Padaryk geriausias savo gyvenimo investicijas
Užtikrinkite nuo 2 eurų 
Šri Lanka Jaunimo nedarbo lygis
Akcijos kaina
Dabartinė Jaunimo nedarbo lygis reikšmė Šri Lanka yra 22,4 %. Jaunimo nedarbo lygis Šri Lanka sumažėjo iki 22,4 % 2023-03-01, po to kai buvo 24,5 % 2022-12-01. Nuo 1992-03-01 iki 2023-06-01 vidutinis BVP Šri Lanka buvo 24,63 %. Aukščiausias visų laikų taškas buvo pasiektas 1994-03-01 su 38,10 %, o žemiausia reikšmė buvo užfiksuota 2015-12-01 su 15,40 %.
Jaunimo nedarbo lygis ·
Max
| Jaunimo nedarbo lygis | |
|---|---|
| 1992-03-01 | 36,80 % |
| 1992-06-01 | 35,30 % |
| 1992-09-01 | 34,40 % |
| 1992-12-01 | 32,90 % |
| 1993-03-01 | 36,30 % |
| 1993-06-01 | 33,60 % |
| 1993-09-01 | 33,20 % |
| 1993-12-01 | 33,90 % |
| 1994-03-01 | 38,10 % |
| 1994-06-01 | 36,20 % |
| 1994-09-01 | 36,40 % |
| 1994-12-01 | 31,70 % |
| 1995-03-01 | 31,10 % |
| 1995-06-01 | 34,20 % |
| 1995-09-01 | 35,80 % |
| 1995-12-01 | 32,90 % |
| 1996-03-01 | 29,30 % |
| 1996-06-01 | 32,20 % |
| 1996-09-01 | 33,20 % |
| 1996-12-01 | 32,30 % |
| 1997-03-01 | 31,20 % |
| 1997-06-01 | 30,30 % |
| 1997-09-01 | 31,00 % |
| 1997-12-01 | 30,30 % |
| 1998-03-01 | 28,60 % |
| 1998-06-01 | 26,20 % |
| 1998-09-01 | 28,30 % |
| 1998-12-01 | 24,10 % |
| 1999-03-01 | 26,10 % |
| 1999-06-01 | 25,40 % |
| 1999-09-01 | 27,10 % |
| 1999-12-01 | 26,00 % |
| 2000-03-01 | 23,80 % |
| 2000-06-01 | 21,10 % |
| 2000-09-01 | 23,60 % |
| 2000-12-01 | 23,60 % |
| 2001-03-01 | 25,70 % |
| 2001-09-01 | 26,60 % |
| 2001-12-01 | 25,40 % |
| 2002-03-01 | 24,60 % |
| 2002-06-01 | 33,00 % |
| 2002-09-01 | 28,80 % |
| 2002-12-01 | 25,50 % |
| 2003-03-01 | 28,00 % |
| 2003-06-01 | 26,50 % |
| 2003-09-01 | 28,20 % |
| 2003-12-01 | 25,10 % |
| 2004-03-01 | 24,20 % |
| 2004-06-01 | 25,90 % |
| 2004-09-01 | 26,90 % |
| 2004-12-01 | 26,80 % |
| 2005-12-01 | 25,20 % |
| 2006-03-01 | 25,00 % |
| 2006-06-01 | 21,40 % |
| 2006-09-01 | 21,20 % |
| 2006-12-01 | 20,10 % |
| 2007-03-01 | 21,00 % |
| 2007-06-01 | 22,90 % |
| 2007-09-01 | 23,20 % |
| 2007-12-01 | 17,40 % |
| 2008-03-01 | 19,50 % |
| 2008-06-01 | 18,20 % |
| 2008-09-01 | 18,00 % |
| 2008-12-01 | 18,30 % |
| 2009-03-01 | 19,80 % |
| 2009-06-01 | 22,60 % |
| 2009-09-01 | 21,50 % |
| 2009-12-01 | 21,20 % |
| 2010-03-01 | 19,80 % |
| 2010-06-01 | 20,70 % |
| 2010-09-01 | 18,90 % |
| 2010-12-01 | 18,10 % |
| 2011-03-01 | 15,70 % |
| 2011-06-01 | 19,00 % |
| 2011-09-01 | 17,00 % |
| 2011-12-01 | 17,70 % |
