Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Turkija Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viešojo administravimo
Akcijos kaina
Dabartinė Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viešojo administravimo vertė Turkija yra 56,082 mlrd. TRY. Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viešojo administravimo Turkija sumažėjo iki 56,082 mlrd. TRY 2024-03-01, kai buvo 56,967 mlrd. TRY 2023-12-01. Nuo 1998-03-01 iki 2024-06-01 vidutinis BVP Turkija buvo 34,69 mlrd. TRY. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2023-09-01 su 57,40 mlrd. TRY, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 1998-09-01 su 21,71 mlrd. TRY.
Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viešojo administravimo ·
Max
| Viešojo administravimo BVP | |
|---|---|
| 1998-03-01 | 22,10 mlrd. TRY |
| 1998-06-01 | 22,14 mlrd. TRY |
| 1998-09-01 | 21,71 mlrd. TRY |
| 1998-12-01 | 24,08 mlrd. TRY |
| 1999-03-01 | 22,90 mlrd. TRY |
| 1999-06-01 | 22,72 mlrd. TRY |
| 1999-09-01 | 21,78 mlrd. TRY |
| 1999-12-01 | 24,94 mlrd. TRY |
| 2000-03-01 | 22,70 mlrd. TRY |
| 2000-06-01 | 22,92 mlrd. TRY |
| 2000-09-01 | 22,91 mlrd. TRY |
| 2000-12-01 | 24,50 mlrd. TRY |
| 2001-03-01 | 23,88 mlrd. TRY |
| 2001-06-01 | 22,77 mlrd. TRY |
| 2001-09-01 | 23,77 mlrd. TRY |
| 2001-12-01 | 25,57 mlrd. TRY |
| 2002-03-01 | 24,21 mlrd. TRY |
| 2002-06-01 | 24,12 mlrd. TRY |
| 2002-09-01 | 24,51 mlrd. TRY |
| 2002-12-01 | 26,11 mlrd. TRY |
| 2003-03-01 | 24,90 mlrd. TRY |
| 2003-06-01 | 24,55 mlrd. TRY |
| 2003-09-01 | 24,18 mlrd. TRY |
| 2003-12-01 | 26,22 mlrd. TRY |
| 2004-03-01 | 25,54 mlrd. TRY |
| 2004-06-01 | 25,23 mlrd. TRY |
| 2004-09-01 | 24,71 mlrd. TRY |
| 2004-12-01 | 27,16 mlrd. TRY |
| 2005-03-01 | 26,25 mlrd. TRY |
| 2005-06-01 | 26,24 mlrd. TRY |
| 2005-09-01 | 25,37 mlrd. TRY |
| 2005-12-01 | 28,57 mlrd. TRY |
| 2006-03-01 | 26,49 mlrd. TRY |
| 2006-06-01 | 27,20 mlrd. TRY |
| 2006-09-01 | 26,37 mlrd. TRY |
| 2006-12-01 | 29,97 mlrd. TRY |
| 2007-03-01 | 27,49 mlrd. TRY |
| 2007-06-01 | 27,89 mlrd. TRY |
| 2007-09-01 | 27,42 mlrd. TRY |
| 2007-12-01 | 30,97 mlrd. TRY |
| 2008-03-01 | 29,05 mlrd. TRY |
| 2008-06-01 | 28,44 mlrd. TRY |
| 2008-09-01 | 27,26 mlrd. TRY |
| 2008-12-01 | 31,36 mlrd. TRY |
| 2009-03-01 | 29,05 mlrd. TRY |
| 2009-06-01 | 29,15 mlrd. TRY |
| 2009-09-01 | 28,57 mlrd. TRY |
| 2009-12-01 | 31,97 mlrd. TRY |
| 2010-03-01 | 28,82 mlrd. TRY |
| 2010-06-01 | 29,26 mlrd. TRY |
| 2010-09-01 | 29,42 mlrd. TRY |
| 2010-12-01 | 32,73 mlrd. TRY |
| 2011-03-01 | 30,62 mlrd. TRY |
| 2011-06-01 | 30,53 mlrd. TRY |
| 2011-09-01 | 30,74 mlrd. TRY |
| 2011-12-01 | 33,92 mlrd. TRY |
| 2012-03-01 | 32,43 mlrd. TRY |
| 2012-06-01 | 32,61 mlrd. TRY |
| 2012-09-01 | 32,39 mlrd. TRY |
| 2012-12-01 | 33,38 mlrd. TRY |
| 2013-03-01 | 34,29 mlrd. TRY |
| 2013-06-01 | 35,40 mlrd. TRY |
| 2013-09-01 | 34,47 mlrd. TRY |
| 2013-12-01 | 34,93 mlrd. TRY |
| 2014-03-01 | 37,49 mlrd. TRY |
| 2014-06-01 | 35,49 mlrd. TRY |
| 2014-09-01 | 35,65 mlrd. TRY |
| 2014-12-01 | 37,08 mlrd. TRY |
| 2015-03-01 | 37,24 mlrd. TRY |
| 2015-06-01 | 36,73 mlrd. TRY |
| 2015-09-01 | 35,79 mlrd. TRY |
| 2015-12-01 | 38,89 mlrd. TRY |
| 2016-03-01 | 39,42 mlrd. TRY |
| 2016-06-01 | 39,02 mlrd. TRY |
| 2016-09-01 | 37,82 mlrd. TRY |
| 2016-12-01 | 40,37 mlrd. TRY |
| 2017-03-01 | 40,15 mlrd. TRY |
| 2017-06-01 | 39,93 mlrd. TRY |
| 2017-09-01 | 38,94 mlrd. TRY |
| 2017-12-01 | 42,52 mlrd. TRY |
| 2018-03-01 | 42,22 mlrd. TRY |
| 2018-06-01 | 45,51 mlrd. TRY |
| 2018-09-01 | 44,20 mlrd. TRY |
