Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇬🇧

Jungtinė Karalystė Užimtumo pokytis

Akcijos kaina

373 000
Pokytis +/-
+108 000
Pokytis %
+33,86 %

Dabartinė Užimtumo pokytis vertė Jungtinė Karalystė yra 373 000 . Užimtumo pokytis Jungtinė Karalystė padidėjo iki 373 000 2024-08-01, po to kai buvo 265 000 2024-07-01. Nuo 1971-06-01 iki 2024-09-01, vidutinis BVP Jungtinė Karalystė buvo 40 887,50 . Visų laikų aukščiausia reikšmė buvo pasiekta 2024-08-01 su 373 000,00 , o žemiausia reikšmė buvo užfiksuota 2020-06-01 su −424 000,00 .

Šaltinis: Office for National Statistics

Užimtumo pokytis

  • Max

Užimtumo pokytis

Užimtumo pokytis Istorija

DataVertė
2024-08-01373 000
2024-07-01265 000
2024-06-0197 000
2024-05-0119 000
2023-12-0172 000
2023-11-01108 000
2023-10-01114 000
2023-05-01135 000
2023-04-01226 000
2023-03-01134 000
1
2
3
4
5
...
46

Panašūs makroekonominiai rodikliai Užimtumo pokytis

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇬🇧
Atlyginimai
696 GBP/Week693 GBP/WeekMėnesinis
🇬🇧
Atlyginimų augimas
4,3 %3,9 %Mėnesinis
🇬🇧
Dalinio darbo laiko
8,291 mln. 8,208 mln. Mėnesinis
🇬🇧
Darbo netekusių asmenų prašymų pokytis
23 700 102 300 Mėnesinis
🇬🇧
Darbo pasiūlymai
831 000 840 000 Mėnesinis
🇬🇧
Darbo sąnaudos
122,3 points121 pointsKetvirtis
🇬🇧
Gamybos darbo užmokestis
764 GBP/Week759 GBP/WeekMėnesinis
🇬🇧
Įdarbintieji
33,232 mln. 33,094 mln. Mėnesinis
🇬🇧
Įsigijimo norma
78,1 %77,8 %Mėnesinis
🇬🇧
Jaunimo nedarbo lygis
13,7 %12,8 %Mėnesinis
🇬🇧
Minimalūs atlyginimai
11,44 GBP/Hour10,42 GBP/HourKasmetinis
🇬🇧
Moterų pensijos amžius
66 Years66 YearsKasmetinis
🇬🇧
Neaktyvumo tarifas
21,8 %21,8 %Mėnesinis
🇬🇧
Nedarbingi asmenys
1,629 mln. 1,578 mln. Mėnesinis
🇬🇧
Nedarbo lygis
4,4 %4,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Nežemės ūkio darbo užmokesčio lapai.
−58 569 −6 195 Mėnesinis
🇬🇧
populiacija
67,6 mln. 66,98 mln. Kasmetinis
🇬🇧
Produktyvumas
101,8 points102 pointsKetvirtis
🇬🇧
Realių pajamų be premijų
1,9 %2,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Realių pajamų, įskaitant premijas, suma
0,8 %0,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Užimtumo rodiklis
74,8 %75 %Mėnesinis
🇬🇧
Vidutinės savaitinės darbo valandos
32,1 Hours31,9 HoursMėnesinis
🇬🇧
Vidutinis atlyginimas be premijos
5,1 %5,4 %Mėnesinis
🇬🇧
Viso etato darbas
24,905 mln. 24,901 mln. Mėnesinis
🇬🇧
Vyriškosios pensijos amžius
66 Years66 YearsKasmetinis

Jungtinėje Karalystėje užimtumo pokytis reiškia 3 mėnesių slankųjį vidurkį, palyginti su ankstesniu laikotarpiu, skaičiuojant asmenis, kuriems yra 16 metų ir vyresni, esančius užimtumo srityje.

