Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇬🇧

Jungtinė Karalystė Infliacijos rodiklis

Akcijos kaina

2,3 %
Pokytis +/-
-0,9 %
Pokytis %
-32,73 %

Dabartinė Infliacijos rodiklis vertė Jungtinė Karalystė yra 2,3 %. Infliacijos rodiklis Jungtinė Karalystė sumažėjo iki 2,3 % 2024-04-01, po to kai buvo 3,2 % 2024-03-01. Nuo 1989-01-01 iki 2024-05-01, vidutinė BVP Jungtinė Karalystė buvo 2,83 %. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2022-10-01 su 11,10 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2015-04-01 su −0,10 %.

Šaltinis: Office for National Statistics

Infliacijos rodiklis

  • Max

Inflacijos norma

Infliacijos rodiklis Istorija

DataVertė
2024-04-012,3 %
2024-03-013,2 %
2024-02-013,4 %
2024-01-014 %
2023-12-014 %
2023-11-013,9 %
2023-10-014,6 %
2023-09-016,7 %
2023-08-016,7 %
2023-07-016,8 %
1
2
3
4
5
...
42

Panašūs makroekonominiai rodikliai Infliacijos rodiklis

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇬🇧
Branduolinė infliacijos norma
3,6 %3,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Branduolinės gamybos kainos YoY
1,3 %1 %Mėnesinis
🇬🇧
Branduolinės infliacijos mėnesio pokytis (MoM)
0,1 %0,2 %Mėnesinis
🇬🇧
Branduolinių gamintojų kainos MoM
0,3 %0 %Mėnesinis
🇬🇧
BVP defliatorius
110,7 points110 pointsKetvirtis
🇬🇧
CPI Transport
136 points135 pointsMėnesinis
🇬🇧
Energijos infliacija
−10,1 %−16,2 %Mėnesinis
🇬🇧
Gamintojų kainos
136,2 points136,7 pointsMėnesinis
🇬🇧
Gamintojų kainų infliacija MėnMėn
−0,3 %0 %Mėnesinis
🇬🇧
Gamintojų kainų pokytis
0,2 %0,8 %Mėnesinis
🇬🇧
Inflacijos lūkesčiai
2,7 %2,6 %Mėnesinis
🇬🇧
Infliacijos norma MoM
0,6 %0 %Mėnesinis
🇬🇧
Įvesties gamintojų kainos
146,6 points146,5 pointsMėnesinis
🇬🇧
Maisto produktų infliacija
1,9 %1,9 %Mėnesinis
🇬🇧
Mažmeninės prekybos kainų indeksas
3 %3,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Nuomos infliacija
7,4 %7,2 %Mėnesinis
🇬🇧
Pagrindinės vartotojų kainos
132,1 points131,6 pointsMėnesinis
🇬🇧
Pagrindinių gamintojų kainos
135,8 points135,5 pointsMėnesinis
🇬🇧
Paslaugų infliacija
5,2 %5,7 %Mėnesinis
🇬🇧
PPI Įvestis
−0,5 %−0,3 %Mėnesinis
🇬🇧
PPI Įvestis metinis pokytis
−0,1 %−1,4 %Mėnesinis
🇬🇧
Vartotojų kainų indeksas (VPI)
134,3 points133,8 pointsMėnesinis
🇬🇧
Vartotojų kainų indeksas būstui ir komunalinėms paslaugoms
136,6 points136,4 pointsMėnesinis

Jungtinėje Karalystėje svarbiausios vartotojų kainų indekso kategorijos yra: transportas (14%), būstas ir komunalinės paslaugos (14%) bei laisvalaikis ir kultūra (13%). Maistas ir nealkoholiniai gėrimai sudaro 12%, restoranai ir viešbučiai – 11%, kitos prekės ir paslaugos – 9%, baldai, namų ūkio įranga ir kasdieninė namų priežiūra – 8%, drabužiai ir avalynė – 6%. Kitos kategorijos apima: alkoholiniai gėrimai, tabakas ir narkotikai (5%), švietimas (3%), komunikacija (3%) ir sveikata (2%).

