atlyginimai dažnai būna didesni, palyginti su mažiau kvalifikuotais darbais. Darbo sąnaudų apimtį veikia ir išoriniai makroekonominiai veiksniai, tokie kaip infliacija. Infliacija didina prekių ir paslaugų kainas, dėl to darbuotojai gali reikalauti didesnio atlyginimo kompensacijai. Tuo pačiu, jei darbuotojų atlyginimai auga, bet įmonių pajamos neauga tokiu pat tempu, tai gali mažinti įmonių pelningumą. Tarptautinė aplinka taip pat yra svarbi analizės dalis. Esant globalizacijos procesams, darbo sąnaudos Lietuvoje lyginamos su kitomis šalimis. Tai ypač svarbu tarptautinėms kompanijoms, kurios veikia įvairiose rinkose ir siekia optimizuoti savo sąnaudas. Darbo sąnaudų skirtumai gali būti vienu iš svarbiausių veiksnių priimant sprendimus dėl investicijų vietos ar veiklos perkėlimo. Be to, darbo sąnaudos gali būti vertinamos iš ilgalaikės perspektyvos. Ekonominiai ciklai ir jų poveikis darbo sąnaudoms yra reikšmingi. Pavyzdžiui, ekonominio pakilimo metu darbo užmokesčiai linkę augti dėl didėjančios paklausos darbo rinkoje. Priešingai, ekonominio nuosmukio metu darbo užmokesčio augimas gali sustoti arba net sumažėti dėl mažėjančios darbo jėgos paklausos. Darbo sąnaudų analize taip pat apima regioninius skirtumus. Kaimiškose vietovėse atlyginimai gali būti mažesni lyginant su didžiaisiais miestais, kur gyvenimo lygis ir kitos pragyvenimo sąnaudos yra didesnės. Tai lemia ne tik darbo pasiūlos ir paklausos santykis, bet ir infrastruktūros plėtra bei darbo rinkos struktūra. „Eulerpool“ siekia tapti patikimu šaltiniu, pateikiančiu išsamią ir išsamų darbo sąnaudų analizę. Pateikdami įvairių rodiklių, tokių kaip vidutinio darbo užmokesčio pokyčiai, darbo sąnaudų struktūros, tarptautinės lyginamosios analizės ir demografiniai veiksniai, duomenis, mes siekiame padėti tiek verslo, tiek viešojo sektoriaus sprendimų priėmėjams geriau suprasti ir valdyti darbo sąnaudų poveikį ekonomikai. Visapusiškas darbo sąnaudų supratimas leidžia vykdyti sėkmingą verslą ir kurti tvarią ekonominę aplinką kiekvienoje šalyje.