Kas yra Užimtumo pokytis

Employment Change yra vienas svarbiausių makroekonominių rodiklių, kuris atspindi darbo rinkos būklę ir ekonomikos sveikatą. Eulerpool svetainėje mes pateikiame išsamią ir aktualią informaciją apie šio rodiklio dinamiką Lietuvoje. Šis aprašas padės jums geriau suprasti, kas yra Employment Change, kodėl jis yra svarbus ir kaip šis rodiklis veikia Lietuvos ekonominę aplinką. Employment Change žymi darbo vietų skaičiaus pokyčius per tam tikrą laikotarpį. Tai gali būti tiek darbo vietų augimas, tiek mažėjimas. Šis rodiklis yra svarbus, nes jis leidžia įvertinti, kiek veiksminga yra vyriausybės ekonominė politika, kaip keičiasi verslo aplinka ir kaip šie pokyčiai paveikia gyventojų užimtumą. Be to, Employment Change duomenys padeda prognozuoti ateities ekonominę raidą ir planuoti strateginius sprendimus tiek valstybinėms įstaigoms, tiek privatiems investuotojams. Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, Employment Change rodiklis yra glaudžiai susijęs su bendruoju vidaus produktu (BVP) ir kitu makroekonominiu rodikliu - nedarbo lygiu. Kai BVP auga, dažniausiai didėja ir darbo vietų skaičius, nes įmonės plečiasi ir kuria naujas darbo vietas. Atitinkamai, kai ekonomika susitraukia, dažnai pasitaiko atvirkštinis efektas - mažėja darbo vietų skaičius, didėja nedarbo lygis. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiantis Employment Change Lietuvoje, yra eksporto sektoriaus būklė. Lietuva yra maža šalis, todėl internacionalizacija ir globalizacija turi didelę įtaką vietinei darbo rinkai. Kai eksportas didėja, įmonės plečiasi, kuria naujas darbo vietas, o tai teigiamai veikia Employment Change rodiklį. Tačiau kai tarptautinė ekonominė padėtis blogėja, eksporto apimtys mažėja, įmonės yra priverstos mažinti darbuotojų skaičių. Informacijos technologijų ir gamybos sektoriai taip pat turi didelę įtaką veikiant Employment Change Lietuvoje. Informacinės technologijos tapo viena iš svarbiausių šiuolaikinės ekonomikos dalių. Sparčiai augančios IT įmonės sukuria daug naujų ir aukštos kvalifikacijos reikalaujančių darbo vietų. Gamybos sektorius Lietuvoje taip pat turi didelę įtaką darbo rinkai. Didžiosios gamyklos ne tik samdo daug darbuotojų, bet ir investuoja į jų mokymą bei kvalifikacijos kėlimą, o tai ilgainiui padidina darbo jėgos konkurencingumą ir efektyvumą. Verta paminėti ir valstybės politiką darbo rinkos reguliavimo atžvilgiu. Darbo rinkos politika apima priemones, skirtas skatinti užimtumą, mažinti nedarbą ir gerinti darbo sąlygas. Tokios priemonės yra mokesčių lengvatos įmonėms, kurios kuria naujas darbo vietas, darbo rinkos programos, kurios padeda bedarbiams greičiau susirasti darbą, ir kitos socialinės apsaugos priemonės, kurios padeda išlaikyti darbo vietas. Švietimo sistemos reikšmė Employment Change rodikliui taip pat yra reikšminga. Aukštos kvalifikacijos darbuotojai yra geriau pasirengę reaguoti į rinkos pokyčius ir prisitaikyti prie naujų technologijų bei darbo sąlygų. Todėl investicijos į švietimą ir profesinį mokymą yra ilgalaikė investicija į darbo rinkos stabilumą ir augimą. Demografiniai veiksniai taip pat turi įtakos Employment Change rodikliui Lietuvoje. Gyventojų senėjimas ir emigracija yra du dideli iššūkiai, su kuriais susiduria Lietuvos darbo rinka. Senstantis gyventojų kontingentas mažina aktyvios darbo jėgos skaičių, o emigracija prisideda prie aukštos kvalifikacijos darbuotojų trūkumo. Todėl svarbu imtis priemonių, kurios skatintų jaunas šeimas likti Lietuvoje ir dirbti čia, o emigravusiuosius grįžti. Nors daugiausiai aptarėme veiksnius, kurie lemia Employment Change rodiklį, verta pažymėti, kaip šis rodiklis naudojamas makroekonominiame analizuojant. Įmonių vadovai, ekonomistai, analitikai ir politikai naudoja Employment Change duomenis sprendimų priėmimui. Naujų darbo vietų kūrimas ar sumažinimas tiesiogiai veikia vartotojų perkamąją galią, o tai savo ruožtu daro įtaką vartotojų išlaidoms ir paklausai rinkoje. Kai Employment Change rodo teigiamą augimą, galima tikėtis didesnių vartotojų išlaidų ir ekonomikos pagyvėjimo. Atitinkamai, neigiami Employment Change rodikliai gali signalizuoti apie artėjančią ekonomikos lėtėjimą. Be to, Employment Change rodikliai yra naudojami prognozėms ir strateginiam planavimui. Stebint šio rodiklio tendencijas, galima prognozuoti, kaip kintančios darbo rinkos sąlygos paveiks ekonominę situaciją tiek trumpuoju, tiek ilguoju laikotarpiu. Tai leidžia iš anksto imtis priemonių, siekiant sušvelninti neigiamus pokyčius arba pasinaudoti teigiamais pasikeitimais. Apibendrinant, Employment Change yra svarbus indikatorius, kuris suteikia vertingą informaciją apie darbo rinkos būklę ir ekonominę padėtį Lietuvoje. Eulerpool svetainėje pateikiami duomenys leidžia nuolat stebėti šio rodiklio pokyčius, analizuoti veiksnius, kurie juos lemia, ir priimti pagrįstus sprendimus, susijusius su ekonomine politika, investicijomis ir verslo plėtra. Vykdydami išsamias analizes ir pateikdami patikimą informaciją, mes siekiame padėti mūsų klientams geriau suprasti darbo rinkos dinamiką ir efektyviau veikti sparčiai kintančioje ekonominėje aplinkoje.