Kas yra Infliacijos rodiklis

Infliacijos lygis yra vienas iš svarbiausių rodiklių makroekonomikoje, kuris turi tiesioginį poveikį tiek šalies ekonomikai, tiek jos gyventojų gyvenimo kokybei. Eulerpool - profesionali makroekonominių duomenų pateikimo svetainė, siekianti suteikti išsamią informaciją, reikalingą norint suprasti ir analizuoti infliacijos rodiklius. Šiame tekste aptarsime, kas yra infliacija, kaip ji matuojama, kokie veiksniai ją lemia, kokios būna jos pasekmės ir kaip su ja kovojama. Infliacija - tai bendras prekių ir paslaugų kainų lygio padidėjimas per tam tikrą laikotarpį. Šis rodiklis yra svarbus ekonomikos sveikatos indikatorius, nes jis atspindi perkamąją gyventojų galią. Infliacijos lygio augimas reiškia, kad už tą pačią pinigų sumą galima nusipirkti mažiau prekių ar paslaugų. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, infliacijos lygio matavimu rūpinasi nacionalinė statistikos tarnyba. Dažniausiai naudojamas infliacijos matavimo būdas - vartotojų kainų indeksas (VKI), kuris parodo vidutinį prekių ir paslaugų kainų pokytį per tam tikrą laikotarpį. Vienas iš pagrindinių veiksnių, lemiančių infliaciją, yra paklausos ir pasiūlos dėsniai. Kai paklausa viršija pasiūlą, kainos kyla, kadangi prekės ir paslaugos tampa labiau geidžiamos. Kita vertus, kai pasiūla viršija paklausą, kainos mažėja. Šis balansas gali būti paveiktas daugelio veiksnių, tokių kaip ekonomikos augimas, gyventojų pajamų padidėjimas, palūkanų normos kaitos politika ir kt. Taip pat svarbus vaidmuo tenka gamybos sąnaudoms, tokios kaip žaliavų kainos, darbo užmokestis, energijos kainos. Jei šie veiksniai kyla, tai dažnai perkelia į vartotojų kainas. Svarbu paminėti, kad infliacijos lygio kitimą gali įtakoti ir pinigų politika. Centriniai bankai, tokie kaip Lietuvos bankas, reguliuoja pinigų pasiūlą ir palūkanų normas siekdami kontroliuoti infliaciją. Jei centrinis bankas pasirenka sumažinti palūkanų normas, skatinama vartojimo ir investicijų augimas, kas galėtų padidinti infliaciją. Kita vertus, didinant palūkanų normas, pinigų pasiūla mažėja, todėl infliacija gali būti mažinama. Hipotezės dėl infliacijos kilimo ar kritimo yra labai svarbios, nes infliacija gali turėti tiek teigiamą, tiek neigiamą poveikį ekonomikai. Viena vertus, šiek tiek padidėjęs infliacijos lygis gali skatinti ekonomikos augimą, nes tai lemia didesnį vartojimą ir investicijas. Kita vertus, pernelyg greitai kylanti infliacija gali iškraipyti kainų mechanizmą ir sukelti ekonominį nestabilumą. Vienas iš neigiamų infliacijos padarinių yra sumažėjusi perkamoji galia, kuri gali ypač neigiamai paveikti gyventojus su fiksuotomis pajamomis, tokius kaip pensininkai ar socialinių išmokų gavėjai. Infliacija taip pat gali sukelti nepageidaujamą "kainų ir atlyginimų spiralę," kai kylant kainoms darbuotojai reikalauja didesnių atlyginimų, o tai, savo ruožtu, dar labiau kelia kainas. Tai gali sukelti nuolatinį ir nepamatuotą infliacijos lygio didėjimą, destabilizuojantį ekonomiką. Taip pat dažnai infliacijos padidėjimas didina palūkanų normas, kas gali neigiamai paveikti verslo investicijas ir ekonomikos augimą. Norint kovoti su kenksminga infliacija, yra naudojamos įvairios priemonės. Viena svarbiausių - pinigų politika, kurią vykdo centrinis bankas. Palūkanų normų didinimas yra vienas efektyviausių būdų sumažinti infliaciją, nes tai mažina pinigų pasiūlą ir skatina taupymą bei mažina vartojimą bei investicijas. Fiskalinė politika taip pat gali turėti svarbų poveikį infliacijos kontrolei. Vyriausybės gali sumažinti viešąjį išlaidavimą arba padidinti mokesčius, taip mažindamos paklausą. Be ekonominių priemonių, svarbus vaidmuo tenka ir komunikacijai bei rinkos dalyvių lūkesčių formavimui. Jei centrinis bankas ar vyriausybė sugebės įtikinti rinką, kad infliacija bus sėkmingai kontroliuojama, tai gali sumažinti infliacijos lygio augimo tikimybę. Norint stebėti infliacijos lygį ir vykdyti efektyvią ekonominę politiką, labai svarbu turėti patikimą ir išsamią informaciją. Eulerpool - profesionali makroekonominių duomenų pateikimo platforma, teikianti tikslią ir naujausią informaciją apie infliacijos rodiklius tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse. Naudodamiesi mūsų pateikiamais duomenimis, galite giliau suprasti infliacijos dinamiką, analizuoti jos priežastis ir pasekmes bei priimti pagrįstus sprendimus tiek asmeniniame, tiek profesionaliame gyvenime. Apibendrinant, infliacijos lygis yra esminis makroekonominis rodiklis, turintis daugybę priežasčių ir pasekmių. Jo matavimas, supratimas ir valdymas yra svarbus tiek valdžios institucijoms, tiek verslui, tiek paprastiems piliečiams. Eulerpool svetainėje jūs rasite išsamią informaciją, kuri padės jums suprasti šio svarbaus ekonominio reiškinio dinamiką ir jo įtaką ekonomikai.