Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Švedija Gyvenamųjų nekilnojamojo turto kainos
Akcijos kaina
Dabartinė Gyvenamųjų nekilnojamojo turto kainos vertė Švedija yra 7,05 %. Gyvenamųjų nekilnojamojo turto kainos Švedija sumažėjo iki 7,05 % 2022-06-01 po to, kai 10,31 % buvo 2022-03-01. Nuo 1971-03-01 iki 2023-12-01, vidutinis BVP Švedija buvo 6,58 %. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 1989-06-01 su 20,81 %, tuo tarpu žemiausia vertė buvo užfiksuota 1992-12-01 su −15,28 %.
Gyvenamųjų nekilnojamojo turto kainos ·
Max
| Būsto nekilnojamojo turto kainos | |
|---|---|
| 1971-03-01 | 5,32 % |
| 1971-06-01 | 5,19 % |
| 1971-09-01 | 5,19 % |
| 1971-12-01 | 5,32 % |
| 1972-03-01 | 7,43 % |
| 1972-06-01 | 7,49 % |
| 1972-09-01 | 7,49 % |
| 1972-12-01 | 7,60 % |
| 1973-03-01 | 7,37 % |
| 1973-06-01 | 7,23 % |
| 1973-09-01 | 7,23 % |
| 1973-12-01 | 7,02 % |
| 1974-03-01 | 6,90 % |
| 1974-06-01 | 6,71 % |
| 1974-09-01 | 9,17 % |
| 1974-12-01 | 13,36 % |
| 1975-03-01 | 15,00 % |
| 1975-06-01 | 18,89 % |
| 1975-09-01 | 20,31 % |
| 1975-12-01 | 17,43 % |
| 1976-03-01 | 16,98 % |
| 1976-06-01 | 16,80 % |
| 1976-09-01 | 19,14 % |
| 1976-12-01 | 15,15 % |
| 1977-03-01 | 15,95 % |
| 1977-06-01 | 16,49 % |
| 1977-09-01 | 13,33 % |
| 1977-12-01 | 16,04 % |
| 1978-03-01 | 12,52 % |
| 1978-06-01 | 13,13 % |
| 1978-09-01 | 15,40 % |
| 1978-12-01 | 12,33 % |
| 1979-03-01 | 12,58 % |
| 1979-06-01 | 11,48 % |
| 1979-09-01 | 10,31 % |
| 1979-12-01 | 9,65 % |
| 1980-03-01 | 7,27 % |
| 1980-06-01 | 3,38 % |
| 1980-09-01 | 1,18 % |
| 1981-03-01 | 0,91 % |
| 1982-06-01 | 0,31 % |
| 1982-09-01 | 2,33 % |
| 1982-12-01 | 3,38 % |
| 1983-03-01 | 1,51 % |
| 1983-06-01 | 0,20 % |
| 1983-12-01 | 1,50 % |
| 1984-03-01 | 2,12 % |
| 1984-06-01 | 4,06 % |
| 1984-09-01 | 4,94 % |
| 1984-12-01 | 4,21 % |
| 1985-03-01 | 5,30 % |
| 1985-06-01 | 4,67 % |
| 1985-09-01 | 3,77 % |
| 1985-12-01 | 2,92 % |
| 1986-03-01 | 3,55 % |
| 1986-06-01 | 2,82 % |
| 1986-09-01 | 5,36 % |
| 1986-12-01 | 8,88 % |
| 1987-03-01 | 11,71 % |
| 1987-06-01 | 12,39 % |
| 1987-09-01 | 12,93 % |
| 1987-12-01 | 14,29 % |
| 1988-03-01 | 15,32 % |
| 1988-06-01 | 17,32 % |
| 1988-09-01 | 20,61 % |
| 1988-12-01 | 19,12 % |
| 1989-03-01 | 20,28 % |
| 1989-06-01 | 20,81 % |
| 1989-09-01 | 18,35 % |
| 1989-12-01 | 16,05 % |
| 1990-03-01 | 15,70 % |
| 1990-06-01 | 12,78 % |
| 1990-09-01 | 10,70 % |
| 1990-12-01 | 8,51 % |
| 1991-03-01 | 9,55 % |
| 1991-06-01 | 6,90 % |
| 1991-09-01 | 5,31 % |
| 1991-12-01 | 5,88 % |
| 1994-03-01 | 2,29 % |
| 1994-06-01 | 5,14 % |
| 1994-09-01 | 6,90 % |
| 1994-12-01 | 3,98 % |
| 1995-03-01 | 2,23 % |
| 1995-06-01 | 1,09 % |
