Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Suomija Laisvų darbo vietų koeficientas
Akcijos kaina
Dabartinė Laisvų darbo vietų koeficientas vertė Suomija yra 1,8 %. Laisvų darbo vietų koeficientas Suomija sumažėjo iki 1,8 % 2023-12-01, po to kai buvo 1,8 % 2023-09-01. Nuo 2002-03-01 iki 2024-03-01 vidutinis BVP Suomija buvo 2,00 %. Visų laikų aukščiausia vertė buvo pasiekta 2022-03-01 su 3,90 %, o žemiausia vertė buvo užfiksuota 2013-12-01 su 0,70 %.
Laisvų darbo vietų koeficientas ·
Max
| Darbo pasiūlymų santykis | |
|---|---|
| 2002-03-01 | 3,20 % |
| 2002-06-01 | 3,10 % |
| 2002-09-01 | 1,90 % |
| 2002-12-01 | 1,40 % |
| 2003-03-01 | 2,10 % |
| 2003-06-01 | 1,60 % |
| 2003-09-01 | 1,60 % |
| 2003-12-01 | 1,40 % |
| 2004-03-01 | 2,50 % |
| 2004-06-01 | 1,60 % |
| 2004-09-01 | 1,50 % |
| 2004-12-01 | 1,20 % |
| 2005-03-01 | 2,60 % |
| 2005-06-01 | 2,10 % |
| 2005-09-01 | 1,70 % |
| 2005-12-01 | 1,30 % |
| 2006-03-01 | 3,10 % |
| 2006-06-01 | 2,60 % |
| 2006-09-01 | 1,90 % |
| 2006-12-01 | 1,70 % |
| 2007-03-01 | 3,00 % |
| 2007-06-01 | 2,70 % |
| 2007-09-01 | 2,30 % |
| 2007-12-01 | 1,80 % |
| 2008-03-01 | 3,50 % |
| 2008-06-01 | 2,60 % |
| 2008-09-01 | 1,80 % |
| 2008-12-01 | 1,20 % |
| 2009-03-01 | 2,00 % |
| 2009-06-01 | 1,70 % |
| 2009-09-01 | 1,40 % |
| 2009-12-01 | 1,10 % |
| 2010-03-01 | 2,20 % |
| 2010-06-01 | 2,10 % |
| 2010-09-01 | 1,70 % |
| 2010-12-01 | 1,40 % |
| 2011-03-01 | 2,70 % |
| 2011-06-01 | 2,30 % |
| 2011-09-01 | 1,80 % |
| 2011-12-01 | 1,60 % |
| 2012-03-01 | 3,30 % |
| 2012-06-01 | 2,30 % |
| 2012-09-01 | 1,70 % |
| 2012-12-01 | 1,50 % |
| 2013-03-01 | 2,00 % |
| 2013-06-01 | 1,40 % |
| 2013-09-01 | 1,10 % |
| 2013-12-01 | 0,70 % |
| 2014-03-01 | 2,10 % |
| 2014-06-01 | 1,30 % |
| 2014-09-01 | 1,00 % |
| 2014-12-01 | 0,90 % |
| 2015-03-01 | 2,00 % |
| 2015-06-01 | 1,30 % |
| 2015-09-01 | 1,00 % |
| 2015-12-01 | 1,10 % |
| 2016-03-01 | 2,30 % |
| 2016-06-01 | 1,50 % |
| 2016-09-01 | 1,40 % |
| 2016-12-01 | 1,30 % |
| 2017-03-01 | 2,70 % |
| 2017-06-01 | 1,60 % |
| 2017-09-01 | 1,50 % |
| 2017-12-01 | 1,80 % |
| 2018-03-01 | 2,70 % |
| 2018-06-01 | 2,10 % |
| 2018-09-01 | 2,10 % |
| 2018-12-01 | 1,80 % |
| 2019-03-01 | 2,80 % |
| 2019-06-01 | 2,10 % |
| 2019-09-01 | 2,20 % |
| 2019-12-01 | 1,60 % |
| 2020-03-01 | 2,80 % |
| 2020-06-01 | 1,50 % |
