Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų Turkija Ginklų pardavimas
Akcijos kaina
Dabartinė Ginklų pardavimas vertė Turkija yra 535 mln. SIPRI TIV. Ginklų pardavimas Turkija padidėjo iki 535 mln. SIPRI TIV 2022-01-01, po to kai buvo 487 mln. SIPRI TIV 2021-01-01. Nuo 1980-01-01 iki 2023-01-01, vidutinis BVP Turkija buvo 137,16 mln. SIPRI TIV. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2023-01-01 su 609,00 mln. SIPRI TIV, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1997-01-01 su 0 SIPRI TIV.
Ginklų pardavimas ·
Max
Ginklų pardavimai | |
---|---|
1980-01-01 | 23,00 mln. SIPRI TIV |
1981-01-01 | 11,00 mln. SIPRI TIV |
1995-01-01 | 3,00 mln. SIPRI TIV |
1996-01-01 | 3,00 mln. SIPRI TIV |
1998-01-01 | 3,00 mln. SIPRI TIV |
1999-01-01 | 44,00 mln. SIPRI TIV |
2000-01-01 | 20,00 mln. SIPRI TIV |
2001-01-01 | 5,00 mln. SIPRI TIV |
2002-01-01 | 27,00 mln. SIPRI TIV |
2003-01-01 | 43,00 mln. SIPRI TIV |
2004-01-01 | 28,00 mln. SIPRI TIV |
2005-01-01 | 25,00 mln. SIPRI TIV |
2006-01-01 | 67,00 mln. SIPRI TIV |
2007-01-01 | 85,00 mln. SIPRI TIV |
2008-01-01 | 120,00 mln. SIPRI TIV |
2009-01-01 | 76,00 mln. SIPRI TIV |
2010-01-01 | 70,00 mln. SIPRI TIV |
2011-01-01 | 90,00 mln. SIPRI TIV |
2012-01-01 | 144,00 mln. SIPRI TIV |
2013-01-01 | 139,00 mln. SIPRI TIV |
2014-01-01 | 157,00 mln. SIPRI TIV |
2015-01-01 | 225,00 mln. SIPRI TIV |
2016-01-01 | 244,00 mln. SIPRI TIV |
2017-01-01 | 179,00 mln. SIPRI TIV |
2018-01-01 | 249,00 mln. SIPRI TIV |
2019-01-01 | 276,00 mln. SIPRI TIV |
2020-01-01 | 265,00 mln. SIPRI TIV |
2021-01-01 | 487,00 mln. SIPRI TIV |
2022-01-01 | 535,00 mln. SIPRI TIV |
Ginklų pardavimas Istorija
Data | Vertė |
---|---|
2022-01-01 | 535 mln. SIPRI TIV |
2021-01-01 | 487 mln. SIPRI TIV |
2020-01-01 | 265 mln. SIPRI TIV |
2019-01-01 | 276 mln. SIPRI TIV |
2018-01-01 | 249 mln. SIPRI TIV |
2017-01-01 | 179 mln. SIPRI TIV |
2016-01-01 | 244 mln. SIPRI TIV |
2015-01-01 | 225 mln. SIPRI TIV |
2014-01-01 | 157 mln. SIPRI TIV |
2013-01-01 | 139 mln. SIPRI TIV |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Ginklų pardavimas
Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
---|---|---|---|
🇹🇷 Apyvartos balansas prie BVP | −4 % of GDP | −5,1 % of GDP | Kasmetinis |
🇹🇷 Aukso atsargos | 584,93 Tonnes | 570,3 Tonnes | Ketvirtis |
🇹🇷 Eksportai | 24,066 mlrd. USD | 19,228 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇹🇷 Gamtninio dujų importas | 129 372,334 Terajoule | 149 099,47 Terajoule | Mėnesinis |
🇹🇷 Importas | 30,568 mlrd. USD | 29,145 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇹🇷 Kapitalo srautai | 630 mln. USD | 1,573 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇹🇷 Naftos gamyba | 97 BBL/D/1K | 94 BBL/D/1K | Mėnesinis |
🇹🇷 Pasiūlymo sąskaita | 4,324 mlrd. USD | 778 mln. USD | Mėnesinis |
🇹🇷 Pervedimai | 8 mln. USD | 8 mln. USD | Mėnesinis |
🇹🇷 Prekybos balansas | −6,502 mlrd. USD | −9,917 mlrd. USD | Mėnesinis |
🇹🇷 Prekybos sąlygos | 88,26 points | 88,06 points | Mėnesinis |
🇹🇷 Terorizmo indeksas | 4,168 Points | 5,6 Points | Kasmetinis |
🇹🇷 Turistų atvykimai | 6,054 mln. | 6,825 mln. | Mėnesinis |
🇹🇷 Turizmo pajamos | 8,78 mlrd. USD | 12,27 mlrd. USD | Ketvirtis |
🇹🇷 Užsienio skola | 499,886 mlrd. USD | 481,321 mlrd. USD | Ketvirtis |
🇹🇷 Užsienio tiesioginės investicijos | 561 mln. USD | 590 mln. USD | Mėnesinis |
Ginklų pardavimai yra pateikiami kaip tendencijos indikatoriaus vertė, pagrįsta žinomais pagrindinių ginklų, tokių kaip orlaiviai, oro gynybos sistemos, prieš povandeninius kovos ginklai, šarvuoti lėktuvai, artilerija, varikliai, raketos, jutikliai, palydovai, laivai ir kiti, gamybos vieneto kaštais. Šis indikatorius siekia atspindėti karinių išteklių perdavimo vertę, o ne finansinę perdavimo vertę.