| 1996-09-01 | 1,63 % |
| 1996-12-01 | 3,31 % |
| 1997-03-01 | 4,40 % |
| 1997-06-01 | 7,07 % |
| 1997-09-01 | 7,49 % |
| 1997-12-01 | 7,49 % |
| 1998-03-01 | 8,95 % |
| 1998-06-01 | 8,63 % |
| 1998-09-01 | 9,45 % |
| 1998-12-01 | 10,95 % |
| 1999-03-01 | 9,18 % |
| 1999-06-01 | 9,81 % |
| 1999-09-01 | 10,00 % |
| 1999-12-01 | 8,52 % |
| 2000-03-01 | 10,18 % |
| 2000-06-01 | 11,06 % |
| 2000-09-01 | 11,57 % |
| 2000-12-01 | 11,98 % |
| 2001-03-01 | 12,05 % |
| 2001-06-01 | 8,43 % |
| 2001-09-01 | 6,67 % |
| 2001-12-01 | 4,80 % |
| 2002-03-01 | 3,58 % |
| 2002-06-01 | 5,30 % |
| 2002-09-01 | 7,29 % |
| 2002-12-01 | 9,15 % |
| 2003-03-01 | 7,96 % |
| 2003-06-01 | 7,05 % |
| 2003-09-01 | 5,50 % |
| 2003-12-01 | 6,13 % |
| 2004-03-01 | 7,69 % |
| 2004-06-01 | 9,72 % |
| 2004-09-01 | 9,82 % |
| 2004-12-01 | 10,03 % |
| 2005-03-01 | 8,43 % |
| 2005-06-01 | 7,57 % |
| 2005-09-01 | 9,22 % |
| 2005-12-01 | 10,83 % |
| 2006-03-01 | 13,99 % |
| 2006-06-01 | 13,44 % |
| 2006-09-01 | 12,14 % |
| 2006-12-01 | 9,95 % |
| 2007-03-01 | 10,29 % |
| 2007-06-01 | 13,77 % |
| 2007-09-01 | 14,81 % |
| 2007-12-01 | 10,88 % |
| 2008-03-01 | 7,10 % |
| 2008-06-01 | 2,90 % |
| 2009-09-01 | 3,10 % |
| 2009-12-01 | 11,60 % |
| 2010-03-01 | 10,22 % |
| 2010-06-01 | 8,39 % |
| 2010-09-01 | 7,10 % |
| 2010-12-01 | 5,98 % |
| 2011-03-01 | 5,36 % |
| 2011-06-01 | 4,10 % |
| 2011-09-01 | 2,31 % |
| 2012-06-01 | 0,42 % |
| 2012-09-01 | 1,83 % |
| 2012-12-01 | 3,83 % |
| 2013-03-01 | 4,16 % |
| 2013-06-01 | 4,53 % |
| 2013-09-01 | 5,14 % |
| 2013-12-01 | 6,77 % |
| 2014-03-01 | 8,24 % |
| 2014-06-01 | 8,66 % |
| 2014-09-01 | 10,34 % |
| 2014-12-01 | 10,41 % |
| 2015-03-01 | 11,78 % |
| 2015-06-01 | 12,98 % |
| 2015-09-01 | 13,50 % |
| 2015-12-01 | 14,12 % |
| 2016-03-01 | 10,98 % |
| 2016-06-01 | 8,66 % |
| 2016-09-01 | 7,08 % |
| 2016-12-01 | 6,49 % |
| 2017-03-01 | 7,91 % |
| 2017-06-01 | 8,49 % |
| 2017-09-01 | 7,54 % |
| 2017-12-01 | 2,77 % |
| 2018-12-01 | 0,72 % |
| 2019-03-01 | 1,52 % |
| 2019-06-01 | 2,17 % |
| 2019-09-01 | 2,94 % |
| 2019-12-01 | 3,28 % |
| 2020-03-01 | 4,55 % |
| 2020-06-01 | 3,25 % |
| 2020-09-01 | 3,72 % |
| 2020-12-01 | 5,27 % |
| 2021-03-01 | 7,24 % |
| 2021-06-01 | 10,93 % |
| 2021-09-01 | 11,34 % |
| 2021-12-01 | 10,90 % |
| 2022-03-01 | 10,31 % |
| 2022-06-01 | 7,05 % |
Gyvenamųjų nekilnojamojo turto kainos Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2022-06-01 | 7,05 % |
| 2022-03-01 | 10,31 % |
| 2021-12-01 | 10,9 % |
| 2021-09-01 | 11,34 % |
| 2021-06-01 | 10,93 % |
| 2021-03-01 | 7,24 % |
| 2020-12-01 | 5,27 % |
| 2020-09-01 | 3,72 % |
| 2020-06-01 | 3,25 % |