| 2020-09-01 | 2,00 % |
| 2020-12-01 | 1,50 % |
| 2021-03-01 | 2,70 % |
| 2021-06-01 | 2,20 % |
| 2021-09-01 | 2,80 % |
| 2021-12-01 | 2,50 % |
| 2022-03-01 | 3,90 % |
| 2022-06-01 | 3,00 % |
| 2022-09-01 | 2,50 % |
| 2022-12-01 | 2,00 % |
| 2023-03-01 | 3,30 % |
| 2023-06-01 | 2,20 % |
| 2023-09-01 | 1,80 % |
| 2023-12-01 | 1,80 % |
Laisvų darbo vietų koeficientas Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-12-01 | 1,8 % |
| 2023-09-01 | 1,8 % |
| 2023-06-01 | 2,2 % |
| 2023-03-01 | 3,3 % |
| 2022-12-01 | 2 % |
| 2022-09-01 | 2,5 % |
| 2022-06-01 | 3 % |
| 2022-03-01 | 3,9 % |
| 2021-12-01 | 2,5 % |
| 2021-09-01 | 2,8 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Laisvų darbo vietų koeficientas
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇫🇮 Atlyginimai | 4 018 EUR/Month | 3 993 EUR/Month | Ketvirtis |
🇫🇮 Atlyginimų augimas | 2,3 % | 2,2 % | Ketvirtis |
🇫🇮 Dalinio darbo laiko | 432 000 | 449 400 | Ketvirtis |
🇫🇮 Darbo pasiūlymai | 40 343 | 50 890 | Mėnesinis |
🇫🇮 Darbo sąnaudos | 116,133 points | 115,125 points | Ketvirtis |
🇫🇮 Gamybos darbo užmokestis | 116,7 points | 116,6 points | Ketvirtis |
🇫🇮 Įdarbintieji | 2,696 mln. | 2,645 mln. | Mėnesinis |
🇫🇮 Ilgalaikio nedarbo lygis | 1,7 % | 1,7 % | Ketvirtis |
🇫🇮 Įsigijimo norma | 70,9 % | 68,7 % | Mėnesinis |
🇫🇮 Jaunimo nedarbo lygis | 30,3 % | 24,7 % | Mėnesinis |
🇫🇮 Moterų pensijos amžius | 64,5 Years | 64,25 Years | Kasmetinis |
🇫🇮 Nedarbingi asmenys | 242 000 | 299 000 | Mėnesinis |
🇫🇮 Nedarbo lygis | 8,3 % | 10,2 % | Mėnesinis |
🇫🇮 populiacija | 5,56 mln. | 5,55 mln. | Kasmetinis |
🇫🇮 Produktyvumas | 102,895 points | 102,346 points | Ketvirtis |
🇫🇮 Užimtumo pokytis | −0,5 % | 0,2 % | Ketvirtis |
🇫🇮 Užimtumo rodiklis | 73,2 % | 71,7 % | Mėnesinis |
🇫🇮 Viso etato darbas | 2,024 mln. | 2,035 mln. | Ketvirtis |
🇫🇮 Vyriškosios pensijos amžius | 64,5 Years | 64,25 Years | Kasmetinis |
Darbo vietų neužimtumo rodiklis (JVV) matuoja laisvų vietų dalį nuo bendro postų skaičiaus, išreikštą procentais. Darbo vieta laikoma laisva tada, kai tai yra apmokama pozicija (naujai sukurta, neužimta arba netrukus tapsianti laisva), kuriai užimti darbdavys aktyviai ieško tinkamo kandidato iš už įmonės ribų ir yra pasirengęs dėti papildomas pastangas bei ketina ją užpildyti arba tuoj pat, arba artimiausiu metu.