| 2012-06-01 | 17,80 % |
| 2012-09-01 | 16,70 % |
| 2012-12-01 | 17,40 % |
| 2013-03-01 | 20,10 % |
| 2013-06-01 | 20,10 % |
| 2013-09-01 | 17,20 % |
| 2013-12-01 | 19,00 % |
| 2014-03-01 | 18,90 % |
| 2014-06-01 | 18,90 % |
| 2014-09-01 | 21,70 % |
| 2014-12-01 | 21,20 % |
| 2015-03-01 | 20,40 % |
| 2015-06-01 | 21,10 % |
| 2015-09-01 | 21,70 % |
| 2015-12-01 | 15,40 % |
| 2016-03-01 | 19,70 % |
| 2016-06-01 | 21,20 % |
| 2016-09-01 | 21,60 % |
| 2016-12-01 | 21,00 % |
| 2017-03-01 | 18,50 % |
| 2017-06-01 | 20,00 % |
| 2017-09-01 | 18,30 % |
| 2017-12-01 | 17,40 % |
| 2018-03-01 | 21,80 % |
| 2018-06-01 | 22,50 % |
| 2018-09-01 | 19,60 % |
| 2018-12-01 | 21,90 % |
| 2019-03-01 | 21,60 % |
| 2019-06-01 | 20,00 % |
| 2019-09-01 | 23,30 % |
| 2019-12-01 | 21,20 % |
| 2020-03-01 | 26,80 % |
| 2020-06-01 | 27,70 % |
| 2020-09-01 | 25,90 % |
| 2020-12-01 | 25,70 % |
| 2021-03-01 | 28,10 % |
| 2021-06-01 | 30,00 % |
| 2021-09-01 | 24,20 % |
| 2021-12-01 | 23,80 % |
| 2022-03-01 | 19,20 % |
| 2022-06-01 | 23,80 % |
| 2022-09-01 | 23,80 % |
| 2022-12-01 | 24,50 % |
| 2023-03-01 | 22,40 % |
Jaunimo nedarbo lygis Istorija
| Data | Vertė |
|---|---|
| 2023-03-01 | 22,4 % |
| 2022-12-01 | 24,5 % |
| 2022-09-01 | 23,8 % |
| 2022-06-01 | 23,8 % |
| 2022-03-01 | 19,2 % |
| 2021-12-01 | 23,8 % |
| 2021-09-01 | 24,2 % |
| 2021-06-01 | 30 % |
| 2021-03-01 | 28,1 % |
| 2020-12-01 | 25,7 % |
Panašūs makroekonominiai rodikliai Jaunimo nedarbo lygis
| Pavadinimas | Šiuo metu | Ankstesnis | Dažnis |
|---|---|---|---|
🇱🇰 Įdarbintieji | 7,819 mln. | 8,006 mln. | Ketvirtis |
🇱🇰 Įsigijimo norma | 47,1 % | 48,8 % | Ketvirtis |
🇱🇰 Minimalūs atlyginimai | 17 500 LKR/Month | 12 500 LKR/Month | Kasmetinis |
🇱🇰 Nedarbingi asmenys | 398 674 | 443 683 | Ketvirtis |
🇱🇰 Nedarbo lygis | 4,3 % | 4,7 % | Ketvirtis |
🇱🇰 populiacija | 22,18 mln. | 22,16 mln. | Kasmetinis |
🇱🇰 Užimtumo rodiklis | 95,7 % | 95,3 % | Ketvirtis |
Makroseiten für andere Länder in Azija
- 🇨🇳Kinija
- 🇮🇳Indija
- 🇮🇩Indonezija
- 🇯🇵Japonija
- 🇸🇦Saudo Arabija
- 🇸🇬Singapūras
- 🇰🇷Pietų Korėja
- 🇹🇷Turkija
- 🇦🇫Afganistanas
- 🇦🇲Armėnija
- 🇦🇿Azerbaidžanas
- 🇧🇭Bahreinas
- 🇧🇩Bangladešas
- 🇧🇹Butanas
- 🇧🇳Brunei
- 🇰🇭Kambodža
- 🇹🇱Rytų Timoras
- 🇬🇪Gruzija
- 🇭🇰Honkongas
- 🇮🇷Iranas
- 🇮🇶Irakas
- 🇮🇱Izraelis
- 🇯🇴Jordanija
- 🇰🇿Kazachstan
- 🇰🇼Kuveitas
- 🇰🇬Kirgizija
- 🇱🇦Akcijos
- 🇱🇧Libanas
- 🇲🇴Makao
- 🇲🇾Malizija
- 🇲🇻Maldyvai
- 🇲🇳Mongolija
- 🇲🇲Mianmaras
- 🇳🇵Nepalas
