Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas

Užtikrinkite nuo 2 eurų
Analyse
Profilis
🇬🇧

Jungtinė Karalystė Neaktyvumo rodiklis

Akcijos kaina

21,9 %
Pokytis +/-
-0,3 %
Pokytis %
-1,36 %

Dabartinė Neaktyvumo rodiklis Jungtinė Karalystė yra 21,9 %. Neaktyvumo rodiklis Jungtinė Karalystė sumažėjo iki 21,9 % 2024-07-01, po to kai buvo 22,2 % 2024-06-01. Nuo 1971-03-01 iki 2024-08-01, vidutinis BVP Jungtinė Karalystė buvo 23,19 %. Visų laikų aukščiausias taškas buvo pasiektas 1983-04-01 su 25,90 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2020-02-01 su 20,50 %.

Šaltinis: Office for National Statistics

Neaktyvumo rodiklis

  • Max

Neaktyvumo tarifas

Neaktyvumo rodiklis Istorija

DataVertė
2024-07-0121,9 %
2024-06-0122,2 %
2024-05-0122,1 %
2024-04-0122,3 %
2024-03-0122,1 %
2024-02-0122,2 %
2024-01-0122 %
2023-12-0121,9 %
2023-11-0121,9 %
2023-10-0121,8 %
1
2
3
4
5
...
65

Panašūs makroekonominiai rodikliai Neaktyvumo rodiklis

PavadinimasŠiuo metuAnkstesnisDažnis
🇬🇧
Atlyginimai
693 GBP/Week690 GBP/WeekMėnesinis
🇬🇧
Atlyginimų augimas
3,8 %4,1 %Mėnesinis
🇬🇧
Dalinio darbo laiko
8,291 mln. 8,208 mln. Mėnesinis
🇬🇧
Darbo netekusių asmenų prašymų pokytis
23 700 102 300 Mėnesinis
🇬🇧
Darbo pasiūlymai
841 000 856 000 Mėnesinis
🇬🇧
Darbo sąnaudos
122,3 points121 pointsKetvirtis
🇬🇧
Gamybos darbo užmokestis
764 GBP/Week759 GBP/WeekMėnesinis
🇬🇧
Įdarbintieji
33,232 mln. 33,094 mln. Mėnesinis
🇬🇧
Įsigijimo norma
78,1 %77,8 %Mėnesinis
🇬🇧
Jaunimo nedarbo lygis
12,8 %13,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Minimalūs atlyginimai
11,44 GBP/Hour10,42 GBP/HourKasmetinis
🇬🇧
Moterų pensijos amžius
66 Years66 YearsKasmetinis
🇬🇧
Nedarbingi asmenys
1,629 mln. 1,578 mln. Mėnesinis
🇬🇧
Nedarbo lygis
4,4 %4,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Nežemės ūkio darbo užmokesčio lapai.
−58 569 −6 195 Mėnesinis
🇬🇧
populiacija
67,6 mln. 66,98 mln. Kasmetinis
🇬🇧
Produktyvumas
101,8 points102 pointsKetvirtis
🇬🇧
Realių pajamų be premijų
1,9 %2,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Realių pajamų, įskaitant premijas, suma
0,8 %0,3 %Mėnesinis
🇬🇧
Užimtumo pokytis
373 000 265 000 Mėnesinis
🇬🇧
Užimtumo rodiklis
75 %74,8 %Mėnesinis
🇬🇧
Vidutinės savaitinės darbo valandos
31,9 Hours31,9 HoursMėnesinis
🇬🇧
Vidutinis atlyginimas be premijos
5,1 %5,4 %Mėnesinis
🇬🇧
Viso etato darbas
24,901 mln. 24,909 mln. Mėnesinis
🇬🇧
Vyriškosios pensijos amžius
66 Years66 YearsKasmetinis

Jungtinėje Karalystėje neveiklumo rodiklis apima 16-64 metų asmenis, kurie nėra įsidarbinę, neieško darbo per pastarąsias 4 savaites ir/arba negali pradėti dirbti per artimiausias 2 savaites.