| 2018-12-01 | 45,91 mlrd. TRY |
| 2019-03-01 | 46,07 mlrd. TRY |
| 2019-06-01 | 46,69 mlrd. TRY |
| 2019-09-01 | 46,54 mlrd. TRY |
| 2019-12-01 | 48,15 mlrd. TRY |
| 2020-03-01 | 48,41 mlrd. TRY |
| 2020-06-01 | 45,84 mlrd. TRY |
| 2020-09-01 | 47,74 mlrd. TRY |
| 2020-12-01 | 51,20 mlrd. TRY |
| 2021-03-01 | 50,24 mlrd. TRY |
| 2021-06-01 | 50,05 mlrd. TRY |
| 2021-09-01 | 52,13 mlrd. TRY |
| 2021-12-01 | 53,96 mlrd. TRY |
| 2022-03-01 | 52,40 mlrd. TRY |
| 2022-06-01 | 50,71 mlrd. TRY |
| 2022-09-01 | 55,11 mlrd. TRY |
| 2022-12-01 | 54,88 mlrd. TRY |
| 2023-03-01 | 53,65 mlrd. TRY |
| 2023-06-01 | 53,26 mlrd. TRY |
| 2023-09-01 | 57,40 mlrd. TRY |
| 2023-12-01 | 56,97 mlrd. TRY |
| 2024-03-01 | 56,08 mlrd. TRY |
Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viešojo administravimo Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2024-03-01 | 56,082 mlrd. TRY |
| 2023-12-01 | 56,967 mlrd. TRY |
| 2023-09-01 | 57,399 mlrd. TRY |
| 2023-06-01 | 53,263 mlrd. TRY |
| 2023-03-01 | 53,65 mlrd. TRY |
| 2022-12-01 | 54,88 mlrd. TRY |
| 2022-09-01 | 55,113 mlrd. TRY |
| 2022-06-01 | 50,711 mlrd. TRY |
| 2022-03-01 | 52,403 mlrd. TRY |
| 2021-12-01 | 53,961 mlrd. TRY |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viešojo administravimo
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇹🇷 BIP | 1,108 Bio. USD | 907,12 mlrd. USD | Kasmetinis |
🇹🇷 Bruto investicijos į ilgalaikį turtą | 133,856 mlrd. TRY | 155,088 mlrd. TRY | Ketvirtis |
🇹🇷 BVP augimas per visus metus | 4,5 % | 5,5 % | Kasmetinis |
🇹🇷 BVP augimo tempas | 2,4 % | 1 % | Ketvirtis |
🇹🇷 BVP konstantomis kainomis | 516,711 mlrd. TRY | 604,781 mlrd. TRY | Ketvirtis |
🇹🇷 BVP vienam gyventojui | 14 630,37 USD | 14 055,11 USD | Kasmetinis |
🇹🇷 BVP vienam gyventojui pagal PPK | 34 414,23 USD | 33 061,06 USD | Kasmetinis |
🇹🇷 Gamintojo BVP | 86,718 mlrd. TRY | 93,453 mlrd. TRY | Ketvirtis |
🇹🇷 Metinis BVP augimo tempas | 5,7 % | 4 % | Ketvirtis |
🇹🇷 Paslaugų BVP | 145,674 mlrd. TRY | 134,175 mlrd. TRY | Ketvirtis |
🇹🇷 Statybos sektoriaus BVP | 26,815 mlrd. TRY | 27,349 mlrd. TRY | Ketvirtis |
🇹🇷 Žemės ūkio BVP | 19,23 mlrd. TRY | 11,587 mlrd. TRY | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇱🇰Šri Lanka
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Bendrasis vidaus produktas (BVP) iš viešojo administravimo
"Viešasis administravimas ir jo poveikis BVP Lietuvoje" Viešasis administravimas yra esminė valstybės funkcija, atliekanti daugelį svarbių užduočių, kurios daro įtaką šalies bendrojo vidaus produkto (BVP) formavimui. Eulerpool platformoje siekiame detaliai išnagrinėti Lietuvos viešojo administravimo sektoriaus įtaką šalies ekonomikai, naudodamiesi patikimais ekonominiais duomenimis bei profesionaliomis analizėmis. BVP iš viešojo administravimo apima visas viešąsias išlaidas, skirtas valstybei ir jos piliečiams administruoti bei valdyti. Šis sektorius yra svarbus dėl savo tiesioginio poveikio šalies ekonominiam augimui, socialinei gerovei bei stabilumui. Lietuvoje viešasis administravimas apima įvairius viešojo sektoriaus padalinius, vyriausybės agentūras, ministerijas ir kitas institucijas, kuriose dirba daugybė specialistų ir valstybės tarnautojų, atsakingų už strateginį planavimą, politikos įgyvendinimą bei visuomenės interesų atstovavimą. Pagrindinis viešojo administravimo tikslas yra užtikrinti veiksmingą valstybės funkcijų vykdymą bei aukštą paslaugų visuomenei kokybę. Tai apima viešojo saugumo, švietimo, sveikatos apsaugos, socialinės rūpybos, aplinkos apsaugos ir kitų sričių