Makroseiten für andere Länder in Europa
- 🇦🇱Albanija
- 🇦🇹Austrija
- 🇧🇾Baltarusija
- 🇧🇪Belgija
- 🇧🇦Bosnija ir Hercegovina
- 🇧🇬Bulgarija
- 🇭🇷Kroatija
- 🇨🇾Kipras
- 🇨🇿Čekijos Respublika
- 🇩🇰Danija
- 🇪🇪Estija
- 🇫🇴Farerų salos
- 🇫🇷Prancūzija
- 🇩🇪Vokietija
- 🇬🇷Graikija
- 🇭🇺Vengrija
- 🇮🇸Sala
- 🇮🇪Airija
- 🇮🇹Italija
- 🇽🇰Kosovas
- 🇱🇻Latvija
- 🇱🇮Lihtenšteinas
- 🇱🇹Lietuva
- 🇱🇺Liuksemburgas
- 🇲🇰Šiaurės Makedonija
- 🇲🇹Malta
- 🇲🇩Moldova
- 🇲🇨Monakas
- 🇲🇪Montenegro
- 🇳🇱Nyderlandai
- 🇳🇴Norvegija
- 🇵🇱Lenkija
- 🇵🇹Portugalija
- 🇷🇴Rumunija
- 🇷🇺Rusija
- 🇷🇸Serbija
- 🇸🇰Slovakija
- 🇸🇮Slovėnija
- 🇪🇸Ispanija
- 🇸🇪Švedija
- 🇨🇭Šveicarija
- 🇺🇦Ukraina
- 🇬🇧Jungtinė Karalystė
- 🇦🇩Andora
Kas yra Laisvų darbo vietų koeficientas
Jobų pasiūlymų rodiklis, arba laisvų darbo vietų rodiklis, užima svarbią vietą makroekonominėse analizėse ir tyrimuose. Eulerpool – profesionalus tinklalapis, teikiantis makroekonominius duomenis, siekdami informuoti mūsų lankytojus apie laisvų darbo vietų svarbą bei jų įtaką ekonomikai. Jobų pasiūlymų rodiklis atspindi šalies ekonomikos būklę bei darbo rinkos pokyčius. Šis rodiklis nustato laisvų darbo vietų skaičių procentais, palyginus su visomis darbo vietomis. Tai netik parodo darbo rinkos dinamiką, bet ir gali suteikti vertingos informacijos apie įmonių plėtros planus, darbuotojų trūkumo problemas bei bendrą ekonomikos augimą. Pirmiausia, svarbu suprasti, kodėl jobų pasiūlymų rodiklis turi didelę įtaką ekonomikai. Aukštas laisvų darbo vietų rodiklis gali rodyti augančią ekonomiką ir plėtrą. Tai galėtų reikšti, kad verslai plečiasi ir ieško daugiau darbuotojų. Tačiau kartais aukštas rodiklis gali rodyti ir darbo rinkos disbalansą, kur darbo vietų skaičius didesnis nei norinčių ar galinčių dirbti asmenų skaičius. Vienas iš pagrindinių aspektų, susijusių su jobų pasiūlymų rodikliu, yra jo įtaka darbo užmokesčiui. Aukštas laisvų darbo vietų rodiklis dažnai priverčia darbdavius didinti atlyginimus, kad pritrauktų ir išlaikytų darbuotojus. Tai gali sukelti spaudimą infliacijai, nes didėjant atlyginimams didėja ir vartojimas. Tačiau, tuo atveju, kai laisvų darbo vietų perteklius yra nuolatinis, gali kilti ilgalaikiai struktūriniai nedarbo iššūkiai, kurie gali stabdyti ekonomikos augimą. Kitas svarbus aspektas yra jobų pasiūlymų rodiklio pasikeitimų dinamika. Svarbu ne tik stebėti dabartinę situaciją, bet ir analizuoti pokyčius laiko eigoje. Pavyzdžiui, nuoseklus laisvų darbo vietų augimas gali rodyti stabilų ekonomikos plėtimąsi, tuo tarpu staigus jobų pasiūlymų rodiklio sumažėjimas gali būti pirmasis signalas apie ekonomikos lėtėjimą arba net būsimą recesiją. Svarbu atsižvelgti ir į įvairių sektorių skirtumus. Kai kurios pramonės šakos gali turėti didesnį laisvų darbo vietų rodiklį nei kitos. Pavyzdžiui, technologijų sektorius gali nuolat ieškoti aukštos kvalifikacijos