| 2020-03-01 | 4,55 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Gyvenamųjų nekilnojamojo turto kainos
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇸🇪 Būsto indeksas | 913 points | 920 points | Ketvirtis |
🇸🇪 Būsto kainų indeksas MėnM | 1 % | −1 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Būsto kainų indeksas metų metus | 0 % | 0 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Būsto paskolos palūkanų norma | 4,49 % | 4,7 % | Mėnesinis |
🇸🇪 Būsto savininkų procentas | 64,9 % | 64,2 % | Kasmetinis |
🇸🇪 Kainos ir nuomos santykis | 116,172 | 117,224 | Ketvirtis |
🇸🇪 Statybos leidimai | 8 122 Units | 6 728 Units | Ketvirtis |
🇸🇪 Statybos pradžia | 7 731 units | 7 979 units | Ketvirtis |
🇸🇪 Statybos produkcija | −9 % | −7,5 % | Mėnesinis |
Švedijos gyvenamųjų nekilnojamojo turto kainos nurodo metinį nominalių gyvenamųjų nekilnojamojo turto kainų pokytį.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇮Suomija
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Gyvenamųjų nekilnojamojo turto kainos
„Eulerpool“ yra profesionalus tinklalapis, pristatantis makroekonominius duomenis įvairiomis kategorijomis, įskaitant „Gyvenamųjų būstų kainos“. Šiame straipsnyje aptarsime Lietuvos gyvenamųjų būstų kainų tendencijas ir svarbą ekonomikai. Gyvenamųjų būstų kainos yra svarbi makroekonominė kategorija, turinti didelę įtaką ne tik būsto rinkai, bet ir visai šalies ekonomikai apskritai. Ši kategorija apima gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto kainų dinamiką ir jų analizę. Gyvenamųjų būstų kainų augimas ar mažėjimas gali reikšmingai paveikti vartotojų pasitikėjimą, investicijų srautus ir net valiutos kursą. Pavyzdžiui, sparčiai augančios būsto kainos dažniausiai rodo, kad ekonomika yra stipri ir auganti, o tai skatina gyventojus ir investuotojus aktyviau veikti rinkoje. Priešingai, krintančios kainos gali signalizuoti apie ekonomikos nusilpimą ar perteklių rinkoje, kas gali lemti vartotojų išlaidų mažėjimą ir investicijų vangumą. Pastaraisiais metais Lietuvoje buvo galima stebėti ryškų gyvenamųjų būstų kainų augimą, kurį lėmė įvairūs veiksniai. Vienas jų – žemos palūkanų normos. Europos centrinis bankas po 2008 metų pasaulinės finansų krizės ėmėsi pinigų politikos, siekdamas skatinti ekonomiką mažomis palūkanų normomis. Tai padarė paskolas lengviau prieinamas, skatinant daugiau žmonių įsigyti būstą. Tuo pat metu, augantis darbo užmokestis ir sumažėjęs nedarbo lygis taip pat prisidėjo prie didesnės paklausos nekilnojamajam turtui. Reikšmingą įtaką gyvenamųjų būstų kainoms daro ir demografiniai veiksniai. Lietuvoje, kaip ir kitose Baltijos šalyse, pastebima emigracijos problema. Tai mažina bendrą gyventojų skaičių, tuo pačiu ribodama