tvarkymą. Šiuo metu Lietuvoje vyksta nuolatinis viešojo administravimo tobulinimas, siekiant didinti valdymo efektyvumą bei užtikrinti aukštesnį paslaugų teikimo standartą. BVP iš viešojo administravimo gali būti vertinamas pagal kelis pagrindinius rodiklius: viešųjų išlaidų dalis BVP, investicijos į viešąjį sektorių, viešojo sektoriaus darbo užmokestis ir kiti finansiniai rodikliai. Kiekvienas iš šių rodiklių leidžia suprasti, kaip efektyviai yra naudojami valstybės ištekliai ir kaip gerai viešasis sektorius vykdo savo funkcijas. Lietuvoje viešųjų išlaidų dalis BVP per pastaruosius metus išlieka stabiliai didelė, rodydama stiprią viešojo sektoriaus įtaką šalies ekonomikai. Viena iš pagrindinių viešųjų išlaidų sudedamųjų dalių yra biudžeto asignavimai, kurie skiriami įvairioms viešojo administravimo sritims. Investicijos į viešąjį sektorių taip pat yra svarbus veiksnys, leidžiantis modernizuoti infrastruktūrą, gerinti viešąsias paslaugas ir skatinti regioninį vystymąsi. Viešojo administravimo srityje dirbantys specialistai sudaro reikšmingą dalį visos Lietuvos darbo jėgos. Jie atlieka įvairias funkcijas, pradedant nuo politikos formavimo ir strateginio planavimo iki tiesioginio paslaugų teikimo piliečiams. Šių specialistų darbo užmokestis yra dar vienas svarbus rodiklis, rodantis viešojo sektoriaus konkurencingumą darbo rinkoje ir galimybę pritraukti kvalifikuotus darbuotojus, kurie užtikrina efektyvų valstybės funkcijų vykdymą. Lietuvos viešojo administravimo sistema yra nuolat tobulinama, siekiant didinti valdymo efektyvumą ir paslaugų kokybę. Reformų ir modernizavimo procesai apima naujų technologijų diegimą, biurokratinių procedūrų supaprastinimą, administracinio našumo didinimą ir skaidrumo užtikrinimą. Šiuo metu Lietuvoje aktyviai veikiama diegiant skaitmenines viešojo administravimo sistemas, kurios leidžia automatizuoti daugelį procesų ir suteikti piliečiams patogesnę prieigą prie viešųjų paslaugų. Svarbus Lietuvos viešojo administravimo aspektas yra jo socialinė atsakomybė ir įsipareigojimas užtikrinti socialinę gerovę visiems šalies gyventojams. Šiuo tikslu viešasis sektorius vykdo įvairias programas, skirtas socialinei apsaugai, sveikatos priežiūrai, švietimui ir kitiems socialiniams poreikiams tenkinti. Tai leidžia sukurti stiprią socialinės sanglaudos ir solidarumo kultūrą, kuri yra būtina tvariam šalies vystymuisi. Be to, svarbu pabrėžti viešojo administravimo vaidmenį ekonomikos reguliavime ir stabilizavime. Viešasis sektorius formuoja ir įgyvendina ekonominę politiką, kuri apima fiskalinę ir monetarinę politiką, mokesčių sistemą, reguliavimo taisykles ir kitas priemones, padedančias užtikrinti makroekonominį stabilumą ir tvarų ekonomikos augimą. Šiuo atžvilgiu viešasis administravimas veikia kaip pagrindinis šalies ekonomikos reguliatorius ir stabilizatorius, palaikantis subalansuotą ekonominę plėtrą. Apibendrinant, galime teigti, kad BVP iš viešojo administravimo yra svarbus Lietuvos makroekonomikos rodiklis, atspindintis viešojo sektoriaus indėlį į šalies ekonominį augimą, socialinę gerovę ir stabilumą. Nors viešasis administravimas apima daugybę skirtingų sričių ir funkcijų, visuomet išlieka siekis didinti valdymo efektyvumą, modernizuoti infrastruktūrą ir užtikrinti aukščiausios kokybės viešąsias paslaugas šalies gyventojams. Eulerpool platformoje mūsų tikslas yra pateikti išsamius ir patikimus ekonominius duomenis apie Lietuvos viešojo administravimo sektorių, siekiant padėti suprasti jo poveikį šalies BVP bei kitus svarbius makroekonomikos aspektus.