- 🇰🇵Šiaurės Korėja
- 🇴🇲Oman
- 🇵🇰Pakistanas
- 🇵🇸Palestina
- 🇵🇭Filipinai
- 🇶🇦Katar
- 🇸🇾Sirija
- 🇹🇼Taivanas
- 🇹🇯Tadžikistanas
- 🇹🇭Tailandas
- 🇹🇲Turkmėnistanas
- 🇦🇪Jungtiniai Arabų Emyratai
- 🇺🇿Uzbekistanas
- 🇻🇳Vietnamas
- 🇾🇪Jemenas
Kas yra Jaunimo nedarbo lygis
Title: Atsižvelgimas į Jaunimo Bedarbystės Lygį Lietuvoje: Svarba ir Įžvalgos Jaunimo bedarbystės lygis yra vienas iš svarbiausių makroekonominių rodiklių, kuris atspindi šalies ekonominę būklę bei socialinę gerovę. Eulerpool yra patikimas duomenų šaltinis, kuriame pateikiama išsami ir tiksli makroekonominė informacija apie įvairius ekonominius rodiklius, įskaitant jaunimo bedarbystės lygį Lietuvoje. Jaunimo bedarbystė, apimanti individus amžiaus grupėje nuo 15 iki 24 metų, yra reikšmingas rodiklis, nes jauni žmonės yra ne tik esami, bet ir būsimi darbo rinkos dalyviai. Aukštas jaunimo bedarbystės lygis gali sukelti ilgalaikį poveikį ekonomikai, nes jaunuolių nedarbas gali tapti ilgalaikiu nedarbu, sukelti socialinę atskirtį ir kitas ekonomines bei socialines problemas. Lietuvoje jaunimo bedarbystės lygis yra nuolat stebimas ir analizuojamas įvairių institucijų, įskaitant Nacionalinį statistikos departamentą ir Europos Sąjungos statistikos tarnybą (Eurostat). Pagal šiuos duomenis, galima pastebėti tam tikras tendencijas ir iššūkius, su kuriais susiduria Lietuva. Vienas iš veiksnių, lemiančių jaunimo bedarbystę Lietuvoje, yra švietimo sistemos ir darbo rinkos neatitikimai. Jaunuoliai dažnai susiduria su problemomis, kai jiems trūksta praktinės patirties, kurios reikalauja darbdaviai. Be to, kai kurios specialybės gali būti nepaklausios darbo rinkoje, o tai dar labiau sudėtingina jaunimo įsidarbinimą. Kitas svarbus veiksnys yra ekonominė aplinka. Ekonominiai nuosmukiai ir krizės gali ypač stipriai paveikti jaunimo įsidarbinimo galimybes. Darbo vietų mažinimas pirmiausia gali paliesti neseniai darbine patirtimi nesiskiriančius asmenis, kurie dažniausiai būna jaunuoliai. Tai dar labiau padidina jaunimo bedarbystės lygį ekonominių sunkumų laikotarpiu. Visgi jaunimo bedarbystės lygio augimas Lietuvoje nėra vien tik nacionalinės ekonomikos nuosmukio požymis. Tai gali būti ir pasaulinės ekonominės situacijos atspindys. Tarptautinės rinkos svyravimai, globalizacija ir technologijų pažanga taip pat turi įtakos darbo rinkai, ir tai gali sukelti jaunuolių nedarbo augimą ne vien tik konkrečioje šalyje, bet ir globaliu mastu. Darbo rinkos politikos