Kas yra Neaktyvumo rodiklis

Inaktyvumo Rodiklis Lietuvoje: Detali Apžvalga Inaktyvumo rodiklis, kartais vadinamas nedarbo šaltiniu arba pasyvumu darbo rinkoje, yra ypač svarbus rodiklis, nurodantis ekonominį aktyvumą bei socialinę situaciją konkrečioje šalyje. Mūsų svetainė, "Eulerpool", yra sukurtas makroekonominių duomenų platforma, todėl mums svarbu išsamiai ir profesionaliai pristatyti šį temą. Inaktyvumo rodiklis, remiantis Eurostato apibrėžimu, apima gyventojus, kurie nėra ekonominiu požiūriu aktyvūs, t.y. jie nedirba ir neieško darbo. Šis rodiklis vaidina svarbų vaidmenį analizuojant darbo rinkos tendencijas ir padeda ekonomistams, politikams bei investuotojams priimti pagrįstus sprendimus. Inaktyvumo rodiklio matavimas bei interpretacija Inaktyvumo rodiklis yra proporcija darbo jėgos tyrimuose dalyvaujančių asmenų, kurie nėra įtraukti į darbo rinką. Tai apima pensininkus, studentus, negalią turinčius asmenis, namų šeimininkes ir tuos, kurie nusprendė nedirbti dėl kitų priežasčių. Inaktyvumo rodiklis nėra tiesiogiai susijęs su nedarbo rodikliu, nes nedarbo rodiklis apima tik darbingus asmenis, kurie aktyviai ieško darbo. Tačiau inaktyvumo rodiklis suteikia papildomą gylį suprasti, kaip efektyviai šalies darbo rinka naudoja ar neišnaudoja savo potencialą. Lietuvoje, kaip ir kitose Europos šalyse, inaktyvumo rodiklio matavimas dažnai yra dalis didesnių demografinių ir darbo rinkos tyrimų. Remdamasi surašymo ir kasmetinių darbo rinkos apklausų duomenimis, Statistinių Tyrimų Departamentas skelbia inaktyvumo rodiklius, kurie yra svarbūs vertinant socialinę bei ekonominę situaciją šalyje. Socioekonominiai faktoriai darantys įtaką inaktyvumui Inaktyvumo lygis šalyje gali būti įtakotas daugelio veiksnių, tarp kurių - demografiniai pokyčiai, švietimo sistema, socialinės apsaugos politika, sveikatos apsauga bei kultūriniai faktoriai. Pirmiausia, demografiniai pokyčiai yra esminiai. Lietuva, kaip ir daugelis kitų Europos šalių, susiduria su senėjančia visuomene. Didėjantis pensininkų skaičius natūraliai didina inaktyvumo rodiklį. Be to, migracijos tendencijos, ypač jaunimo emigracija į kitas Europos šalis, gali taip pat žymiai padidinti inaktyvumą. Švietimo sistema taip pat turi didelę įtaką. Studentai, kurie studijuoja dieniniuose mokymuose, dažnai yra ekonomiškai neaktyvūs, nors ir aktyviai ruošiasi būsimai karjeros veiklai. Lietuvoje, kur didesnis dėmesys skiriamas universitetiniam išsilavinimui, jaunimas dažnai pasirenka ilgiau likti švietimo sistemoje. Socialinės apsaugos politika yra dar vienas svarbus veiksnys. Gerai išvystyta socialinės apsaugos sistema, kuri suteikia tinkamą finansinę paramą, gali motyvuoti tam tikrus gyventojų segmentus būti ekonomiškai neaktyviais. Pavyzdžiui, ilgalaikiai socialinės paramos gavėjai ar gausiai šeimos nariai gali priimti sprendimą nedirbti dėl stabilios valstybės paramos. Sveikatos apsauga taip pat daro didelę įtaką inaktyvumo lygiui. Asmenys, susiduriantys su rimtomis sveikatos problemomis ar negalia, dažnai priskiriami prie neaktyvių gyventojų. Lietuvoje vyrauja senstančiai visuomenei būdingos sveikatos problemos, tokios kaip širdies ir kraujagyslių ligos, kurios gali ženkliai padidinti inaktyvumo rodiklį. Kultūriniai faktoriai ir tradicijos gali taip pat turėti svarbų vaidmenį. Pavyzdžiui, tradicinės šeimos vertybės gali paskatinti moteris pasilikti namuose rūpintis vaikais ar vyresnio amžiaus šeimos nariais, dėl ko jos lieka ekonomiškai neaktyvios. Inaktyvumo rodiklio svarba ir poveikis ekonomikai Inaktyvumo rodiklis turi reikšmingą poveikį šalies ekonomikai. Aukštas inaktyvumo lygis gali reikšti, kad didelė dalis darbingo amžiaus gyventojų nėra įtraukta į gamybos procesus. Tai gali neigiamai paveikti šalies BVP augimą ir bendrą ekonominį vystymąsi. Be to, didelis inaktyvumas gali sukelti socialinę įtampą ir padidinti valstybės išlaidas socialinei apsaugai ir sveikatos apsaugai. Tačiau reikia atsižvelgti į tai, kad ne visos inaktyvios grupės yra vienodos. Pavyzdžiui, studentų inaktyvumas gali būti laikomas teigiamu ženklu, nes tai rodo, kad jaunimas investuoja į savo švietimą ir ateities karjeros galimybes. Panašiai, pensininkai, kurie yra ekonomiškai neaktyvūs, dažnai atliko savo darbo gyvenimą ir dabar dalinasi sukauptais ištekliais. Pasiūlymai inaktyvumo mažinimui Lietuvoje Mažinant inaktyvumą Lietuvoje, reikalingi kompleksiniai sprendimai ir ilgalaikė strategija. Viena iš svarbiausių priemonių yra švietimo sistemos tobulinimas ir aktyvus darbo rinkos politika. Tai gali apimti įvairias profesinio mokymo programas ir skatinančias priemones universitetų absolventams aktyviai ieškoti darbo. Socialinės apsaugos sistemos reformos taip pat yra esminės. Papildomos paskatos įsidarbinti, socialinės paramos susiejimas su aktyvaus darbo paieškomis arba visuomeniniais darbais, taip pat veiksminga sveikatos apsaugos sistema gali sumažinti inaktyvumą. Sveikatos apsaugos srityje būtų prasminga investuoti į profilaktines sveikatos programas ir skatinti sveikesnį gyvenimo būdą, siekiant sumažinti sveikatos problemų sukeliamą inaktyvumą. Kultūriniai pokyčiai, skatinant lyčių lygybę darbo rinkoje ir peržiūrint tradicinius vaidmenis šeimoje, taip pat gali padėti sumažinti inaktyvumą moterų tarpe. Apibendrinant, inaktyvumo rodiklis yra sudėtingas ir daugiapakopis indikatorius, galintis suteikti vertingą informaciją apie šalies socioekonominę būklę. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, šis rodiklis yra strateginio planavimo ir ekonominės politikos formavimo pagrindas. "Eulerpool" platformoje stengiamės pateikti išsamius makroekonominius duomenis, padedančius suprasti ir spręsti aktualias visuomenės problemas.