specialistų, todėl šio sektoriaus jobų pasiūlymų rodiklis gali būti didesnis, palyginus su kitomis šakomis. Analizuojant šiuos duomenis pagal sektorius galima gauti detalesnį supratimą apie darbo rinkos būklę ir galimybes skirtingose pramonės šakose. Be to, jobų pasiūlymų rodiklis gali atspindėti ir regioninius skirtumus bei tendencijas. Skirtingi Lietuvos regionai gali turėti labai skirtingą laisvų darbo vietų rodiklį, kuris gali būti susijęs su regionų ekonomine plėtra, pramoninėmis struktūromis ir vietinėmis darbo rinkos sąlygomis. Tokia analizė gali padėti politikos formuotojams nustatyti tinkamas priemones regioninei ekonomikos plėtrai skatinti. Nemažiau svarbus yra ir sezoninis jobų pasiūlymų rodiklio poveikis. Kai kuriose pramonės šakose gali atsirasti staigus darbuotojų poreikio augimas tam tikrais metų laikotarpiais, pavyzdžiui, turizmo ar žemės ūkio sektoriuose. Tokie sezoniniai pokyčiai turi būti tinkamai įvertinti, kad būtų galima suprasti bendrą darbo rinkos tendenciją. Analizėse svarbus ir ilgalaikio bei trumpalaikio jobų pasiūlymų rodiklio vertinimas. Trumpalaikiai pokyčiai gali būti susiję su laikinomis ekonominėmis sąlygomis ar įvykių atkeltais padariniais, tuo tarpu ilgalaikiai tendencijų pokyčiai gali rodyti esminius struktūrinius darbo rinkos permainas. Kalbant apie politikos formavimą, jobų pasiūlymų rodiklis taip pat yra esminis rodiklis. Aukšto lygio sprendimų priėmėjai remiasi šiuo rodikliu kurdami darbo rinkos politiką, švietimo ir mokymo programas, taip pat planuodami skatinamąsias priemones. Laisvų darbo vietų analizė padeda nustatyti, ar darbo rinkoje yra pakankamai žmonių su tinkamais įgūdžiais, ir jei ne, kurias sritis vertėtų stiprinti. Eulerpool, kaip makroekonominių duomenų platforma, siekia tiksliai ir išsamiai pateikti šią informaciją savo vartotojams. Mes stengiamės užtikrinti, kad mūsų surinkti ir pateikti duomenys būtų pritaikyti analitikams, politikos formuotojams, verslo lyderiams ir visuomenei, siekiant padėti priimti pagrįstus sprendimus. Pateikdami įvairiapusę informaciją apie jobų pasiūlymų rodiklį, mes siekiame prisidėti prie darbo rinkos politikos tobulinimo ir ekonominio augimo skatinimo. Apibendrinant, jobų pasiūlymų rodiklis yra esminis makroekonominis rodiklis, leidžiantis geriau suprasti darbo rinkos būklę ir ekonomikos tendencijas. Aukštas jobų pasiūlymų rodiklis gali rodyti augančią ekonomiką ir darbuotojų trūkumą, tuo tarpu nuoseklus rodiklio augimas gali ženklinti stabilų plėtimąsi. Analizuoti šį rodiklį tiek sektorių, tiek regionų lygmeniu yra būtina norint tiksliai suprasti ekonomikos ir darbo rinkos pokyčius. Eulerpool tinklalapyje siekiame pateikti tikslų ir naudingą turinį apie jobų pasiūlymų rodiklį, siekdami padėti mūsų lankytojams geriau suprasti šį svarbų ekonominį veiksnį ir jo įtaką visai ekonominei sistemai.