būsto paklausą. Vis dėlto, didėjant emigracijai, didėja ir tendencija sugrįžti į gimtinę, ypač tarp jaunų profesionalų, baigusių studijas ir sukūrusių karjerą užsienyje. Sugrįžtantys emigrantai dažniausiai ieško gyvenamosios vietos didžiuosiuose miestuose, tokiuose kaip Vilnius, Kaunas ir Klaipėda, kur yra daugiau darbo galimybių. Tai kelia vietinių rinkų kainas. Lietuvos miestams vis labiau urbanizuojantis, būsto rinkos vietinių ypatumų reikšmė sparčiai auga. Miestuose galioja skirtingi savivaldybių planavimo ir vystymo planai, kurie gali turėti įtakos gyvenamųjų būstų rinkos dinamikai. Pavyzdžiui, Vilniuje, dėl intensyvaus komercinės ir gyvenamosios statybos spartėjimo, pastebimas būsto pasiūlos didėjimas. Kita vertus, mažesnėse savivaldybėse ir miesteliuose kainos auga lėčiau dėl mažesnės paklausos ir ribotų vystymo projektų. Svarbu paminėti ir nekilnojamojo turto mokestinę aplinką, kuri taip pat turi įtakos būstų kainoms. Lietuvoje nuo 2016 metų yra įvestas nekilnojamojo turto mokestis, kuris yra taikomas turintiems didesnės vertės turtą. Tai paveikia turto savininkų ir investuotojų sprendimus dėl būsto įsigijimo arba išlaikymo, o tai turi reikšmės rinkos dinamikai. Kitas svarbus veiksnys yra statybos sektoriaus veikla. Naujas gyvenamųjų namų statybos tempas gali reikšmingai paveikti būstų kainas. Kai rinkoje pasirodo daug naujos statybos būstų, pasiūla padidėja, o tai dažnai lemia kainų mažėjimą arba bent jau stabilizavimą. Priešingai, kai statybos sektorius sulėtėja, o būsto pasiūla mažėja, kainos gali kilti. Naujausių technologijų ir tvariųjų statybų metodų taikymas taip pat keičia nekilnojamojo turto rinką. Augantis susidomėjimas energiją taupančiais, aplinkai draugiškais būstais didina tokių projektų populiarumą ir vertę rinkoje. Žmonės vis dažniau ieško būstų, kurie ne tik suteikia komfortą ir modernumą, bet ir padeda taupyti energiją bei mažina ekologinį pėdsaką. Apibendrinant, Lietuvos gyvenamųjų būstų kainų tendencijos yra daugybės veiksnių rezultatas, įskaitant ekonomikos stiprumą, demografinius pokyčius, savivaldybių politiką ir mokestinę aplinką. Visi šie veiksniai kartu formuoja gyvenamųjų būstų rinką ir lemia kainų dinamiką. „Eulerpool“ svetainėje mes siekiame pateikti išsamią ir tikslią informaciją apie makroekonominius rodiklius, apimančius gyvenamųjų būstų kainas Lietuvoje. Suprasdami šios rinkos svarbą ir jos poveikį bendrai ekonominei aplinkai, mes stengiamės pateikti kuo išsamesnius duomenis ir analizę, padedančią vartotojams ir investuotojams priimti informuotus sprendimus. Tikimės, kad šis straipsnis padės geriau suprasti gyvenamųjų būstų kainų dinamiką ir jų reikšmę Lietuvos ekonomikai.