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Ginklų pardavimas
Ginklų pardavimai yra svarbi makroekonominė kategorija, turinti didelę įtaką tiek pasaulinei, tiek vietinei ekonomikai. Įvertindami ginklų prekybos statistiką ir tendencijas, galime geriau suprasti geopolitinę padėtį ir nacionalinį saugumą. Tai ypač aktualu Lietuvoje, kur saugumas ir stabilumas yra itin svarbūs. Šiame straipsnyje detaliai nagrinėsime ginklų pardavimų kategoriją, jos įtaką ir įvairius makroekonominius aspektus. Pirmiausia, svarbu suprasti, kad ginklų rinka yra viena iš daugiausiai reguliuojamų rinkų pasaulyje. Tai yra dėl tos priežasties, kad ginklų prekyba gali turėti didelę įtaką tarptautiniams santykiams ir konfliktams. Pasaulinė ginklų prekybos rinka pastaraisiais metais rodo augimo tendenciją, nes daugelis šalių siekia modernizuoti savo karines pajėgas. Tuo pačiu metu didėja ir nedidelių, tačiau technologijų pažangių ginklų poreikis. Tokia plėtra skatina ekonominį augimą, nes ginklų pramonė sukuria naujas darbo vietas ir generuoja reikšmingas pajamas. Lietuva, būdama NATO narė ir turėdama specifinių geopolitinių įsipareigojimų, nemažai investuoja į karinių pajėgų modernizavimą. Tai tiesiogiai susiję su ginklų pardavimų makroekonomine kategorija, nes investicijos į ginkluotę sudaro nemažą dalį šalies biudžeto išlaidų gynybai. NATO standartai, taip pat Europos Sąjungos reguliavimas, stipriai veikia Lietuvos ginklų prekybos politiką ir rinkos dinamines. Kai kalbame apie ginklų pardavimų įtaką ekonomikai, būtina paminėti, kad ši rinka neapsiriboja vien tradiciniu kariniu ginkluotės pirkimu ir pardavimu. Ji taip pat apima technologijų ir inovacijų plėtrą, kuri yra būtina moderniai ginkluotei kurti. Tai skatina mokslo ir technologijų pažangą, o tuo pačiu skatina ir ekonominį augimą. Svarbu paminėti, kad ginklų pardavimai yra glaudžiai susiję su užsienio politika. Kai kurios šalys siekia didinti savo įtaką tarptautinėje arenoje per ginklų pardavimus, sudarydamos sąjungas ir aljansus su kitomis valstybėmis. Lietuva šiuo atveju gali būti išimtinė ne tik kaip pirkėja, bet ir kaip gamintoja bei penetraujantys rinkas partneriais. Tai gali būti svarbus ekonominis faktorius, kai galima užsidirbti užsienio valiutų ir diversifikuoti ekonominius resursus. Ginklų pardavimai taip pat turi didelę įtaką šalies užimtumui ir ekonominiam pajėgumui. Karinių technologijų kūrimas ir gamyba yra sudėtingas procesas, reikalaujantis aukštos kvalifikacijos darbo jėgos. Tai skatina švietimo ir mokymo programas, kurios gali parengti aukštos kvalifikacijos specialistus. Be to, ginklų pramonė dažnai kuria papildomus produktus ir sprendimus, kurie gali būti komercializuoti kitose pramonės šakose, taip padidinant ekonominį produktyvumą ir inovatyvumą. Be abejo, ginklų pardavimai turi ir tam tikrus iššūkius bei grėsmes. Tai apima ne tik etinius ir moralinius klausimus, bet ir rizikas, susijusias su nelegalios prekybos ir terorizmo finansavimo galimybėmis. Todėl šalies vyriausybė turi skirti ypatingą dėmesį reguliavimui ir kontrolei šioje rinkoje. Europos Sąjungos ir NATO standartai, taip pat tarptautinės sutartys, pvz., JT ginklų prekybos sutartis, gali padėti užtikrinti, kad ginkluotė nepatektų į netinkamas rankas. Tikslus ginklų pardavimų monitoravimas gali būti naudingas ir investuotojams, siekiantiems įvairių investicinių galimybių. Eulerpool platforma gali suteikti išsamią ir tikslią informaciją apie ginklų pardavimo rinkos tendencijas, regioninius skirtumus ir politines įtakos veiksnius. Tokia informacija yra neįkainojama tiek profesionaliems investuotojams, tiek akademiniams tyrėjams, norintiems nuodugniai analizuoti makroekonomikos duomenis. Baigiant, ginklų pardavimai yra kompleksiška ir daugialypė makroekonominė kategorija, turinti didelę reikšmę tiek ekonominei, tiek geopolitinei situacijai. Šios rinkos dinamika ir tendencijos gali reikšmingai paveikti šalies saugumą ir stabilumą, ekonomikos augimą ir tarptautinį statusą. Lietuva, būdama NATO ir Europos Sąjungos narė, aktviai dalyvauja šioje rinkoje tiek kaip ginklų pirkėja, tiek kaip potenciali gamintoja. Todėl svarbu nuolat stebėti ir analizuoti ginklų pardavimų makroekonominius duomenis, kad būtų galima priimti informuotus ir strateginius sprendimus. Eulerpool yra puiki platforma šiai analizei atlikti, suteikianti išsamią ir patikimą informaciją apie šią svarbią rinką.