ir priemonės taip pat vaidina svarbų vaidmenį mažinant jaunimo bedarbystės lygį. Lietuvoje yra įvairių programų, kurios tikslą numato padidinti jaunimo įsidarbinimo galimybes. Tai apima mokymus, profesinį orientavimą, praktikas ir kitas iniciatyvas, kurios padeda jauniems žmonėms įgyti reikiamų įgūdžių ir patirties, kad jie galėtų sėkmingai konkuruoti darbo rinkoje. Jaunimo bedarbystė taip pat yra susijusi su demografiniais veiksniais. Lietuvoje jaunimo skaičius mažėja dėl emigracijos ir mažesnio gimstamumo, o tai reiškia, kad konkurencija dėl darbo vietų gali būti mažesnė, tačiau tai nebūtinai reiškia mažesnį bedarbystės lygį. Jauni žmonės, kurie lieka šalyje, vis dar gali susidurti su iššūkiais dėl anksčiau minėtų priežasčių. Svarbu paminėti, kad jaunimo bedarbystės lygio mažinimas yra kompleksinė užduotis, kuri reikalauja įvairių sričių bendradarbiavimo – tiek vyriausybės, tiek verslo sektoriaus, tiek švietimo institucijų. Tęstiniai mokymai, švietimo reforma, darbo rinka atitinkančios švietimo programos ir stiprus bendradarbiavimas tarp darbdavių ir švietimo įstaigų yra esminiai elementai, siekiant spręsti jaunimo bedarbystės problemą. Be to, svarbų vaidmenį atlieka jaunimo įtraukimas į inovacijas ir technologijų sektorius. Šios sritys dažnai siūlo naujas ir perspektyvias galimybes jauniems žmonėms. Skatinant jaunimą įsitraukti į technologijų ir inovacijų sritis, galima sukurti daugiau darbo vietų ir mažinti nedarbą tarp jaunų žmonių. Jaunimo bedarbystės lygis Lietuvoje yra ne tik ekonominis rodiklis, bet ir visuomenės gerovės matas. Aukštas jaunimo bedarbystės lygis gali turėti ilgalaikes neigiamas pasekmes tiek ekonomikai, tiek visuomenės socialiniai struktūrai. Todėl svarbu, kad politikos formuotojai, verslo atstovai ir visuomenė bendrai dirbtų siekiant mažinti jaunimo bedarbystę ir skatinti jaunuolių įsitraukimą į darbo rinką. Eulerpool yra skirta padėti jums suprasti ir analizuoti šiuos svarbiausius ekonominius rodiklius. Mūsų svetainėje rasite išsamią informaciją apie Lietuvos jaunimo bedarbystės lygį, aktualius duomenis ir analizes, kurios padės jums suvokti situaciją ir priimti informuotus sprendimus, susijusius su ekonomine politika bei investicijomis. Nuolat atnaujinami duomenys ir ekspertų įžvalgos padės jums sekti tendencijas ir geriau suprasti jaunimo bedarbystės priežastis bei pasekmes Lietuvoje. Eulerpool – jūsų patikimas partneris makroekonominių rodiklių analizei.